BDAR

Privatumo politika

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.

Plačiau

Salantų regioninis parkas

Laivių g. 9, Salantai, LT­97314, Kretingos r.
56.062, 21.576
Kaip atvykti?
  • minijos-upe-ir-atodangos-5d2c44221101c.jpg
  • minijos-upe-ir-atodangos-5d2c4445e40aa.jpg
  • salanto-slenis-5d2c472b4115e.jpg
  • kartenos-piliakalnio-kompleksas-5d2c487d0d76d.jpg
  • imbares-piliakalnio-kompleksas-5d2c4808c7b01.jpg
  • salanto-slenis-5d2c473b1af53.jpg
  • kalnalio-apzvalgos-bokstas-5d2c781d17633.jpg
  • minijos-upe-ir-atodangos-5d2c43fd36a57.jpg
  • kulaliu-skaldyklos-akmenynas-5d2c4a8de32da.jpg
  • mosedzio-akmenu-muziejus-5d2c7d0d8a27a.jpg
  • mosedzio-akmenu-muziejus-5d2c7cb51ff8a.jpg
  • mosedzio-akmenu-muziejus-5d2c7ce3cad12.jpg
  • salantu-regioninio-parko-lankytoju-centro-ekspozicija-5d2c73a10a292.jpg
  • salantu-kastonas-5d2c4a2375a90.jpg
  • saukliu-riedulynas-5d2c4287d7e07.jpg
  • saukliu-riedulyno-pazintinis-takas-5d2c74c40fc60.jpg
  • silales-kulis-penktas-pagal-dydi-akmuo-lietuvoje-5d2c49f302158.jpg

Duomenys

Įsteigimo metai

1992 m.

Plotas

13213 ha

Regiono parko grupė

Laivių g. 9, Salantai, LT­97314, Kretingos r.
Tel. nr.
El. paštas
https://zemaitijosstd.lrv.lt/

Steigimo tikslai

Salantų regioniniame parke saugomas Erlos, Salanto, Minijos senslėnių ir jų apylinkių kraštovaizdis. Jis įsteigtas išsaugoti:

  • stačiašlaitį, plokščiadugnį fliuvioglacialinį Erlos, Salanto, Minijos senslėnį, raiškius Šauklių, Kulalių, Igarių bei Erlėnų riedulynus, šiaurrytinės parko dalies drumlinuotą moreninį reljefą, didžiuosius Minijos vidurupio vingius, vingiuotą Salanto žemupį ir erozinį vidurupio slėnį;
  • kultūros paveldo vertybes, iš jų – piliakalnius, Salantų miesto urbanistinę struktūrą (urbanistinį draustinį), Šilalės archeologinį kompleksą ir kita;
  • gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją, natūralius žuvų migracijos kelius bei nerštavietes.

Išskirtinė vertė

Salantų regioninis parkas – Minijos, Salanto, Erlos upių senųjų ir naujųjų slėnių kraštovaizdžio parkas. Išskirtinis bruožas – tundros kraštovaizdį primenantys riedulynai-kadagynai. Čia auga didžiausias Lietuvoje kadagynas. Salantuose galima pasigėrėti storiausiu ir seniausiu Lietuvoje gyvybingu kaštonu. Kraštovaizdžio savitumą, įvairovę padidina Kartenos ir Imbarės piliakalniai, ant kurių stovėjo senosios kuršių pilys. Ant Alkos kalno bene ilgiausiai Žemaitijoje kūrenta šventoji ugnis. Kryžiai, koplytėlės ir koplytstulpiai – neatsiejama kraštovaizdžio dalis. Unikalios akmenų ekspozicijos.

Kraštovaizdis

Regioniniame parke vyrauja vidutinio dydžio upių slėninių erozinių bei hidrologinių procesų sukurta morfologinė struktūra su prie jos prisišliejusiais priemolingos moreninės pakilumos arealais. Stačių erozinių Erlos, Minijos bei Alanto šlaitų raiškumą padidino vėliau sukurti gynybiniai piliakalniai ir alkai. Regioninis parkas pasižymi gamtos ir kultūros paveldo objektų gausa, dideliu rekreaciniu ir pažintiniu turistiniu potencialu. Pažymėtinos išskirtinės riedulių koncentracijos moreninėje dangoje arealai šiaurinėje regioninio parko dalyje, sukūrę „lietuviškos tundros“ kraštovaizdį.

