Sėlių šventtaktis – tai pirmasis Lietuvoje ir pasaulyje 11 kilometrų ilgio pėsčiųjų maršrutas, nusidriekęs Gražutės regioniniame parke, vaizdingomis Antalieptės apylinkėmis, per baltų šventvietes, kur mūsų protėviai šventė šventes, aukojo dievams, gydė ligas ir meldė sveikatos.

Iki šių dienų Zarasų rajone, Antalieptės apylinkėse išlikę vietovių pavadinimai primena mums šios vietos sakralumą. Čia yra Šventosios upės aukštupys, tyvuliuoja Švento ežeras, trykšta Šventoji šaltinio versmė, yra alkakalniai protėvių pavadinti Dievaičiuko ir Dievaitytės vardais.

Siekiant išsaugoti šias mūsų protėviams šventas vietas buvo subrandinta idėją įrengti pažintinį taką, kuris apjungtų sėlių šventvietes – kultūrinius ir gamtos objektus.

Šventtakis  prasideda Antalieptės miestelyje ir miško takais veda iki Šventosios versmės, vietinių vadinamu Šveicarkos šaltiniu, iš ten – prie Šavašos akmens su pėda, toliau aplanko Lūžų piliakalnį ir Lūžų pilkapius, tada pasiekia Lūžų akmenį su dubeniu ir galiausiai alkakalnius tikrai simboliniais pavadinimais, esančius prie Jakštų kaimo – „Dievaičiukas“ ir „Dievaitytė“.