BDAR

Privatumo politika

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.

Plačiau

Sirvėtos regioninis parkas

Šventos k., LT­18103 Švenčionių r.
55.196, 26.203
Kaip atvykti?
  • sirvetos-regioninis-parkas-5cb062c8375a5.jpg
  • sirvetos-regioninis-parkas-5cb062a4280dc.jpg
  • sirvetos-regioninis-parkas-5cb062b72ed6d.jpg
  • sirvetos-regioninis-parkas-5cb062c207037.jpg
  • sirvetos-regioninis-parkas-5cb062d43b8bd.jpg
  • sirvetos-regioninis-parkas-5cb062a030d03.jpg
  • sirvetos-regioninis-parkas-5cb06290f3277.jpg
  • pazintinis-pesciuju-takas-mitologija-5a90736a4fba4.jpg
  • sirvetos-regioninis-parkas-5cb062d1472ae.jpg
  • sirvetos-regioninis-parkas-5cb0627a1c7c2.jpg
  • pazintinis-pesciuju-takas-mitologija-5a90737b74b1f.jpg
  • pazintinis-pesciuju-takas-mitologija-5a9073616b5bb.jpg
  • pazintinis-pesciuju-takas-mitologija-5a90735985fe4.jpg

Duomenys

Įsteigimo metai

1992 m.

Plotas

8754 ha

Regiono parko grupė

Šventos k., LT­18103 Švenčionių r.
Tel. nr.
https://sirvetosrp.lt/

Steigimo tikslai

Sirvėtos regioniniame parke saugomas Švenčionių krašto moreninės takoskyros kraštovaizdis. Jis įsteigtas išsaugoti:

  • Sudėtingą orografinę struktūrą turinčius dubaklonius – Žeimenėlės – Sirvėtos ir Šventos – Miškinio, pasižyminčius raiškiais šlaitais bei termokarstiniais ežerėliais, miškingą takoskyrinį masyvą centrinėje parko dalyje, sudarantį pietvakarinį Švenčionių aukštumos kylį, Žeimenėlės – Sirvėtos upių sistemą, Ilgio – Vystučio ežerėlių kompleksą bei kalkingą žemapelkę Bėlio, Ilgio, Mergežerio paežerėse;
  • kultūros paveldo vertybes, iš jų etnokultūriniu požiūriu unikalius architektūrinius kaimų kompleksus – Didžiasalį, Aidukus, Aučynas, Kančioginą, Kulniškę, išlaikiusius autentišką planinę struktūrą ir bendrajį architektūrinį vaizdą;
  • gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją.

Išskirtinė vertė

Saugoma itin raiški ežeringa Švenčionių aukštumos, skiriančios du vandens baseinus, dalis. Būdingi ilgi vingiuoti dubakloniai ir gūbriai, gilios daubos ir aukštos kalvos. Aukštai iškilusi Čiūlėnų ketera, aukščiausia čia – Nevaišių kalva. Plačiai žinomas geležingas šaltinis Lino verdenė. Regioninio parko simbolis – kukutis. Legendomis ir padavimais apdainuotas ne vienas ežeras, kalva, piliakalnis ar šventvietė, etnokultūriniu požiūriu unikalūs architektūriniai kaimų kompleksai – Didžiasalis, Aidukai, Aučynos, Kančioginas, Kulniškės. Naujas atradimas – Kačėniškės piliakalnis, prigludęs prie Mergežerio, apjuostas liūnų. Čia vis dar skamba sutartinės – UNESCO nematerialiojo kultūros paveldo dalis.

Kraštovaizdis

Sirvėtos regioninis parkas reprezentuoja raiškią moreninės akumuliacijos ir fliuvioglacialinių erozinių procesų sukurtą kraštovaizdžio struktūrą, svarbią Žeimenos ir Dysnos takoskyros ekosistemos dalį – Švenčionių aukštumos orografinio stuomens pietinį kalvotąjį kompleksą ir aukščiausią Švenčionių aukštumoje Nevaišių kalvyną. Regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: miškingų bei mažai sukultūrintų stačiašlaičių ežeruotų senslėnių, mažai sukultūrintų bei sukultūrintų moreninių kalvynų, miškingų bei mažai sukultūrintų ežeruotų dubaklonių, ežeruotų pelkinių duburių, mažų upelių klonių, erozinio senslėnio, erozinių šlaitų ir etnokultūrinės užstatos.

