BDAR

Privatumo politika

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.

Plačiau

Gražutės regioninis parkas

Laisvoji a. 14, Salakas LT­32216. Zarasų r.
55.747, 25.841
Kaip atvykti?
  • 1-grazutes-regioninis-parkas-5c9388367fadd.jpg
  • 1-grazutes-regioninis-parkas-5c93884cd759e.jpg
  • 1-grazutes-regioninis-parkas-5c9388671308e.jpg
  • 1-grazutes-regioninis-parkas-5c938846a19dc.jpg
  • 1-grazutes-regioninis-parkas-5c9384cf35de1.jpg
  • 1-grazutes-regioninis-parkas-5c93880a141f7.jpg
  • 1-grazutes-regioninis-parkas-5c9384fc267e1.jpg
  • 1-grazutes-regioninis-parkas-5c938805d89ba.jpg
  • 1-grazutes-regioninis-parkas-5c938812e5cfb.jpg
  • 1-grazutes-regioninis-parkas-5c9385013f244.jpg
  • 1-grazutes-regioninis-parkas-5c93851010932.jpg
  • 1-grazutes-regioninis-parkas-5c9384d9bed61.jpg
  • 1-grazutes-regioninis-parkas-5c93848eaf46a.jpg
  • 1-grazutes-regioninis-parkas-5c938515d02f8.jpg
  • 1-grazutes-regioninis-parkas-5c9384a1d68b3.jpg

Duomenys

Įsteigimo metai

1992 m.

Plotas

31932 ha

Direkcija

Laisvoji a. 14, Salakas LT­32216. Zarasų r.
Tel. nr.
El. paštas
http://sartaigrazute.am.lt

Steigimo tikslai

Gražutės regioniniame parke saugomas ežeringas, miškingas Šventosios aukštupio kraštovaizdis. Jis įsteigtas išsaugoti:

  • ypač vertingą gamtiniu požiūriu Šventosios aukštupio ežeryną su Dūkšto, Luodžio, Švento ežerais, Antalieptės jūrą, vertingas Gražutės miško biocenozes;
  • kultūros paveldo vertybes, iš jų – Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią Salake, Dūkšto, Luodžių ir Žvilbučių dvarų sodybas, Antalieptės vandens malūną, Degučių pašto stoties pastatų kompleksą, Antalieptės Basųjų karmelitų vienuolyno kompleksą, Sokiškių, Dūkštelių (Senojo Dūkšto), Verslavos ir Kiemionių piliakalnius su gyvenvietėmis, Lūžų, Degučių, Bielkaučiznos ir kiti piliakalnius, Salako, Čepeliškių, Galminių, Apkartų, Samaukos, Rūsteikių, Didžiasalio, Degučių bei kitus pilkapius ir pilkapynus, Salako dviaukštę koplytėlę, Rudakiškių ir Tiltiškių koplytstulpius, Girutiškių ir Plavėjų akmenis su ženklais, Salako akmenį, vadinamą Napaleono akmeniu, Lūžų senovės kulto vietą;
  • gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją.

Išskirtinė vertė

Ypač vertingas Šventosios aukštupio ežerynas su Dūkšto, Luodžio, Švento ežerais. Bene nuostabiausias akcentas – neįsivaizduojamo grožio Antalieptės marios su daugybe įlankų, pusiasalių, sąsmaukų. Įspūdingasis benuotakis itin skaidrus Švento ežeras – didžiausias natūralus barometras Lietuvoje. Tik jame auga pražangiažiedė plunksnalapė. Šavaša primena kalnų upelį. Mažai žmogaus veiklos paliestose vietose didžiulė augalų ir gyvūnų įvairovė. Itin vertingos Gražutės miško biocenozės. Salake yra aukščiausia (72 m) šalyje tašytų lietuviškų lauko akmenų bažnyčia.

