BDAR

Privatumo politika

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.

Plačiau

Kuršių nerijos nacionalinis parkas

Naglių g. 8, Neringa LT­93123
55.302, 21.007
Kaip atvykti?
  • 1-kursiu-nerijos-nacionalinio-parko-vertybes-5d666bcc336f6.jpg
  • 1-kursiu-nerijos-nacionalinio-parko-vertybes-5d666be689c21.jpg
  • 1-kursiu-nerijos-nacionalinio-parko-vertybes-5d666b94cdffa.jpg
  • 1-kursiu-nerijos-nacionalinio-parko-vertybes-5d666ba0606ce.jpg
  • 1-kursiu-nerijos-nacionalinio-parko-vertybes-5d666bb7d4173.jpg
  • 1-kursiu-nerijos-nacionalinio-parko-vertybes-5d666bbb5548e.jpg
  • 1-kursiu-nerijos-nacionalinio-parko-vertybes-5d666bd9d282e.jpg
  • 1-kursiu-nerijos-nacionalinio-parko-vertybes-5d666bbc621ff.jpg
  • 1-kurrsiu-nerijos-nacionalinis-parkas-5d6669f5088c3.jpg
  • 1-kursiu-nerijos-nacionalinio-parko-vertybes-5d666bea93e41.jpg
  • 1-kursiu-nerijos-nacionalinio-parko-vertybes-5d666be7a2f29.jpg
  • 1-kursiu-nerijos-nacionalinio-parko-vertybes-5d666be0701c7.jpg
  • 1-kursiu-nerijos-nacionalinio-parko-vertybes-5d666bae10e6a.jpg
  • 1-kurrsiu-nerijos-nacionalinis-parkas-5d6669e6583b1.jpg
  • 1-kurrsiu-nerijos-nacionalinis-parkas-5d6669ec776c5.jpg

Duomenys

Įsteigimo metai

1991 m.

Plotas

27388 ha

Regiono parko grupė

Naglių g. 8, Neringa LT­93123
Tel. nr.
El. paštas
https://nerija.lrv.lt/

Steigimo tikslai

Kuršių nerijos nacionalinis parkas išsiskiria unikaliu kraštovaizdžiu. Tai neabejotinai vertingiausia Lietuvos saugoma teritorija. 2000 m. Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kuršių nacionalinis parkas įsteigtas išsaugoti:

  • Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį, jo senąsias parabolines kopas ties Juodkrante, pilkąsias kopas Agilos – Naglių ruože, pustomas Parnidžio kopas, užpustytus senuosius dirvožemius, taip pat pajūrio ir pamario palvės, kupstynės gamtinius kompleksus, apsauginį pajūrio kopagūbrį, savitą Kuršių nerijos augaliją, taip pat miškus su sengirės fragmentais, gyvūniją;
  • savitą kultūros paveldą, iš jo autentiškas pamario nekilnojamąsias kultūros vertybes, etnografines žvejų sodybas, senąsias vilas Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyvenvietėse, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūrinius sluoksnius, memorialines vietas, puoselėti būdingas medinės architektūros tradicijas.

Išskirtinė vertė

Išskirtinė Kuršių nerijos vertė 2000 m. pripažinta pasaulyje, ji įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą. Tai nepaprasto grožio jūros, vėjo ir žmogaus sukurtas gyvas kraštovaizdis. Tai tarp jūros ir marių tįsanti smėlio juosta ragais išsikišanti į marias. Jos liniją prie jūros atkartoja žmogaus sukurtas apsauginis pajūrio kopagūbris. Svarbiausias nerijos akcentas – raiškus Didysis kopagūbris su ryškiomis kopomis (Parnidžio, Vecekrugo, Sklandytojų, Hageno, kt.), senųjų parabolinių kopų reliktais ties Juodkrante, pilkosiomis kopomis Naglių – Agilos ruože. Unikalūs užpustyti senieji dirvožemiai, pamario pusiasaliai (ragai) (Bulvikio, Žirgų, Libio ir kt.). Tik čia galima pamatyti daugybę smėlynuose augančių augalų, senųjų girių fragmentus.

