BDAR

Privatumo politika

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.

Plačiau

Paukščių stebėjimo bokštelis pamaryje, Pervalkos šiaurinė dalis

Pervalkos šiaurinė dalis, Karvaičių kraštovaizdžio draustinis
55.417, 21.103
Kaip atvykti?
  • Stebejimo bokst (1)_r1.jpg
  • Stebejimo bokst (2).jpg
  • Stebejimo bokst (3)_1.jpg
  • Stebejimo bokst (5)_r1.jpg
  • Stebejimo bokst (4).jpg
Virš Kuršių nerijos praeina vienas svarbiausių iš Šiaurės Europos į pietus ir atgal traukiančių paukščių kelias. Tai Baltosios – Baltijos jūrų migracijos kelias. Šiaurės ir centrinėje Europoje yra labai mažai vietų, tokių kaip Kuršių nerija, kur galima pamatyti tokią gausybę migruojančių paukščių. Siaura nerija sutelkia sparnuočius skrydžiui virš šios žemės juostos ir leidžia stebėtojams išvysti jų gausybę. Pavasarinę paukščių migraciją galima pradėti stebėti nuo kovo pradžios, kai pirmieji paukščiai pasiekia Lietuvą, iki gegužės pabaigos. Visgi didžiausi paukščių būriai pro neriją praskrenda rugsėjo pabaigoje, spalio mėnesį, kai prie pulkų, skrendančių į žiemojimo vietas, prisijungia vasarą išsiperėję jaunikliai. Kuršių nerija – viena patogiausių vietų Lietuvoje paukščiams stebėti. Jei norite pamatyti kuo daugiau sparnuočių, tinkamiausias laikas – rudeninė migracija. Rugpjūčio pabaigoje geriausias metas stebėti tilvikinius paukščius. Paprastai jie sutinkami pajūrio paplūdimiuose bei smėlėtose marių pakrantėse. Tuo metu verta pasidairyti su žiūronais (dar geriau su teleskopu) nuo Parnidžio kopos, apsilankyti Pervalkos įlankos pakrantėje, nueiti į pajūrį. Tai geriausias metas stebėti žvirblinių ir plėšriųjų paukščių migraciją. Juodkrantės paukščių žiedavimo stotyje sparnuočius galima pamatyti iš arčiau. Paukščiai gaudomi ir žieduojami Naglių gamtiniame rezervate, ties pažintiniu taku per kopas ir netoli Juodkrantės, Avino (Avikalnio) įlankos pakrantėje. Jei nebijote žvarbaus vėjo – atvažiuokite žiemą. Užšalusių marių properšose būriuojasi didieji dančiasnapiai. Akyliau apsidairę pamatysite ant marių ledo sutūpusius jūrinius erelius. Dažniausiai jie esti netoli properšų ties Avino ragu, Kiaulės nugaros sala. Jau nuo lapkričio mėnesio, jūroje prie nerijos krantų, pradeda rinktis šiaurinių kraštų paukščiai. Baltijos jūroje ties nerija kasmet žiemoja 15000- 70000 nuodėgulių (ančių), keli tūkstančiai rudakaklių ir juodakaklių narų, ausuotųjų kragų... Čia stebimi dideli būriai ledinių ančių, toliau nuo kranto galima pamatyti alkas, taistes, laibasnapius narūnėlius. Žinoma, jei norėsite pasidairyti po Baltijos jūros platybes jums prireiks teleskopo. Visa tai galite padaryti važiuodami dviračių taku ar žygiuodami pamario takais nuo Nidos iki Pervalkos esančiuose šešiuose paukščių stebėjimo bokšteliuose, išsidėsčiusiuose vaizdinguose nerijos raguose (Bulvikio, Ožkų, Pervalkos, Žirgų) ir įlankose (Bulvikio, Karvaičių). Bokšteliuose įrengti stendai, kurių pagalba galėsite atpažinti Kuršių mariose perinčius, migruojančius ir žiemojančius sparnuočius. Kiekviename bokštelyje aprašytos skirtingos paukščių rūšys.