Šis šaltinis dar vadinamas „Šventąja versme“. Jis trykšta apie 40 m nuo Šventosios upės, rytų – šiaurės rytų kryptimi. Vietiniai pasakoja, kad „Šveicarkos“ šaltinis yra nepaprastas, turintis gydomųjų savybių. Žmonės tiki, kad nusiprausus šaltinio vandeniu pagyjama nuo sąnarių skausmo, akių ligų. Už pagijimą į šaltinį būdavo įmetama moneta arba ant medžio šakelės rišamas siūlas. Sakoma, kad, kas tuos siūlus ,,pačiupinės", tai ir tą ligą gaus. 
„Šveicarkos“ šaltinis hidrogeologinis gamtos paveldo objektas.