Salantų regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: mažai sukultūrintų bei sukultūrintų stačiašlaičių išplautinių salpinių slėnių, miškingų erozinių stačiašlaičių bei meandruotų terasinių slėnių, miškingų bei mažai sukultūrintų nedidelių stačiašlaičių erozinių raguvotų slėnių, miškingų bei mažai sukultūrintų gilių erozinių slėniukų, sukultūrintų erozinių gūbriškų atsparulių, miškingų bei sukultūrintų riedulingų moreninių pakilumų, sukultūrintų moreninių pakilumų, miškingų bei sukultūrintų kalvotų moreninių pakilumų, miškingų bei sukultūrintų moreninių lygumų, miškingų bei sukultūrintų patvenktų slėnių, miškingų žemapelkių kompleksų ir įvairaus pobūdžio šiuolaikinės kraštovaizdžio užstatos.

Biologinė įvairovė

Europos Bendrijos svarbos buveinės (kodas ir pavadinimas): 6210 stepinės pievos, 4030 viržynai, 3260 upių sraunumos su kurklių bendrijomis; taip pat nustatytos šios buveinės: 5130 kadagynai, 6230 rūšių turtingi briedgaurynai, 9160 skroblynai, 6430 eutrofiniai aukštieji žolynai, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 8220 silikatinių uolienų atodangos, 9180 griovų ir šlaitų miškai.

Bendras augalų rūšių skaičius – 570, iš jų 26 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 793. Žinduolių – 38, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 4 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 168, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 27 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 6, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių – 12, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 575, iš jų 6 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Rezervatai, draustiniai

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Salantų regioniniame parke skirti 1 gamtinis rezervatas ir 8 draustiniai (3 kraštovaizdžio, 1 geomorfologinis, 2 hidrografiniai, 1 ichtiologinis, 1 urbanistinis).

Minijos gamtiniame rezervate saugomas ypač vertingas hidrografiniu ir biocenoziniu požiūriais Minijos kilpos ties Vaitkių kaimu gamtinis kompleksas, Europos Bendrijos svarbos upių sraunumų su kurklių bendrijomis, stepinių pievų, eutrofinių aukštųjų žolynų, šienaujamų mezofitų pievų, rūšių turtingų smilgynų, griovų ir šlaitų miškų, paupių guobynų, aliuvinių miškų, nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, silikatinių uolienų atodangų, šaltinių su besiformuojančiais tufais buveinės, saugomų gyvūnų rūšių, ypač griežlės, tulžio, kartuolės, ovaliosios geldutės, paprastojo kirtiklio, paprastojo kūjagalvio, pleištinės skėtės, ūdros, upinės nėgės, buveinės.

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Alanto – kairiojo Minijos intako Alanto slėnis su gausybe jo intakų, rėvomis, šaltiniais, Vėlaičių ir Kartenos piliakalniai su gyvenvietėmis, saugomų gyvūnų rūšių, ypač griežlės, tulžio, kartuolės, ovaliosios geldutės, paprastojo kirtiklio, paprastojo kūjagalvio, pleištinės skėtės, ūdros, upinės nėgės, buveinės; Minijos – vaizdinga erozinės kilmės Minijos slėnio atkarpa, išraižyta gausių šaltiniuotų raguvų, unikalus erozinis Mišupės žemupio slėnis, Mišupės ir Minijos santaka, senslėnio ruožas su dabartine Minijos upės vaga, Minijos ir Salanto upių santaka, natūralūs Minijos slėnio šlaitų miškai – ąžuolynai ir skroblynai su gausiomis saugomų augalų – daugiamečių blizgių, meškinių česnakų, tuščiavidurių rūtenių populiacijomis, taip pat natūralios salpinės Minijos slėnio pievos su saugomų augalų – šalmuotųjų, vyriškųjų ir mažųjų gegužraibių, melsvųjų mėlitų augavietėmis, Europos Bendrijos svarbos upių sraunumų su kurklių bendrijomis, stepinių pievų, eutrofinių aukštųjų žolynų, šienaujamų mezofitų pievų, rūšių turtingų smilgynų, žolių turtingų eglynų, skroblynų, griovų ir šlaitų miškų, aliuvinių miškų, nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, silikatinių uolienų atodangų, šaltinių su besiformuojančiais tufais buveinės, saugomų gyvūnų, ypač griežlės, tulžio, kartuolės, ovaliosios geldutės, paprastojo kirtiklio, paprastojo kūjagalvio, pleištinės skėtės, ūdros, upinės nėgės, buveinės, Dauginčių ir Sauserių piliakalniai, Martynaičių piliakalnis su gyvenviete ir Gintarų dvarvietė; Šauklių – paskutinio apledėjimo Vakarų Žemaičių ledyninės plaštakos tirpsmo suformuotas reljefas su būdingomis šiaurės – pietų kryptimi orientuotomis drumlinų tipo kalvomis ir eroziniu Eiškūno upės slėniu, unikalūs Šauklių ir Kulalių riedulynai su savitomis augalų bendrijomis, Europos Bendrijos svarbos viržynų, kadagynų, rūšių turtingų briedgaurynų, melvenynų, rūšių turtingų smilgynų, skroblynų, pelkėtų lapuočių miškų, žolių turtingų eglynų buveinės, saugomų augalų – vyriškųjų gegužraibių, stačiųjų atgirių, gūbriuotųjų bei daugialakščių saitakerpių augavietės bei gausiausią šiame regione tetervinų populiacija.