Kraštovaizdis

Gražutės regioninio parko kraštovaizdis pasižymi morfologinės struktūros sudėtingumu, gamtos bei kultūros paveldo objektais ir dideliu rekreaciniu bei pažintiniu turistiniu potencialu. Regioninis parkas yra šiaurinėje Aukštaičių aukštumos miškingų ežerynų ir fliuvioglacialinių darinių zonoje, Šventosios aukštupio ekosistemoje.

Gražutės regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: miškingų bei mažai sukultūrintų patvenktinių ežerų kompleksų, miškingų stačiašlaičių dubaklonių ežerų, miškingų bei mažai sukultūrintų plačių terasinių ežerų duburių, miškingų fliuvioglacialinių kalvynų, miškingų fliuvioglacialinių pylimų (eskerių), mažai sukultūrintų ežeruotų moreninių kalvynų, mažai urbanizuotų paežerių, miškingų banguotų fliuvioglacialinių pakilumų, miškingų banguotų fliuvioglacialinių lygumų, miškingų moreninių kalvynų ir gūbrių bei miškingų pelkėtų ir ežeruotų pelkinių duburių.

Biologinė įvairovė

Europos Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 3260 upių sraunumos su kurklių bendrijomis, 3130 mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis, 3140 ežerai su menturdumblių bendrijomis, 3150 natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 3160 natūralūs distrofiniai ežerai, 6120 karbonatinių smėlynų pievos, 6210 stepinės pievos, 6270 rūšių turtingi smilgynai, 6410 melvenynai, 6450 aliuvinės pievos, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 7110 aktyvios aukštapelkės, 7120 degradavusios aukštapelkės, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 7150 plikų durpių saidrynai, 7160 nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7210 žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7230 šarmingos žemapelkės, 9010 vakarų taiga, 9020 plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 žolių turtingi eglynai, 9060 spygliuočiai miškai ant fluvioglacialinių ozų, 9080 pelkėti lapuočių miškai, 9180 griovų ir šlaitų miškai, 91D0 pelkiniai miškai, 91E0 aliuviniai miškai, 91T0 kerpiniai pušynai.

Bendras augalų rūšių skaičius – 884, iš jų 7 saugomos Europos Bendrijos, 48 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 1102. Žinduolių – 46, iš jų 17 saugomos Europos Bendrijos, 7 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 205, iš jų 54 saugomos Europos Bendrijos, 51 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių – 17, iš jų 10 saugoma Europos Bendrijos, 5 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 807, iš jų 12 saugomos Europos Bendrijos, 25 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras grybų ir kerpių rūšių skaičius – 412, iš jų 10 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Rezervatai, draustiniai

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Gražutės regioniniame parke skirta 17 draustinių (8 kraštovaizdžio, 4 hidrografiniai, 5 telmologiniai).

