Į pietus nuo Juodkrantės yra įsikūrusi didžiųjų kormoranų kolonija. Joje kasmet peri apie 3000 porų paukščių, todėl tai viena didžiausių ir seniausių žinomų šių paukščių kolonijų Vakarų Lietuvoje. Čia kormoranai, šalia pilkųjų garnių, pradėjo kurtis 1989 m. Nepaisant staigaus kormoranų populiacijos išaugimo, jų kaimynystėje kasmet vis dar peri apie 200 garnių porų. Kormoranai per 35 gyvenimo šioje kolonijoje metus pakeitė kiek daugiau nei 30 ha miško. Tai nė neprilygsta miškų plotui, kuris kasdien plynaisiais kirtimais iškertamas Lietuvoje – beveik 55 ha. Kormoranai dėl šalinamų rūgščių išmatų pakeičia aplinką, tačiau po kurio laiko krūmai ir lapuočiai medžiai pakeičia buvusį pušyną, krūmai sunokina uogas, kuriomis maitinasi migruojantys paukščiai – kormoranų kolonija gyva ne tik vasarą jų perėjimo metu, bet ir kitais metų laikais. Nepaisant to, kad žmonės šiuos paukščius vertina nevienareikšmiškai – jie vasario pabaigoje į Juodkrantės koloniją vėl ir vėl sugrįžta.