Akmuo yra žmogaus apdorotas riedulys, netaisyklingo cilindro formos, 1,15-1,3 m skersmens ir 0,8 m aukščio. Jo šonai aptašyti 3 cm pločio grioveliais. Akmens viršutinės plokštumos viduryje iškaltas dubuo. Akmuo apie 1970–1971 m. netikėtai buvo atrastas grybautojo. Šis apie įdomaus pavidalo akmenį informavo inžinierių, Antalieptės šviesuolį A Žilėną. Jo dėka apie akmens buvimo vietą buvo informuoti paveldosaugininkai. 1971 m. atlikus archeologinius žvalgymus buvo rastos dvi laužavietės: pirmoji aptikta prie akmens šiaurės – vakarų šono buvo maždaug 100x40 cm dydžio, antroji – prie akmens pietinio šono, kiek didesnė. Jose rastas 10-15 cm storio kultūrinis sluoksnis – anglių ir degėsių sluoksnis. Kultūrinis sluoksnis su savo radiniais leido suformuoti prielaidą, kad Lūžų akmuo su dubeniu tai – XIII–XVIIIa. kulto vieta, panaši į Mosėdžio, Utenos šventvietes, gyvavusias praėjus net ir 100-200 metų po krikščionybės įvedimo.