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Degučių – miško, pelkių ir vandens augalijos kompleksas, Europos Bendrijos svarbos buveinės (tarpinės pelkės ir liūnai ir vakarų taigos, griovų ir šlaitų bei pelkiniai miškai); gausios saugomų vandens, miško ir atviro kraštovaizdžio paukščių (didysis baublys, didysis baltasis garnys, didysis dančiasnapis, vapsvaėdis, nendrinė lingė, žuvininkas, jerubė, švygžda, gervė, upinė ir juodoji žuvėdros, žvirblinė pelėda, lututė, juodoji meleta, baltnugaris ir tripirštis geniai) buveinės, saugomų augalų (pelkinė uolaskėlė, širdinė dviguonė, pelkinė laksva, dvilapis purvuolis, raudonoji ir dėmėtoji gegūnės), grybų (tikroji raudonpintė ir kopūstgalvis raukšlius) augavietės ir žirgelių (šarvuotoji skėtė) buveinės, kultūros paveldo vertybės: Degučių piliakalnis ir pilkapynas; Dumblynės – miškingos, pelkėtos Luodžio paežerės su Mergežerio ozu, dubakloniu, Salako ozu ir Europos Bendrijos svarbos miško paukščių (žvirblinė pelėda, lėlys, juodoji meleta, lygutė) rūšių buveinės; Gražutės – ežeringas moreninių pakraštinių darinių supiltinis – suklotinis masyvas su vyraujančiais stačiašlaičiais kalvagūbriais, sausais lobais ir daubomis, vaizdingais ir genetiniu požiūriu vertingais eglynais ir pušynais, būdingos šiam regionui miškų, pelkių ir vandens augalų bendrijos, benuotakinių Gražutės, Šiurpio ir Šiurpelio ežerų, jų apyežerių kompleksas, Europos Bendrijos svarbos buveinės (tarpinės pelkės ir liūnai, vakarų taiga ir pelkiniai miškai), saugomų vandens ir miško paukščių (juodakaklis naras, mažasis, vidutinis ir didysis dančiasnapiai, juodasis peslys, vištvanagis, jūrinis erelis, erelis žuvininkas, mažasis erelis rėksnys, jerubė, gervė, upinė žuvėdra, uodukas, žvirblinė pelėda, lututė, lėlys, juodoji meleta, tripirštis genys, lygutė, mažoji musinukė, paprastoji medšarkė) rūšių buveinės, saugomų augalų (statusis atgiris, vėjalandė šilagėlė, smiltyninis gvazdikas, tamsialapis skiautalūpis, aukštoji gegūnė, vienlapis gedutis ir dvilapis purvuolis) augavietės, vabzdžių (didysis auksinukas, mažasis karališkasis laumžirgis, baltakaktė ir grakščioji skėtės), varliagyvių (raudonpilvė kūmutė) ir žinduolių (baltasis kiškis) buveinės, kultūros paveldo vertybės: Bielkaučiznos piliakalnis, vadinamas Baterėja, Samaukos pilkapynas ir neveikiančios karių kapinaitės; Jūžinto – miškingo, ežeringo Sėlių aukštumos moreninio masyvo kraštovaizdis su ryškia reljefo sąskaida, etaloninėmis Rytų Lietuvos ąžuolynų bendrijomis, Europos Bendrijos svarbos buveinės (tarpinės pelkės ir liūnai, plačialapių ir mišrūs miškai), saugomų miško, vandens ir atviro kraštovaizdžio paukščių (didysis baublys, baltasis gandras, didysis dančiasnapis, juodasis peslys, jūrinis erelis, nendrinė ir pievinė lingės, mažasis erelis rėksnys, upinė ir juodoji žuvėdros, pilkoji ir juodoji meletos, baltnugaris genys, paprastoji medšarkė) rūšių buveinės; saugomų augalų (pelkinė laksva, liekninis beržas, plunksninė pliusnė ir plūduriuojantysis sklenduonis) ir grybų (žalsvoji žiomenė, baltijinė ramalina) augavietes bei drugių (machaonas ir didysis auksinukas) buveinės, kultūros paveldo vertybės: Zokorių piliakalnis su senovės gyvenviete, Brūžų, Veriūgiškių pilkapiai, Eikotiškio senkapiai ir kitos kultūros paveldo vertybės; Ligajų – Antalieptės – Daugailių– Vajasiškio dubumos moreninės pertvaros kalvotas daubotas kraštovaizdis su rininiu Ligajų ežeru; saugomų miško paukščių (baltasis gandras, sketsakalis, didysis dančiasnapis) rūšių buveinės; kultūros paveldo vertybės: Kiemionių ir Užėniškės piliakalniai; Smalvo – kalvotoms ir ežeruotoms Aukštaitijos aukštumoms būdingas kraštovaizdis su Smalvo ir Smalvykščio ežerais, Europos Bendrijos svarbos buveinės (pelkių tarpinės pelkės ir liūnai, žemapelkės su šakotąja ratainyte, šarmingos žemapelkės, vakarų taiga, pelkėti lapuočių ir pelkiniai miškai, ežerai su menturdumblių bendrijomis, natūralūs distrofiniai ežerai), saugomų pelkių, miško ir atviro kraštovaizdžio paukščių (juodakaklis naras, mažasis ir didysis dančiasnapiai, nendrinė lingė, mažasis erelis rėksnys, erelis žuvininkas, tetervinas, gervė, upinė ir juodoji žuvėdros) rūšių buveinės, saugomų augalų (raudonoji gegūnė, žvilgančioji riestūnė, dvilapis purvuolis, lieknasis švylys ir šakotoji ratainytė) augavietes ir žirgelių (baltakaktė ir šarvuotoji skėtės) buveinės; Šavašos – Šventosios upės, Sėlupio ir Šavašos žemupių struktūra, reljefo formos; Europos Bendrijos svarbos buveinės (stepinės pievos, tarpinės pelkės ir liūnai, nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, plačialapių ir mišrūs bei pelkėti lapuočių miškai), saugomų miško ir atviro kraštovaizdžio paukščių (juodasis gandras, vapsvaėdis, vištvanagis, mažasis erelis rėksnys, jerubė, gervė, tulžys, pilkoji ir juodoji meletos, vidutinis, baltnugaris ir tripirštis geniai, mažoji musinukė) rūšių buveinės; saugomų augalų (plunksninė pliusnė, totorinė maludė, melsvasis gencijonas, sibirinė visgė, daugiametis patvenis, raudonoji ir baltijinė gegūnės, miškinė dirsuolė) ir grybų (plunksninis raukšliagrybis, šeriuotoji žiovenė, miltuotoji brylytė ir žalsvoji kežytė) augavietės, žinduolių (ūdra), varliagyvių (skiauterėtasis tritonas, raudonpilvė kūmutė) ir žuvų bei nėgių (vijūnas ir mažoji nėgė) buveinės; kultūros paveldo vertybės: Verslavos ir Lūžų piliakalniai, Verslavos, Lūžų ir Tamašaukos pilkapynai, Lūžų akmuo su dubeniu ir kitos kultūros paveldo vertybės ir jų aplinka; Švento – unikalaus benuotakinio Švento ežero miškingas pelkėtas baseinas su Europos Bendrijos svarbos buveinės (mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis ir vakarų taiga), saugomų vandens ir miško paukščių (juodakaklis naras, didysis dančiasnapis, erelis žuvininkas, jerubė, upinė žuvėdra, žvirblinė pelėda, lėlys, juodoji meleta, tripirštis genys) rūšių buveinės, saugomų: augalų (vėjalandė šilagėlė, smiltyninis gvazdikas, pražangiažiedė pluksnalapė, balandinė žvaigždūnė ir tamsialapis skiautalūpis) augavietės, vabzdžių (machaonas, mažasis karališkasis laumžirgis, geltonžiedis kordulegastras, baltakaktė ir šarvuotoji skėtės) ir grybų (bohemiškasis aukšliavarpis ir tikroji raudonpintė) rūšys.

