Šilalės kaime, Šakalės upelio kairiajame krante stūkso penktas pagal dydį Lietuvoje akmuo – Šilalės kūlis – valstybės saugomas gamtos ir kultūros paveldo objektas. Jo matmenys: aukštis – 3,66 m, ilgis – 7,48 m, plotis – 5,48 m, o didžiausia horizontali apimtis siekia 18,33 m. Riedulį sudaro granitas, vadinamas rapakiviu. Granitą sudaro labai dideli (iki 5-8 cm), vietomis neįprastai suapvalinti, įvairiasluoksniai kristalai, kuriuos supa daug smulkesnė pagrindinė masė. Didelių kristalų tarpeliuose esanti smulkesnė medžiaga veikiant vėjui, lietui, temperatūros pokyčiams, sudūla ir išbyra. Dideli pailgi, suapvalinti grūdai išlieka, nes jie gana kieti ir atsparūs ardymui. Tokie „kiaušiniai“ sudaryti iš dviejų pagrindinių sluoksnių – rausvo ar raudono ortoklazo (viduryje), apsupto plonesniu balto ar pilko plagioklazo apvadėliu. Tai taip vadinamoji rapakivi struktūra, pagal kurią ir atpažįstami šie granitai. Tokie grūdeliai su apvadėliais kaip ir granitus sudarantys specifiniai cheminiai elementai liudija apie ypatingas granitų susidarymo sąlygas. Akmuo vietos gyventojų dėmesį nuo seno atkreipė savo dydžiu, dėl to ir buvo pavadintas Didžiuoju kūliu (žemaitiškai „kūlis“ – liet. „akmuo“). Riedulys guli kalvelės pakraštyje, kurią seniau iš visų pusių supo pelkės. Per jas Šilalės kaimo link vedė kūlgrinda (akmenų grindinys). Padavimai mena, kad po akmeniu miega vėjo sūnus. Šalia kūlio XVI–XVII a. veikė senoojo lietuvių tikėjimo šventykla su židiniu ir akmens aukuru. Manoma, kad Didžiajam kūliui senosiose apeigose tekdavo svarbus vaidmuo.