Čia gyvena vabzdžių, kurių Lietuvoje nepamatysime niekur kitur. Tai pietinių ir stepinių rūšių gyventojai. Per Kuršių neriją eina Baltosios – Baltijos jūrų paukščių migracijos kelias, kuriuo kiekvienais metais pralekia apie 15 milijonų sparnuočių.

Savita gamta – savita žmogaus kūryba. Originalūs žvejų pastatai, kurėnų vėtrungės – jų pasaulėjautos atspindys, o senosios vilos priderintos prie subtilaus, trapaus kraštovaizdžio. Gyvendami savitos Kuršių nerijos gamtos apsuptyje ir beveik atskirti nuo žemyno, žmonės statė čia originalius, jų pasaulėjautą atspindinčius pastatus. Gyvenvietėse tarpusavyje puikiai dera etnografinė žvejo namo architektūra su medžio raižiniais puoštomis vilomis ir vasarnamiais, raudonų plytų mūro bažnytėlėmis ir mokyklomis. Vienas unikaliausių vietos žvejų gyvensenos etnografinių elementų – išdidžiai vėjyje besisukiojančios spalvotais raižiniais išmargintos kurėnų vėtrungės.

Kraštovaizdis

Tai unikalią kraštovaizdžio struktūrą turintis nacionalinis parkas, pasižymintis gamtos bei kultūros paveldo objektų savitumu ir dideliu rekreaciniu bei pažintiniu turistiniu potencialu. Ypatingą vietą Kuršių nerijos pusiasalio tapatumui turi Didysis kopagūbris – jo gamtinės struktūros stuburas ir etnokultūrinį savitumą išsaugojusios pamario gyvenviečių dalys. Išskirtinės kraštovaizdžio vertės požiūriu Kuršių nerijos nacionalinis parkas priskiriamas aukščiausiai kategorijai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: atvirų didžiųjų smėlio kopų gūbrio ruožų, apmiškintų didžiojo kopagūbrio ruožų, miškingo senųjų parabolinių kopų ruožo, miškingo mažojo kopagūbrio, smėlėtos lyguminės, kauburiuotos arba kopėtos miškingos pajūrio palvės, smėlėto pajūrio paplūdimio ir apsauginio kopagūbrio (pylimo), smėlingų lyguminių arba kopėtų pamario palvės kyšulių (ragų), urbanizuoto pamario gyvenviečių, lagūninių Kuršių marių bei atvirųjų Baltijos jūros akvatorijų. Kuršių nerijos nacionalinis parkas atstovauja Mažosios Lietuvos etnokultūriniam regionui.

Biologinė įvairovė

Europos Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 1110 smėlio seklumos, 1150 lagūnos, 2110 užuomazginės pustomos kopos, 2120 baltosios kopos, 2130 pilkosios kopos, 2140 kopų varnauogynai, 2170 kopų gluosnynai, 2180 medžiais apaugusios pajūrio kopos.

Bendras augalų rūšių skaičius – 632, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 24 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 1277. Žinduolių – 48, iš jų 15 saugomos Europos Bendrijos, 9 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 279, iš jų 56 saugomos Europos Bendrijos, 63 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 74, iš jų 6 saugomos Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių – 13, iš kurių 6 saugomos Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 876, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 11 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Rezervatai, draustiniai

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Kuršių nerijos nacionaliniame parke skirti 2 gamtiniai rezervatai ir 14 draustinių (5 kraštovaizdžio, 2 geomorfologiniai, 1 talasologinis, 1 istorinis, 5 urbanistiniai).

Nacionalinio parko gamtiniuose rezervatuose saugoma: Grobšto – unikalaus Grobšto kraštovaizdžio apylinkės gamtinio komplekso fragmentas su aktyviu didžiuoju kopagūbriu, jo pašlaitėje esanti raiški kupstynė, mišku apaugusi lyguminė padrėkusi pajūrio palvė, pajūrio apsauginis kopagūbris ir smėlynai, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietės, Europos bendrijos svarbos buveinės; Naglių – unikalus Naglių kraštovaizdžio apylinkės gamtinis kompleksas su išpustytų kupstuotųjų (pilkųjų) kopų didžiojo gūbrio, jo pašlaitėje esančių kupstynės ir rumbių, Agilos ir Lydumo kyšulių (ragų), miškingos kauburiuotosios pajūrio palvės, pajūrio apsauginio kopagūbrio ir smėlynų ruožais, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietės, Europos Bendrijos svarbos buveinės.

