Šilalės alkvietės įrengtos Šakalės upelio kairiajame krante. Seniau čia buvo pelkių apsupta ir ąžuolais apaugusi kalvelė, link kurios nuo Šilalės kaimo vedė kūlgrinda. Kalvelės pakraštyje guli penktas pagal dydį Lietuvoje akmuo. Šalia jo aukštesnėje vietoje stūkso apskritas, grubiai aptašytais šonais akmuo su plokščiadugniu dubeniu. Tyrimų metu nustatyta, kad jis pastatytas ant akmenų pagrindo šalia židinio, kurio dugnas apjuostas nedidelių akmenų vainikėlio, o šlaitai grįsti akmenimis. Ugnis kūrenta ne vieną kartą, iki pat XV–XVII a. Ilgesnį laiką degintas beržas, ąžuolas, pušies žievė, kadagiai, rasta susilydžiusio gintaro bei sakų. Šventyklą naikinant, aukuras įverstas į šalia iškastą duobę, tyrimų metu jis atstatytas pirminėje vietoje. Atokiau nuo kalvelės šlaite guli kitas akmuo su dubeniu, prie kurio taip pat buvo atliekamos kulto apeigos. Šventyklas panaikinus, aplinkinių kaimų jaunimas rinkosi čia švęsti Joninių.