Hidrografiniuose draustiniuose saugoma: Antalieptės marių – Antalieptės marios su vingiuotomis pakrantėmis, giliomis įlankomis, ištįsusiais pusiasaliais, salomis; gausios saugomų vandens ir atviro kraštovaizdžio saugomų paukščių (juodakaklis naras, rudakaklis naras, didysis baublys, pilkoji žąsis, smailiauodegė antis, rudė, mažasis, vidutinis ir didysis dančiasnapiai, jūrinis erelis, nendrinė lingė, vištvanagis, juodakrūtis bėgikas, upinė ir juodoji žuvėdros, juodoji meleta, paprastoji medšarkė) rūšių buveinės, kultūros paveldo vertybės: Galminių piliakalnis, Galminių pilkapynai ir kitos kultūros paveldo vertybės; Juodabrasčio – tarpusavyje susisiekiančių ežerų sistema, Europos Bendrijos svarbos buveinės (vakarų taiga ir pelkiniai miškai) su saugomų miško paukščių (vištvanagis, žvirblinė pelėda, jerubė, juodoji meleta) rūšimis; saugomų žirgelių (mažasis karališkasis laumžirgis, baltakaktė ir grakščioji skėtės) buveinės; Šventosios – Šventosios aukštupio hidrografinė struktūra su pratekamaisiais Asavo, Asavėlio, Luodykščio ir Ūparto ežerais, Europos Bendrijos svarbos pelkinių miškų buveinė, saugomų miško, vandens ir atviro kraštovaizdžio paukščių (didysis dančiasnapis, jerubė, žalvarnis, juodoji meleta, paprastoji medšarkė) rūšių buveinės; Zalvo – rininiai Ažukalnio, Kuojinio ir Zalvo ežerai su Europos Bendrijos svarbos buveinėmis (ežerai su menturdumblių bendrijomis, natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, vakarų taiga ir pelkiniai miškai), gausi vandens ir miško paukščių (juodakaklis naras, didysis dančiasnapis, sketsakalis, jerubė, upinė žuvėdra, žvirblinė pelėda, juodoji meleta, baltnugaris genys, lygutė, mažoji musinukė) rūšių įvairovė, saugomų augalų (raudonoji gegūnė ir šakotoji ratainytė) augavietės ir žirgelių (mažoji nehalenija ir mažasis karališkasis laumžirgis) buveinės.

