1939 m. Vokietijai aneksavus Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą jau po savaitės imta rūpintis uosto ir pakrančių gynyba – pradėtos statyti pakrančių apsaugos baterijos, o miestas įgavo tvirtovės statusą.Iš viso aplink Klaipėdą išdygo šešios oro erdvei dengti skirtos priešlėktuvinės „Fla-2“ tipo baterijos, sudariusios gynybinį žiedą. Baterijas sudarė gelžbetoniniai bunkeriai įgulai, amunicijai ir pabūklams. Į Kiaulės nugaros bateriją Smiltynėje buvo atgabenti tuo metu patys galingiausi priešlėktuviniai pabūklai, galėję naikinti tiek žemės, tiek jūros taikinius 20 km spinduliu. Ši ir kitos priešlėktuvinės baterijos 1944 m. spalį Klaipėdai padėjo atsilaikyti 115 dienų – ilgiausiai iš visų tuomet Vokietijai priklausiusių miestų. Smiltynėje pakrantės artilerijos baterija pastatyta 1944 m. Už 2 km kelio nuo jos, bunkeryje – priešlėktuvinių pabūklų šaudmenų saugykla su šešiomis šaudmenų sandėliavimo patalpomis ir sprogdiklių sandėliu. Dar vienas gynybinio žiedo objektas Smiltynėje – pabūklais ginkluota pakrantės apsaugos baterija, pastatyta 1939 m. Ties Naująja perkėla, ant Hageno kalno, išlikę radijo lokacinio renginio pamatai. Tarp artilerinių blokų stovėjo ugnies kontrolės postas – vadinamoji Juodoji tvirtovė, skirta taikinių paieškai jūroje.