1992 m.
Sirvėtos regioniniame parke saugomas Švenčionių krašto moreninės takoskyros kraštovaizdis. Jis įsteigtas išsaugoti:
- Sudėtingą orografinę struktūrą turinčius dubaklonius – Žeimenėlės – Sirvėtos ir Šventos – Miškinio, pasižyminčius raiškiais šlaitais bei termokarstiniais ežerėliais, miškingą takoskyrinį masyvą centrinėje parko dalyje, sudarantį pietvakarinį Švenčionių aukštumos kylį, Žeimenėlės – Sirvėtos upių sistemą, Ilgio – Vystučio ežerėlių kompleksą bei kalkingą žemapelkę Bėlio, Ilgio, Mergežerio paežerėse;
- kultūros paveldo vertybes, iš jų etnokultūriniu požiūriu unikalius architektūrinius kaimų kompleksus – Didžiasalį, Aidukus, Aučynas, Kančioginą, Kulniškę, išlaikiusius autentišką planinę struktūrą ir bendrajį architektūrinį vaizdą;
- gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją.
Saugoma itin raiški ežeringa Švenčionių aukštumos, skiriančios du vandens baseinus, dalis. Būdingi ilgi vingiuoti dubakloniai ir gūbriai, gilios daubos ir aukštos kalvos. Aukštai iškilusi Čiūlėnų ketera, aukščiausia čia – Nevaišių kalva. Plačiai žinomas geležingas šaltinis Lino verdenė. Regioninio parko simbolis – kukutis. Legendomis ir padavimais apdainuotas ne vienas ežeras, kalva, piliakalnis ar šventvietė, etnokultūriniu požiūriu unikalūs architektūriniai kaimų kompleksai – Didžiasalis, Aidukai, Aučynos, Kančioginas, Kulniškės. Naujas atradimas – Kačėniškės piliakalnis, prigludęs prie Mergežerio, apjuostas liūnų. Čia vis dar skamba sutartinės – UNESCO nematerialiojo kultūros paveldo dalis.
Sirvėtos regioninis parkas reprezentuoja raiškią moreninės akumuliacijos ir fliuvioglacialinių erozinių procesų sukurtą kraštovaizdžio struktūrą, svarbią Žeimenos ir Dysnos takoskyros ekosistemos dalį – Švenčionių aukštumos orografinio stuomens pietinį kalvotąjį kompleksą ir aukščiausią Švenčionių aukštumoje Nevaišių kalvyną. Regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: miškingų bei mažai sukultūrintų stačiašlaičių ežeruotų senslėnių, mažai sukultūrintų bei sukultūrintų moreninių kalvynų, miškingų bei mažai sukultūrintų ežeruotų dubaklonių, ežeruotų pelkinių duburių, mažų upelių klonių, erozinio senslėnio, erozinių šlaitų ir etnokultūrinės užstatos.
Europos Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 9020 plačialapių ir mišrūs miškai, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 3140 ežerai su menturdumblių bendrijomis. Bendras augalų rūšių skaičius – 257, iš jų 13 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 415. Žinduolių – 38, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 5 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 161, iš jų 19 saugomos Europos Bendrijos, 28 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 14. Varliagyvių ir roplių – 15, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 187, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 7 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Sirvėtos regioniniame parke skirti 8 draustiniai (2 kraštovaizdžio, 2 geomorfologiniai, 1 hidrografinis, 1 telmologinis, 1 botaninis, 1 etnokultūrinis).
Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Sirvėtos – raiškus stačiašlaitis dubaklonis su sudėtinga Bėlio, Sėtikio, Sirvėtos, Staškinės, Kančiogino pratekamųjų ežerų sistema, Lukšiškių sausklonis ir Sėtikio atragis, natūralių biotopų įvairovė su paprastaisiais kardeliais, dėmėtomis bei baltijinėmis gegūnėmis, ūdrų ir baltųjų kiškių buveinėmis, unikalios kalkingos paežerinės žemapelkės, paežerėse dažnos kalkingos atodangos ir savitos planinės struktūros Kančiogino miestelis su vertingais liaudies architektūros kompleksais; Šventos – raiškus Šventos dubaklonis, miškai su brandžiais eglynais, juodalksnynais ir pelkių intarpais, buvusio Šventos dvaro sodyba, Šventos pilkapiai, architektūriniu požiūriu vertingas senas Kulniškės kaimas, Ilgio ežeras ir jo pakrantėse plytinčios kalkingos žemapelkės su saugomų augalų bendrijomis, seni Aidukų, Aučynos, Matukų kaimai, Aučynų piliakalnis.
Geomorfologiniuose draustiniuose saugoma: Čiūlėnų – iškilusi Švenčionių moreninės aukštumos Čiūlėnų ketera – raiškus takoskyrinis miškingas ežeringas moreninis masyvas, Mergežerio ežero menturdumblių bendrijos, kalkinga žemapelkė su retomis pelkinių laksvų bendrijomis, ūdrų buveinėmis; Nevaišių – aukščiausias Švenčionių-Naručio aukštumos masyvas su Nevaišių kalnu.
Ilgio hidrografiniame draustinyje saugoma Možerio, Ilgio, Žiauro, Vyštučio, Samanio ežerų sistema, susiformavusi teritorijoje, iškilusioje daugiau kaip 200 metrų virš jūros lygio, Ilgio ežero menturdumblių bendrijos, pakrančių kalkingos žemapelkės su saugomais augalais.
Saločio telmologiniame draustinyje saugomas Saločio ežeras ir jo apyežeris su didelėmis paežerinėmis pelkėmis, įskaitant Europos Bendrijos svarbos tarpinių pelkių ir liūnų buveinę, ir biotopų įvairove, ūdrų, raudonpilvių kūmučių, niūriaspalvių auksvabalių, mažųjų suktenių buveinėmis.
Neversčių botaniniame draustinyje saugomos natūralios uosynų bendrijos, įskaitant Europos Bendrijos svarbos plačialapių ir mišrių miškų buveinę.
Didžiasalio etnokultūriniame draustinyje saugomas Didžiasalio keturiasdešimt dviejų sodybų gatvinis kaimas, jo urbanistinė (planinė, erdvinė, tūrinė) struktūra, autentiškas ar tradicins teritorijos ir atskirų sklypų užstatymo tipas, autentiška ar tradicinė statinių architektūrinė išraiška, gamtinė aplinka.
Sirvėtos regioniniame parke yra 4 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, iš jų 1 gamtos paminklas. Svarbiausi jų: : Lino verdenės šaltinis, Adamavo ąžuolas ir Liepų pavėsinė. Regioniniame parke saugoma 15 kultūros paveldo objektų, iš jų 4 kultūros paminklai.