Erlos geomorfologiniame draustinyje saugomas fliuvioglacialinis Erlos senslėnis su Igarių bei Erlėnų riedulynais ir Alko kalnu, saugomų griežlių buveinėmis, raktažolės pelenėlės augavietėmis.

Hidrografiniuose draustiniuose saugoma: Salanto vidurupio – erozinio Salanto upės slėnio atkarpa ir natūrali upės vaga; Salanto žemupio – natūrali Salanto upės senslėnio atkarpa ir natūrali upės vaga, Blendžiavos upelio ir Salanto upės santaka, Europos Bendrijos svarbos šienaujamų mezofitų pievų, rūšių turtingų smilgynų buveinės, saugomų gyvūnų rūšių, ypač griežlės, tulžio, mažosios nėgės, populiacijos.

Minijos ichtiologiniame draustinyje saugomos lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietės.

Salantų urbanistiniame draustinyje saugoma Salantų miesto istorinės dalies urbanistinė (planinė, erdvinė, tūrinė) struktūra, tradicinis teritorijos ir atskirų sklypų užstatymo tipas, tradicinė statinių architektūrinė išraiška bei kultūros paveldo objektai ir jų aplinka bei archeologinis sluoksnis.

Paveldo objektai

Salantų regioniniame parke yra 10 gamtos paveldo objektų. Svarbiausi: Šilalės kūlio akmuo, Kulalių skaldyklos akmenynas, Šauklių akmuo ir Salantų kaštonas. Regioniniame parke yra 175 kultūros paveldo objektai.

Lankomi objektai

Skirta lankytojams

Produkto ženklas

Salantu RP

Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Juo tapo stilizuotas etnografinis paukštis.

Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai.

Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Tokiu būdu siekiama skatinti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas gyvenantiems saugomose teritorijose, skatinti partnerystę tarp vietos gyventojų ir saugomos teritorijos direkcijos.

Saugomų teritorijų produkto gaminių, paslaugų pasiūla gali būti įvairiausia: tai medus, žolelių arbata, uogienės, tai ir apgyvendinimo, maitinimo, gido paslaugos, tradicinių amatų dirbiniai ir t.t.

Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Jis skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, savo veikla prisidedantiems prie darnaus vystymosi vertybių plėtojimo Lietuvos saugomose teritorijose.

Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai. Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų.

Tad atvykę į Dzūkijos nacionalinį parką, galite įsigyti vietos meistrų sukurtų juodosios keramikos dirbinių, o keliaudami po Rambyno regioninį parką nepamirškite įsigyti medaus, kurį bitutės renka užliejamose Nemuno pievose ar Sirvėtos regioninio parko miškuose surinktos žolelių arbatos.

Saugomų teritorijų produkto ženklu siekiama skatinti vietos gyventojus užsiimti gamtai draugiška veikla, o parkų lankytojus - įsigyti išskirtinių, autentiškų, ekologiškų produktų.