Biologinė įvairovė

Europos Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 9020 plačialapių ir mišrūs miškai, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 3140 ežerai su menturdumblių bendrijomis. Bendras augalų rūšių skaičius – 257, iš jų 13 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 415. Žinduolių – 38, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 5 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 161, iš jų 19 saugomos Europos Bendrijos, 28 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 14. Varliagyvių ir roplių – 15, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 187, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 7 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Rezervatai, draustiniai

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Sirvėtos regioniniame parke skirti 8 draustiniai (2 kraštovaizdžio, 2 geomorfologiniai, 1 hidrografinis, 1 telmologinis, 1 botaninis, 1 etnokultūrinis).

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Sirvėtos – raiškus stačiašlaitis dubaklonis su sudėtinga Bėlio, Sėtikio, Sirvėtos, Staškinės, Kančiogino pratekamųjų ežerų sistema, Lukšiškių sausklonis ir Sėtikio atragis, natūralių biotopų įvairovė su paprastaisiais kardeliais, dėmėtomis bei baltijinėmis gegūnėmis, ūdrų ir baltųjų kiškių buveinėmis, unikalios kalkingos paežerinės žemapelkės, paežerėse dažnos kalkingos atodangos ir savitos planinės struktūros Kančiogino miestelis su vertingais liaudies architektūros kompleksais; Šventos – raiškus Šventos dubaklonis, miškai su brandžiais eglynais, juodalksnynais ir pelkių intarpais, buvusio Šventos dvaro sodyba, Šventos pilkapiai, architektūriniu požiūriu vertingas senas Kulniškės kaimas, Ilgio ežeras ir jo pakrantėse plytinčios kalkingos žemapelkės su saugomų augalų bendrijomis, seni Aidukų, Aučynos, Matukų kaimai, Aučynų piliakalnis.

Geomorfologiniuose draustiniuose saugoma: Čiūlėnų – iškilusi Švenčionių moreninės aukštumos Čiūlėnų ketera – raiškus takoskyrinis miškingas ežeringas moreninis masyvas, Mergežerio ežero menturdumblių bendrijos, kalkinga žemapelkė su retomis pelkinių laksvų bendrijomis, ūdrų buveinėmis; Nevaišių – aukščiausias Švenčionių-Naručio aukštumos masyvas su Nevaišių kalnu.

Ilgio hidrografiniame draustinyje saugoma Možerio, Ilgio, Žiauro, Vyštučio, Samanio ežerų sistema, susiformavusi teritorijoje, iškilusioje daugiau kaip 200 metrų virš jūros lygio, Ilgio ežero menturdumblių bendrijos, pakrančių kalkingos žemapelkės su saugomais augalais.

Saločio telmologiniame draustinyje saugomas Saločio ežeras ir jo apyežeris su didelėmis paežerinėmis pelkėmis, įskaitant Europos Bendrijos svarbos tarpinių pelkių ir liūnų buveinę, ir biotopų įvairove, ūdrų, raudonpilvių kūmučių, niūriaspalvių auksvabalių, mažųjų suktenių buveinėmis.

Neversčių botaniniame draustinyje saugomos natūralios uosynų bendrijos, įskaitant Europos Bendrijos svarbos plačialapių ir mišrių miškų buveinę.

Didžiasalio etnokultūriniame draustinyje saugomas Didžiasalio keturiasdešimt dviejų sodybų gatvinis kaimas, jo urbanistinė (planinė, erdvinė, tūrinė) struktūra, autentiškas ar tradicins teritorijos ir atskirų sklypų užstatymo tipas, autentiška ar tradicinė statinių architektūrinė išraiška, gamtinė aplinka.

Paveldo objektai

Sirvėtos regioniniame parke yra 4 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, iš jų 1 gamtos paminklas. Svarbiausi jų: : Lino verdenės šaltinis, Adamavo ąžuolas ir Liepų pavėsinė. Regioniniame parke saugoma 15 kultūros paveldo objektų, iš jų 4 kultūros paminklai.

Lankomi objektai

Skirta lankytojams

Produkto ženklas

  

Sirvetos RP

Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Juo tapo stilizuotas etnografinis paukštis.

Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai.

Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Tokiu būdu siekiama skatinti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas gyvenantiems saugomose teritorijose, skatinti partnerystę tarp vietos gyventojų ir saugomos teritorijos direkcijos.

Saugomų teritorijų produkto gaminių, paslaugų pasiūla gali būti įvairiausia: tai medus, žolelių arbata, uogienės, tai ir apgyvendinimo, maitinimo, gido paslaugos, tradicinių amatų dirbiniai ir t.t.

Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Jis skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, savo veikla prisidedantiems prie darnaus vystymosi vertybių plėtojimo Lietuvos saugomose teritorijose.

Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai. Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų.

Tad atvykę į Dzūkijos nacionalinį parką, galite įsigyti vietos meistrų sukurtų juodosios keramikos dirbinių, o keliaudami po Rambyno regioninį parką nepamirškite įsigyti medaus, kurį bitutės renka užliejamose Nemuno pievose ar Sirvėtos regioninio parko miškuose surinktos žolelių arbatos.

Saugomų teritorijų produkto ženklu siekiama skatinti vietos gyventojus užsiimti gamtai draugiška veikla, o parkų lankytojus - įsigyti išskirtinių, autentiškų, ekologiškų produktų.

Dokumentai, norint gauti ST produkto ženklą:

Saugomų teritorijų produkto ženklo nuostatai

Saugomų teritorijų produkto ženklo paraiška

Saugomų teritorijų produkto ženklo naudojimo gairės

Saugomų teritorijų produkto ženklo komisijos reglamentas

 

Lankytojo atmintinė

LEIDŽIAMA:

  • poilsiauti tik tam tikslui įrengtose vietose – poilsiavietėse, atokvėpio vietose;
  • stovyklauti (statyti palapines) tik įrengtose stovyklavietėse;
  • laužus kūrenti tik įrengtose laužavietėse.

PRAŠOME:

  • saugoti aplinką, gamtos bei kultūros vertybes, tausoti gamtos išteklius, nelaužyti medžių, krūmų, neskinti retų augalų, neardyti skruzdėlynų, paukščių lizdų, nebaidyti perinčių paukščių, netrikdyti gyvūnų, nekeisti jų aplinkos;
  • apie pastebėtus gamtos ar kultūros paveldo vertybių niokojimo atvejus ar kitus pažeidimus pranešti policijai, aplinkos apsaugos inspekcijai ar regioninio parko direkcijai;
  • saugiai elgtis su ugnimi – prižiūrėti užkurtą laužą, nepalikti neužgesintų laužų;
  • pastebėjus gaisrą imtis visų galimų priemonių jam likviduoti, o jei tai neįmanoma, nedelsiant pranešti priešgaisrinės apsaugos tarnybai ar regioninio parko direkcijai;
  • nešiukšlinti pakelėse, paežerėse ir kitose vietose, išvykstant palikti poilsiavietę, stovyklavietę tvarkingą, jei yra atliekų rūšiavimo konteineriai, rūšiuoti atliekas pagal instrukcijas;
  • laikytis automobilių važiavimo, stovėjimo miškuose ir paežerėse reikalavimų, statyti transporto priemones tam tikslui įrengtose aikštelėse ir kelių kelkraščiuose, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų ir nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei nedaroma žala aplinkai;
  • tausoti statinius, įrenginius lankytojams, pamačius juos niokojančius asmenis apie tai pranešti regioninio parko direkcijai ar policijai;
  • laikytis plaukiojimo vandens telkiniuose taisyklių;
  • uogaujant, grybaujant, žvejojant laikytis Mažųjų miško turtų naudojimo ir Mėgėjiškų žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių;
  • nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, netriukšmauti, garsiai neleisti muzikos ar kitaip trukdyti kitų lankytojų ar vietos gyventojų poilsio, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui;
  • iškilus įvairiems klausimams kreiptis į regioninio parko direkcijai.

NELEIDŽIAMA:

  • lankytis telmologiniuose, zoologiniuose (teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, ornitologiniuose) draustiniuose nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d., išskyrus bendro naudojimo kelius bei dirbamus laukus;
  • leisti bėgioti palaidiems šunims, maudyti juos paplūdimiuose ar kitose žmonių susitelkimo vietose;
  • užkasti šiukšles ir atliekas;
  • deginti sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, buitines atliekas;
  • ardyti, gadinti šlaitus ar kitaip skatinti žemės paviršiaus eroziją;
  • savavališkai įrengti sūpuokles, kitus poilsio ar sporto įrenginius.

Teikiamos mokamos paslaugos

 

Daugiau informacijos 

Virtualūs turai

Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro ekspozicija

„Mitologija“

Šventos dvaro sodybos fragmentai

 

Liepų pavėsinė

 

Šventos miškas 

 

Kačėniškės piliakalnis

 

Lino verdenės šaltinis

 

Adamavo ąžuolas

 

Saločio pelkė

 

Kraštovaizdis Sirvėtos kraštovaizdžio draustinyje

 

Etnokultūrinis Didžiasalio kaimas