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Alksnynės – Alksnynės kraštovaizdžio apylinkės gamtinis kompleksas su apželdintu volinės formos Didžiuoju kopagūbriu, kauburiuotosios ir duburiuotos pamario bei mišku apaugusio pajūrio palvės kauburynu, pajūrio apsauginiu kopagūbriu ir smėlynais, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietės, Europos Bendrijos svarbos buveinės; Garnių kalno – ypatingą mokslinę vertę turinčios Juodkrantės apylinkės su sengire apaugusiomis parabolinėmis kopomis, raiškiu Avinkalnio kyšuliu (ragu), lygumine pajūrio ir padrėkusia pamario palve, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietės, Europos Bendrijos svarbos buveinės; Karvaičių – vaizdingas Karvaičių kraštovaizdžio apylinkės gamtinis kompleksas su Didžiojo kopagūbrio aukščiausiomis lietuviškoje nerijoje Vecekrugo, Karvaičių ir Preilos kopomis, raiškiais pamario kyšuliais (ragais), kauburiuotąja ir duburiuota pamario bei mišku apaugusia kauburiuotąja ir lygumine pajūrio palve, pajūrio apsauginiu kopagūbriu ir smėlynais, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietes, Europos Bendrijos svarbos buveines; Parnidžio – unikalus, mišku apsodintų, iš dalies pustomų didžiųjų kopų ir pamario palvės su marių mergelio (gitijos) išeigomis gamtinis kompleksas; Raganos kalno – ypatingą mokslinę vertę turinčios Juodkrantės apylinkės su sengire apaugusiomis parabolinėmis kopomis, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietės, Europos Bendrijos svarbos buveinės.

Geomorfologiniuose draustiniuose saugoma: Angių – mažosios parabolinės kopos, apaugusios mišku, ir Angių kalno kopa; Hageno gūbrio – apželdinto nerijos Didžiojo kopagūbrio smaigalys su Hageno kalnu.

Neringos talasologiniame (jūriniame) draustinyje saugomos seklios jūros priekrantės povandeninio kraštovaizdžio ekosistemos su Europos Bendrijos svarbos buveinėmis.

Gintaro įlankos istoriniame draustinyje saugoma – istorinę ir archeologinę vertę turinti buvusi pramoninė Juodkrantės dalis su senaisiais želdiniais ir statiniais.

Urtbanistiniuose draustiniuose saugoma: Juodkrantės – Juodkrantės planinė ir erdvių struktūra su architektūros, ypač buvusių vilų, ir memorialinėmis vertybėmis; Nidos – Nidos erdvinė struktūra su architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis; Pervalkos – Pervalkos planinė ir erdvių struktūra su architektūros vertybėmis; Preilos – Preilos planinė ir erdvių struktūra su architektūros vertybėmis; Smiltynės – Smiltynės planinė ir erdvių struktūrą su architektūros vertybėmis, senosiomis vilomis.

Paveldo objektai

Nacionaliniame parke yra 11 gamtos paminklų: Vecekrugo, Agilos, Karvaičių, Skirpsto ir Vingio kopos, Lygumo ir Naglių kyšuliai (ragai), Angių, Raganos ir Urbo kalnai, marių mergelio atodanga. Nacionaliniame parke saugomi 27 kultūros paveldo objektai.

 

Lankomi objektai

Skirta lankytojams

Lankytojų centras

Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centras Nidoje Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centras Smiltynėje

Muziejus, ekspozicija

E. Jonušo namai Gintaro muziejus - galerija Hermano Blodės muziejus Kuršių nerijos istorijos muziejus Laivų-veteranų ekspozicija Lietuvos jūrų muziejus - delfinariumas Miniatiūrų muziejus ir Lietuvos dailės muziejaus parodų salė Thomo Manno kultūros centras, muziejus Vėtrungių galerija (Juodkrantėje)

Pažintinis, mokomasis takas

Dendrologinis pažintinis takas (Juodkrantė) Naglių pažintinis takas Parnidžio pažintinis takas (Nida)

Kitas takas, trasa

Edukacinis takas „Gamtos mįslės“ (Smiltynė)

