Kuršių nerijos tapatybė siejama su smėlio kopomis. gamtinis rezervatas ir yra ta vieta, kur sutelktos išskirtinės gamtinės vertybės Kuršių nerijoje, tai – didysis kopagūbris su pilkųjų ir baltųjų kopų kraštovaizdžiu. Naglių gamtinis rezervatas plyti tarp Juodkrantės ir Pervalkos, tęsiasi daugiau nei 9 km bei užima apie 1,7 tūkst. hektarų plotą. Rezervate įrengtas 1,1 km ilgio mokomasis takas. Apie

valandą laiko trunkanti kelionė mokomuoju taku yra vienintelis būdas nacionalinio parko lankytojams pamatyti Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį iš arti. Takas driekiasi per Naglių (Agilos) kopą, kuri formavosi nuo XVII a., vykstant smėlio pustymui. Pakilus ant 50 m aukščio didžiojo kopagūbrio, atsivers įspūdinga panorama į Baltijos jūrą ir Kuršių marias.

Jau tako pradžioje atsiveria kvapą gniaužiančios pilkųjų kopų erdvės. Pilkosiomis jos vadinamos, nes čia augančios samanos, kerpės bei skurdi augmenija susilieja į bendrą pilkos spalvos visumą. Šios kopos gavo ir mirusių kopų vardą, o tokį pelnė, nes ...nustojo judėti. Kadaise smėlio masės stumiamos nuo jūros pučiančių vėjų, tarsi gyvos slinko marių kryptimi. Nuo XVII a. išjudinti smėlio masyvai po savimi palaidojo ne vieną žvejų kaimelį. XIX a. suformavus pajūrio apsauginį kopagūbrį ir apželdinus smėlynus, kopos „apmirė“ – nebejudėjo tolyn. Augalų šaknys jas tvirtai laiko iki šiol.