Mosėdžio miestelyje šalia gimnazijos, Bartuvos upės (Mosėdžio tvenkinio) kairiojo kranto aukštumos pakraštyje stūkso smarkiai apnaikintas piliakalnis, būdingas vėlyviesiems kuršių gynybiniams įtvirtinimams. Piliakalnio aikštelė ovalo formos, 100 x 60 m dydžio, nuo upės pusės buvusi apsaugota aukšto ir stataus šlaito, o iš pietų ir vakarų pusių apjuosta apie 150 m ilgio, 1 m aukščio ir 6,6 m pločio puslankio formos gynybinio pylimo bei jo išorėje iškasto iki 24 m pločio ir 6 m gylio griovio. Ant piliakalnio stovėjusi Mosėdžio (Maysedis) pilis pirmąkart paminėta 1253 m., Kuršo vyskupui ir Livonijos ordino magistrui dalijantis prieš metus užkariautas pietinių kuršių žemes. Po Žemaitijos kriškto Mosėdžiui tapus Žemaičių vyskupo valda, ant piliakalnio XVI–XVII a. iškilo vyskupo dvaro sodyba. Ją statant, gynybinis pylimas nuskleistas, didžioji griovio dalis užpilta (išliko tik pietrytinis galas), o aikštelėje iškilo įvairūs dvaro pastatai. Dvarą panaikinus, nuo XIX a. antrosios pusės jo pastatuose veikė Mosėdžio valsčiaus savivaldybė, pradinė mokykla ir kitos įstaigos. Administraciniame dvaro pastate, šiuo metu tapusio daugiabučiu namu, pokario metais veikė NKVD–MGB būstinė, o rūsyje buvo kalinami kovotojai už Lietuvos laisvę.