Napoleono akmuo žmogaus apdorotas riedulys, trikampės piramidės nupjauta viršūne formos, maždaug 1,25x1,2x0,9 m dydžio ir iki 0,5 m aukščio. 1925 m. buvo užrašytas kraštotyrininko Jurgio Elisono pasakojimas, kad ant akmens yra iškalti lėkštė, šaukštas ir šakutė, su kuriais Napoleonas valgęs, keliaudamas 1812 m. į Maskvą. Kiti tyrėjai nelinkę sutikti su tautosakiniais pasakojimais, todėl mano, kad Salako akmuo turėtų būti siejamas su 1554 m. įvykusiu žemės valdų atribojimu tarp Vilniaus vyskupijos ir Salako – Luodžių dvarininkų Petkevičių. Petras Tarasenka bandė įrodyti, kad Salako akmenyje yra iškalti saulės kulto simboliai. Vėlesni tyrėjai pritarė ir teigė, kad akmuo yra ne tik saulės kulto aukuras, bet ir krikščionybės atėjimą į šiaurės – rytų Lietuvą liudijantis objektas. 1970 m. atliekant archeologinius žvalgymus prie akmens kultūriniame sluoksnyje atrasti pavieniai archeologiniai radiniai – žiestų puodų šukės.