Telmologiniuose draustiniuose saugoma: Beržinio – Beržinio aukštapelkė su Beržinio ežeru ir Europos Bendrijos svarbos buveinėmis (tarpinės pelkės ir liūnai,vakarų taiga ir pelkiniai miškai), saugomų paukščių (tetervinas, gervė) ir žirgelių (mažasis karališkasis laumžirgis, baltakaktė ir šarvuotoji skėtės) buveinės, augalų (laplandinis karklas, liekninis beržas, širdinė dviguonė, nariuotoji ilgalūpė, lieknasis švylys, raudonoji ir dėmėtoji gegūnės) augavietės; Ganiavos – pelkių kompleksas su Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinėmis (tarpinės pelkės ir liūnai,vakarų taiga, pelkėti lapuočių miškai ir pelkiniai miškai), saugomų pelkių, miško ir atviro kraštovaizdžio paukščių (baltasis gandras, vapsvaėdis, sketsakalis, jerubė, švygžda, gervė, juodoji žuvėdra, pilkoji meleta) rūšių buveinės; saugomų augalų (raudonoji, dėmėtoji ir siauralapė gegūnės, šakotasis varpenis, dvilapis purvuolis, liekninis beržas ir kiti) ir grybų (tikroji raudonpintė) augavietės, roplių (balinis vėžlys) ir žinduolių (ūdra) rūšys; Palšinės – pelkių kompleksas su Europos Bendrijos svarbos pelkių ir miškų buveinėmis, saugomų pelkių ir miško paukščių (jerubė, gervė, žvirblinė pelėda, juodoji meleta) rūšių buveinės; saugomų augalų (raudonoji gegūnė) augavietės ir žirgelių (mažoji nehalenija, mažoji išnura, grakščioji, baltakaktė ir šarvuotoji skėtės) buveinės; Pūsčios – pelkių kompleksas su Europos Bendrijos svarbos degradavusios aukštapelkės buveine, saugomų pelkinių ir atviro kraštovaizdžio paukščių (pievinė lingė, sketsakalis, tetervinas, kukutis, paprastoji ir plėšrioji medšarkės) ir saugomų žuvų rūšių (vijūnas) buveinės; Tetervinio – aukštapelkė su užankančiu Tetervinio ežeru, Europos Bendrijos svarbos pelkinių miškų buveinė, saugomų miško paukščių (jerubė, juodoji meleta), žinduolių (baltasis kiškis) ir vabzdžių (grakščioji skėtė ir didysis skydvabalis) buveinės.

