E. Jonušo aplankyta Nida ir patirti įspūdžiai buvo jam lemtingi visam gyvenimui. Čia jis aptiko benykstančio kuršininkų gyvenimo vaizdą (Nidoje dar gyveno nedidelė sugrįžusių kuršininkų dalis). Menininkas trisdešimt metų paskyrė šio krašto, kuris pokaryje buvo sąmoningai naikinamas, etninės kultūros gaivinimui, ypač puoselėdamas ryškiausius krašto kultūros simbolius: krikštus, vėtrunges, kurėnus, žvejų namų architektūros elementus (lėkius ir vėjalentes). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gavęs brėžinius, E. Jonušas pastatė pirmąjį pokario metais tradicinį žvejų laivą - kurėną. „Tai mano padėka tiems, kurie čia gimę, augę ir su šia žeme suaugę“ (E. Jonušas). E. Jonušas - Neringos miesto garbės pilietis, Gedimino ordino kavalierius, M. L. Rėzos premijos laureatas. Mirė 2014 m., palaidotas Nidos etnografinėse kapinėse. 2016 m. E. Jonušo dirbtuvėje įkurta VšĮ E. Jonušo namai.