Dokumentai, norint gauti ST produkto ženklą:

ST_prod_zenklo_KOMISIJOS_REGLAMENTAS_24.docx

ST_prod_zenklo_naudojimo_gaires_22.pdf

ST_prod_zenklo_NUOSTATAI_22.docx

ST_prod_zenklo_PARAISKA_22.docx

SUTARTIS_su_partneriu_pvz_22.doc

Lankytojo atmintinė

LEIDŽIAMA:

  • poilsiauti tik tam tikslui įrengtose vietose – poilsiavietėse, atokvėpio vietose;
  • stovyklauti (statyti palapines) tik įrengtose stovyklavietėse;
  • laužus kūrenti tik įrengtose laužavietėse.

PRAŠOME:

  • saugoti aplinką, gamtos bei kultūros vertybes, tausoti gamtos išteklius, nelaužyti medžių, krūmų, neskinti retų augalų, neardyti skruzdėlynų, paukščių lizdų, nebaidyti perinčių paukščių, netrikdyti gyvūnų, nekeisti jų aplinkos;
  • apie pastebėtus gamtos ar kultūros paveldo vertybių niokojimo atvejus ar kitus pažeidimus pranešti policijai, aplinkos apsaugos inspekcijai ar regioninio parko direkcijai;
  • saugiai elgtis su ugnimi – prižiūrėti užkurtą laužą, nepalikti neužgesintų laužų;
  • pastebėjus gaisrą imtis visų galimų priemonių jam likviduoti, o jei tai neįmanoma, nedelsiant pranešti priešgaisrinės apsaugos tarnybai ar regioninio parko direkcijai;
  • nešiukšlinti pakelėse, paežerėse ir kitose vietose, išvykstant palikti poilsiavietę, stovyklavietę tvarkingą, jei yra atliekų rūšiavimo konteineriai, rūšiuoti atliekas pagal instrukcijas;
  • laikytis automobilių važiavimo, stovėjimo miškuose ir paežerėse reikalavimų, statyti transporto priemones tam tikslui įrengtose aikštelėse ir kelių kelkraščiuose, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų ir nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei nedaroma žala aplinkai;
  • tausoti statinius, įrenginius lankytojams, pamačius juos niokojančius asmenis apie tai pranešti regioninio parko direkcijai ar policijai;
  • laikytis plaukiojimo vandens telkiniuose taisyklių;
  • uogaujant, grybaujant, žvejojant laikytis Mažųjų miško turtų naudojimo ir Mėgėjiškų žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių;
  • nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, netriukšmauti, garsiai neleisti muzikos ar kitaip trukdyti kitų lankytojų ar vietos gyventojų poilsio, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui;
  • iškilus įvairiems klausimams kreiptis į regioninio parko direkcijai.

NELEIDŽIAMA:

  • lankytis telmologiniuose, zoologiniuose (teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, ornitologiniuose) draustiniuose nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d., išskyrus bendro naudojimo kelius bei dirbamus laukus;
  • leisti bėgioti palaidiems šunims, maudyti juos paplūdimiuose ar kitose žmonių susitelkimo vietose;
  • užkasti šiukšles ir atliekas;
  • deginti sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, buitines atliekas;
  • ardyti, gadinti šlaitus ar kitaip skatinti žemės paviršiaus eroziją;
  • savavališkai įrengti sūpuokles, kitus poilsio ar sporto įrenginius.

Teikiamos paslaugos

Pažintinės kelionės (ekskursijos) ar žygio vadovo (gido) paslaugos:  
lietuvių kalba, 1 val./asm. 4,00 €
užsienio kalba, 1 val./asm. 5,00 €
   
   
Pažintinės kelionės pėsčiomis, dviračiais, valtimis, kitomis plaukiojimo priemonėmis organizavimas:  
su kelionės vadovu - direkcijos specialistu  
1 val./asm. 2,00 €
   
su kelionės vadovu - direkcijos specialistu ir direkcijos inventoriumi  
1 val./asm. 5,00 €
   
Edukacinė paslauga – teminės mokomosios programos organizavimas  
1 val./asm. 5,00 €
   

 

Daugiau informacijos Salantų regioninio parko interneto svetainėje

Virtualūs turai

Salantų regioninio parko lankytojų centro ekspozicija

„Ledynmečio pėdsakai“
Minijos slėnis
Salanto upės slėnis
Erlos upės slėnis
Igarių riedulynas 
Šauklių riedulynas
Kartenos piliakalnis
Gintarų piliakalnis Kartenoje
Martynaičių piliakalnis
Kūlupėnų geležinkelio tiltas