Paveldo objektai

Gražutės regioniniame parke yra net 231 kultūros paveldo objektas – 146 pavieniai kultūros paveldo objektai yra įtraukti į KPD registrą. Gražutės regioniniame parke yra 14 registrinių kompleksų. Kompleksus sudaro 51 registrinis pavienis objektas. Kiti – 95 registriniai objektai kompleksų neformuoja. Gražutės regioniniame parke yra net 85 pavieniai objektai neįtraukti į kultūros paveldo registrą. Jie žinomi kaip vietinės reikšmės – arba galėtų būti įtraukti į KPD registrą, arba – prižiūrimi savivaldybės, arba – priklausomi nuo fizinę objektų būklę ir vertybes nustatančių tyrimų.

Gražutės regioniniame parke susitelkęs ne vieną šimtmetį menantis kultūros paveldas.

Lankomi objektai

Skirta lankytojams

Produkto ženklas

Grazutes RP

Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Juo tapo stilizuotas etnografinis paukštis.

Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai.

Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Tokiu būdu siekiama skatinti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas gyvenantiems saugomose teritorijose, skatinti partnerystę tarp vietos gyventojų ir saugomos teritorijos direkcijos.

Saugomų teritorijų produkto gaminių, paslaugų pasiūla gali būti įvairiausia: tai medus, žolelių arbata, uogienės, tai ir apgyvendinimo, maitinimo, gido paslaugos, tradicinių amatų dirbiniai ir t.t.

Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Jis skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, savo veikla prisidedantiems prie darnaus vystymosi vertybių plėtojimo Lietuvos saugomose teritorijose.

Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai. Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų.

Tad atvykę į Dzūkijos nacionalinį parką, galite įsigyti vietos meistrų sukurtų juodosios keramikos dirbinių, o keliaudami po Rambyno regioninį parką nepamirškite įsigyti medaus, kurį bitutės renka užliejamose Nemuno pievose ar Sirvėtos regioninio parko miškuose surinktos žolelių arbatos.

Saugomų teritorijų produkto ženklu siekiama skatinti vietos gyventojus užsiimti gamtai draugiška veikla, o parkų lankytojus - įsigyti išskirtinių, autentiškų, ekologiškų produktų.

Dokumentai, norint gauti ST produkto ženklą:

ST_prod_zenklo_KOMISIJOS_REGLAMENTAS_9.docx

ST_prod_zenklo_naudojimo_gaires_8.pdf

ST_prod_zenklo_NUOSTATAI_8.docx

ST_prod_zenklo_PARAISKA_8.docx

SUTARTIS_su_partneriu_pvz_8.doc

Rankų darbo gaminiai

Tautodailininkai Gediminas ir Rita Kairiai

Paslaugos

,,Keliauk su Dalia" Inovatorių slėnis MB Miško takeliais „Litwild"

Maisto produktai

Vaitukaičių bitynas ,,Medūkis" Janinos Milašienės ekologinis bitininkystės ūkis Mildos Mikaliukštienės ekologinis bitininkystės ūkis

Lankytojo atmintinė

LEIDŽIAMA:

  • poilsiauti tik tam tikslui įrengtose vietose – poilsiavietėse, atokvėpio vietose;
  • stovyklauti (statyti palapines) tik įrengtose stovyklavietėse;
  • laužus kūrenti tik įrengtose laužavietėse.

