Apsauginis pajūrio kopagūbris – tai viena raiškiausių Kuršių nerijos kraštovaizdžio dalių. Visu Kuršių nerijos pajūriu (beveik 100 km) besidriekiantis kopagūbris saugo nerijos gyvenvietes nuo jūros srovių atnešamo, vėliau pustomo smėlio. Šis kopagūbris neleidžia pustomam smėliui keliauti marių link. Ties Smiltyne jo aukštis siekia net iki 14–15 m virš jūros lygio. Kopagūbriui daugiau kaip prieš 200 metų pradžią davė žmonės. Pinučiais ir kitais tvirtinimais jie bandė sulaikyti vėjų pustomą, gilyn į pusiasalį slenkantį smėlį. Tolesnį darbą atliko gamta. Kopagūbrio šlaitai apsodinti prie sausų, greitai įkaistančių, skurdžių, smėlėtų dirvožemių, stiprių vėjų ir pustymų prisitaikiusiais augalais: pajūrinėmis smiltlendrėmis, smiltyninėmis rugiaveidėmis. Kuo labiau šias daugiametes žoles užpusto, tuo daugiau jos kerojasi ir geriau sulaiko smėlį.