Poilsiavietė

Poilsiavietė „Baravykynė“ Poilsiavietė „Bulvikis“ Poilsiavietė „Pajūrio palvė“ Poilsiavietė „Rožių krūmas“ Poilsiavietė „Sengirė“ Poilsiavietėje „Prie šulinio“

Regykla

Apžvalgos aikštelė ant Avikalnio (šalia Juodkrantės) Apžvalgos aikštelė ant Hageno kopos Apžvalgos aikštelė ant Meškos galvos kopos

Paukščių stebėjimo vieta

Paukščių stebėjimo bokštelis pamaryje, Bulvikio įlanka Paukščių stebėjimo bokštelis pamaryje, Bulvikio ragas (aerodromas) Paukščių stebėjimo bokštelis pamaryje, Ožkų ragas Paukščių stebėjimo bokštelis pamaryje, Pervalkos pietinė dalis Paukščių stebėjimo bokštelis pamaryje, Pervalkos šiaurinė dalis Paukščių stebėjimo bokštelis pamaryje, Tarp Pervalkos ir Preilos

Kita

Garsų gaudyklė (Juodkrantėje, miške)

Produkto ženklas

Kursiu Nerijos NP

Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Juo tapo stilizuotas etnografinis paukštis.

Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai.

Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Tokiu būdu siekiama skatinti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas gyvenantiems saugomose teritorijose, skatinti partnerystę tarp vietos gyventojų ir saugomos teritorijos direkcijos.

Saugomų teritorijų produkto gaminių, paslaugų pasiūla gali būti įvairiausia: tai medus, žolelių arbata, uogienės, tai ir apgyvendinimo, maitinimo, gido paslaugos, tradicinių amatų dirbiniai ir t.t.

Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Jis skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, savo veikla prisidedantiems prie darnaus vystymosi vertybių plėtojimo Lietuvos saugomose teritorijose.

Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai. Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų.

Tad atvykę į Dzūkijos nacionalinį parką, galite įsigyti vietos meistrų sukurtų juodosios keramikos dirbinių, o keliaudami po Rambyno regioninį parką nepamirškite įsigyti medaus, kurį bitutės renka užliejamose Nemuno pievose ar Sirvėtos regioninio parko miškuose surinktos žolelių arbatos.

Saugomų teritorijų produkto ženklu siekiama skatinti vietos gyventojus užsiimti gamtai draugiška veikla, o parkų lankytojus - įsigyti išskirtinių, autentiškų, ekologiškų produktų.

Dokumentai, norint gauti ST produkto ženklą:

ST_prod_zenklo_KOMISIJOS_REGLAMENTAS_12.docx

ST_prod_zenklo_naudojimo_gaires_11.pdf

ST_prod_zenklo_NUOSTATAI_11.docx

ST_prod_zenklo_PARAISKA_11.docx

SUTARTIS_su_partneriu_pvz_11.doc

Rankų darbo gaminiai

Mediniai rašikliai

Paslaugos

Kelionė laivu prie didžiųjų (Sklandytojų) kopų Tradicinė žvejyba Kuršių mariose. Arvydas Bakevičius Tradicinė žvejyba Kuršių mariose.Karolis Tamulis Žygiai: „Juodkrantės sengirės takai ir promenados“ „Bundantys Nidos smėlynai“ Paukščių stebėjimo ir gamtos pažinimo turai Kuršių Nerijoje su Boris Belchev

Lankytojo atmintinė

LEIDŽIAMA:

  • poilsiauti tik tam tikslui įrengtose vietose – poilsiavietėse, atokvėpio vietose;
  • stovyklauti (statyti palapines) tik Nidos kempinge (Taikos g. 45A, Neringa 93121)
  • laužus kūrenti tik įrengtose laužavietėse.