PRAŠOME:

  • saugoti aplinką, gamtos bei kultūros vertybes, tausoti gamtos išteklius, nelaužyti medžių, krūmų, neskinti retų augalų, neardyti skruzdėlynų, paukščių lizdų, nebaidyti perinčių paukščių, netrikdyti gyvūnų, nekeisti jų aplinkos;
  • apie pastebėtus gamtos ar kultūros paveldo vertybių niokojimo atvejus ar kitus pažeidimus pranešti policijai, aplinkos apsaugos inspekcijai ar regioninio parko direkcijai;
  • saugiai elgtis su ugnimi – prižiūrėti užkurtą laužą, nepalikti neužgesintų laužų;
  • pastebėjus gaisrą imtis visų galimų priemonių jam likviduoti, o jei tai neįmanoma, nedelsiant pranešti priešgaisrinės apsaugos tarnybai ar regioninio parko direkcijai;
  • nešiukšlinti pakelėse, paežerėse ir kitose vietose, išvykstant palikti poilsiavietę, stovyklavietę tvarkingą, jei yra atliekų rūšiavimo konteineriai, rūšiuoti atliekas pagal instrukcijas;
  • laikytis automobilių važiavimo, stovėjimo miškuose ir paežerėse reikalavimų, statyti transporto priemones tam tikslui įrengtose aikštelėse ir kelių kelkraščiuose, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų ir nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei nedaroma žala aplinkai;
  • tausoti statinius, įrenginius lankytojams, pamačius juos niokojančius asmenis apie tai pranešti regioninio parko direkcijai ar policijai;
  • laikytis plaukiojimo vandens telkiniuose taisyklių;
  • uogaujant, grybaujant, žvejojant laikytis Mažųjų miško turtų naudojimo ir Mėgėjiškų žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių;
  • nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, netriukšmauti, garsiai neleisti muzikos ar kitaip trukdyti kitų lankytojų ar vietos gyventojų poilsio, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui;
  • iškilus įvairiems klausimams kreiptis į regioninio parko direkcijai.

NELEIDŽIAMA:

  • lankytis telmologiniuose, zoologiniuose (teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, ornitologiniuose) draustiniuose nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus bendro naudojimo kelius bei dirbamus laukus;
  • leisti bėgioti palaidiems šunims, maudyti juos paplūdimiuose ar kitose žmonių susitelkimo vietose;
  • užkasti šiukšles ir atliekas;
  • deginti sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, buitines atliekas;
  • ardyti, gadinti šlaitus ar kitaip skatinti žemės paviršiaus eroziją;
  • savavališkai įrengti sūpuokles, kitus poilsio ar sporto įrenginius.

Direkcijos teikiamos paslaugos

Pažintinės kelionės (ekskursijos) ar žygio vadovo (gido) paslaugos:  
lietuvių kalba, 1 val./asm. 1,80 €
užsienio kalba, 1 val./asm. 2,50 €
lietuvių kalba, 1 val./grupei 12,00 €
užsienio kalba, 1 val./grupei 15,00 €
Pažintinės kelionės pėsčiomis, dviračiais, valtimis, kitomis plaukiojimo priemonėmis organizavimas:  
su kelionės vadovu - direkcijos specialistu ir direkcijos inventoriumi 20,00 €
su direkcijos inventoriumi 1 asmeniui:  
1 valandai 1,00 €
1 parai 5,00 €
su laikinu apgyvendinimu 1 asmeniui 15,00 €

 

Daugiau informacijos Gražutės regioninio parko interneto svetainėje. 

Virtualūs turai

Gražutės regioninio parko lankytojų centro ekspozicija

Gražutės miškas

 

Antalieptės marios su pratekančia Šventosios upe 

 

Unikalus benuotakinis Švento ežeras

 

Salako pažintinio tako medinė dalis nuo Luodžio ežero 

 

Šavašos upės slėnis su neįprastomis reljefo formomis, europinės svarbos buveinėmis ir kultūros paveldo vertybėmis 

 

Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios kompleksas

 

Gamtinės ir kultūrinės vertybės Degučių pažintiniame take

 

Baltriškių Šv. Kazimiero bažnyčios ir vienuolyno kompleksas

 

Senojo Dūkšto dvaro sodyba