Mosėdis – vienas seniausių Žemaitijos miestelių pirmą kartą paminėtas kryžiuočių raštuose 1253 m. Kairiajame Bartuvos upės krante stūkso Mosėdžio piliakalnis, menantis dar I tūkst. laikus. Nuo 1421 m. iki XX a. ant piliakalnio stovėjo dvaras, priklausęs Žemaičių vyskupui, o 1544 m. pastatyta pirmoji bažnyčia šiame Žemaitijos regione. Dabartinė Mosėdžio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia išmūryta 1783 m. Bažnyčia ir šventoriaus vartai – architektūros paminklas. Čia dirbo publicistas ir kunigas K. Pakalniškis, pasirašinėjęs Dėdės Antanazo slapyvardžiu, 1895–1898 m. – rašytojas, kunigas J. Tumas-Vaižgantas, Mosėdyje 1896 m. įsteigęs laikraštį Tėvynės sargas. Prie Bartuvos užtvankos stovi vandens malūnas. Jame 1979 m. įkurtas Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus. Jį nuo 1957 m. kūrė ir puoselėjo gydytojas Vaclovas Intas. Akmenų ekspozicija išdėstyta ne tik malūne, bet ir Bartuvos slėnyje. Čia sukaupta daugiau kaip 150 tūkst. akmenų kolekcija, nuo didžiausio – sveriančio 50 t iki vos kelių gramų akmenėlio. Originali gydytojo Vaclovo Into sodyba taip pat virtusi lankomu objektu.