PRAŠOME:

  • saugoti aplinką ir gamtos bei kultūros vertybes, tausoti gamtos išteklius, nelaužyti medžių, krūmų, neskinti retų augalų, neardyti skruzdėlynų, paukščių lizdų, nebaidyti perinčių paukščių, netrikdyti gyvūnų, nekeisti jų aplinkos;
  • apie pastebėtus gamtos ar kultūros paveldo vertybių niokojimo atvejus ar kitus pažeidimus pranešti policijai, aplinkos apsaugos inspekcijai ar nacionalinio parko direkcijai;
  • saugiai elgtis su ugnimi – prižiūrėti užkurtą laužą, nepalikti neužgesintų laužų;
  • pastebėjus gaisrą imtis visų galimų priemonių jam likviduoti, o jei tai neįmanoma, nedelsiant pranešti priešgaisrinės apsaugos tarnybai ar nacionalinio parko direkcijai;
  • nešiukšlinti pakelėse, paežerėse ir kitose vietose, išvykstant palikti poilsiavietę, stovyklavietę tvarkingą, jei yra atliekų rūšiavimo konteineriai, rūšiuoti atliekas pagal instrukcijas;
  • laikytis automobilių važiavimo, stovėjimo miškuose ir paežerėse reikalavimų, statyti transporto priemones tam tikslui įrengtose aikštelėse ir kelių kelkraščiuose, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų ir nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei nedaroma žala aplinkai;
  • tausoti statinius, įrenginius lankytojams, pamačius juos niokojančius asmenis apie tai pranešti nacionalinio parko direkcijai ar policijai;
  • laikytis plaukiojimo vandens telkiniuose taisyklių;
  • uogaujant, grybaujant, žvejojant laikytis Mažųjų miško turtų naudojimo ir Mėgėjiškų žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių;
  • nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, netriukšmauti, garsiai neleisti muzikos ar kitaip trukdyti kitų lankytojų ar vietos gyventojų poilsio, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui;
  • iškilus įvairiems klausimams kreiptis į nacionalinio parko direkcijai.

NELEIDŽIAMA:

  • Važiuoti, sustoti ir stovėti motorinėms transporto priemonėms ne ant kietosios kelio dangos.
  • Užstatyti užtvarus, įvažiavimus į mišką.
  • Apsistoti su nakvyne palapinėse, kemperiuose, automobiliuose, išskyrus Nidos kempingą.
  • Lankytis Naglių ir Grobšto rezervatuose, išskyrus Naglių pažintinį taką ir dviračių takus.
  • Kopti ar leistis stačiais kopų šlaitais;
  • Išsilaipinti iš plaukiojimo priemonių Kuršių marių krante Grobšto ir Naglių gamtinių rezervatų teritorijose.
  • Šiukšlinti, daryti žalą gamtai.
  • Kurti laužus, išskyrus tam skirtas poilsiavietes.

Direkcijos teikiamos paslaugos

Pažintinės kelionės (ekskursijos) ar žygio vadovo (gido) paslaugos:  
lietuvių kalba, 1 val./grupei 17,00 €
užsienio kalba, 1 val.grupei 21,00 €
Pažintinės kelionės pėsčiomis, dviračiais, valtimis, kitomis plaukiojimo priemonėmis organizavimas:  
su kelionės vadovu - direkcijos specialistu, grupei 20,00-28,00 €
Edukacinė paslauga – teminės mokomosios programos organizavimas  
grupei 15,00-25,00 €
Suvenyrų su ST simbolika ir informacinių leidinių platinimo paslauga  
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos platinamas informacinis-pažintinis leidinys "Pėsčiųjų vadovas po Kuršių nerijos nacionalinį parką" LT, EN kalbomis)  
Pažintinio, mokomojo žygio išskirtinėse, žmogaus poveikiui jautriose teritorijose organizavimas  
1 asmeniui 26,00-31,00 €
Fotografavimas ir filmavimas žmogaus poveikiui jautriose teritorijose  
1 valandai 15,00-30,00 €
1 dienai 100,00-150,00 €
Rezervate įrengto tako lankymas 5,00 €

 

Daugiau informacijos Kuršių Nerijos nacionalinio parko interneto svetainėje

Virtualūs turai

Negyvosios kopos Naglių gamtiniame rezervate

Parnidžio kopa kraštovaizdžio draustinyje 

 

Pustomos kopos Grobšto gamtiniame rezervate

 

Vecekrugo kopa apaugusi kalnapušėmis

 

Gintaro įlanka, Juodkrantės sengirė

 

Preila, Preilos kopa

 

Pervalka, Pervalkos švyturys, Birštvyno ragas

Senųjų vilų kvartalas Juodkrantėje

 

Pietinė Nidos dalis

 

Kormoranų kolonija