BDAR

Dzūkija National Park

54.163, 24.186
How to get?
  • 1-merkio-ir-nemuno-upiu-santaka-5ce2cab456c74_0.jpg
  • 1-merkines-piliakalnis-5ce2c9ea14778_0.jpg
  • 1-merkines-piliakalnis-5ce2c9e751141_0.jpg
  • 1-liskiavos-vienuolynas-5ce2d65621889_0.jpg
  • 1-dzukijos-nacionalinio-parko-lankytoju-centro-ekspozicija-5ce2d93dba326_0.jpg
  • 1-dzukijos-nacionalinio-parko-lankytoju-centras-5ce2d91f1081e_0.jpg
  • 1-etnografine-sodyba-5ce2c4ed8f445_0.jpg
  • 1-etnografine-sodyba-5ce2c4ec1e263_0.jpg
  • 1-etnografine-sodyba-5ce2c4eb412be_0.jpg
  • 1-etnografine-sodyba-5ce2c4f0913af_0.jpg
  • 1-liskiavos-piliakalnis-5ce2c952dca4c_0.jpg
  • 1-margioniu-klojimo-teatras-5ce2c7ba48883_0.jpg
  • 1-margioniu-kaimas-ir-klojimo-teatras-5ce2c7802c1de_0.jpg
  • 1-aukstapelke-meskos-sikna-5ce2cc8e14b4f_0.jpg
  • 1-saltinis-bobos-darzas-5ce2d2f79e53f_1.jpg
  • 1-saltinis-bobos-darzas-5ce2d303ea35e_1.jpg

Data

Year of establishment

1991 year

Area

58334 he.

Regional park group


Ph. No.
Email
http://www.dnp.lrv.lt/

Steigimo tikslai

Dzūkijos nacionalinis parkas didžiausia saugoma teritorija Lietuvoje. Jis įsteigtas išsaugoti:

  • unikalų Dainavos krašto santakinio upyno hidrografinį tinklą ir Nemuno – Merkio – Ūlos – Grūdos – Skroblaus slėnius – būdingus augalų ir gyvūnų migracijos kelius, didelės mokslinės vertės Skroblaus vidurupio, Musteikos ir Povilnio upelių aplinkos gamtinius kompleksus, raiškius Dainavos girios kontinentinių kopų masyvus, Liškiavos, Straujos, Uciekos ir Pakrykštės erozinius geomorfologinius kompleksus, Merkinės moreninį volą, Netiesų, Glyno ir Ežeryno hidrografinius objektus, Imiškių, Didžbalės, Bakanauskų ir Dėlyno pelkes, Dzūkijai būdingas miškų biocenozes, retus ir nykstančius augalus ir gyvūnus, kitus gamtinius teritorinius kompleksus ir objektus;
  • ypač vertingus Merkinės ir Liškiavos istorinius archeologinius ir architektūrinius urbanistinius kompleksus, etnokultūrines girinių ir panemunių dzūkų kaimų (Musteikos, Zervynų, Žiogelių, Dubininko, Margionių, Kašėtų, Lynežerio ir kitų) vertybes, Glyno apyežerio senovines stovyklavietes, Subartonių memorialinį kraštovaizdžio kompleksą, kitas kultūros paveldo vertybes;
  • Dainavos upyno gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus ir jų įvairovę.

Išskirtinė vertė

Dzūkijos nacionalinis parkas – didžiausia Lietuvos saugoma teritorija. Išskirtinis jo bruožas yra upių ir upelių gausa: nuo mažiausio šaltinio iki didžiausios Lietuvos upės – Nemuno. Didžiausią kraštovaizdžio vertę turi Nemuno ir Merkio bei Merkio ir Ūlos santakos bei šilinių ir panemunių dzūkų regionų etnokultūrinį savitumą išsaugoję kaimai ir istorinis Merkinės miestelis. Itin raiškūs, vienas už kitą vaizdingesni Nemuno, Merkio, Ūlos, Skroblaus, Grūdos slėniai su unikaliais gamtos paminklais. Iš viso nacionaliniame parke yra 36 upės ir upeliai, šimtai šaltinių, besiskiriančių savo kilme, savybė­ mis ir istorijomis. Įspūdingi gamtos kūriniai: žemyninių kopų masyvai, unikalios Skroblaus ištakos (Bobos daržas), Ūlos akies versmė, Ūlos skardžiai ir Nemuno rėvos. Dzūkijos nacionaliniame parke – ypatinga biologinė įvairovė. Bekraščiai miškų plotai, sauspievės ir užlieja­ mos pievos, aukštapelkės ir žemapelkės, šaltavandenės upės ir šaltiniai – daugelio augalų, gyvūnų ir grybų rūšių prieglobstis. Čia tuoktuves kelia tetervinai ir kurtiniai, naktimis galima išgirsti ūbaujant apuoką ar kau­ kiant vilkus, saulėje šildosi baliniai vėžliai. Nacionalinis parkas kartu su Čepkelių rezervatu priklauso vertingiausių laukinės gamtos teritorijų tinklui Europoje. Kraštovaizdžio vertę didina tarp sausų pušynų pabirę unikalios senosios medinės architektūros tradicijas išsaugoję kaimai. Dzūkijos nacionalinis parkas ypač išsiskiria etnokultūrinio paveldo turtingumu, vis dar gyvomis tradicijomis ir papročiais, senaisiais amatais ir dzūkiška daina (Marcinkonys, Žiūrai, Zervynos, Puvočiai, Margionys, Lynežeris ir kt.). Gilias šaknis turi drevinė bitininkystė, medžio apdirbimas, rąstinių namų statybos tradicijos, juodoji keramika, žvakių liejimas, grikių duonos kepimas ir, be abejo, miško gėrybių (grybų, uogų, vaistažolių) rinkimas. Garsūs Merkinės ir Liškiavos piliakalniai, nuo kurių atsiveria unikali, per ilgus šimtmečius gamtos ir žmogaus kurta aplinka, Merkinės bažnyčia ir Liškiavos vienuolyno ansamblis.

Kraštovaizdis

Tai būdingą slėninę kraštovaizdžio struktūrą turintis nacionalinis parkas, pasižymintis išskirtiniu gamtos ir kultūros paveldo objektų savitumu ir gausa bei ypač dideliu rekreaciniu, pažintiniu turistiniu ir etnokultūriniu potencialu. Kompleksinės išskir­ tinės kraštovaizdžio vertės požiūriu Dzūkijos nacionalinis parkas priskiriamas aukščiausiai kategorijai.

Dzūkijos nacionalinio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: plačių terasinių bei sta­ čiašlaičių išplautinių miškingų mažai urbanizuotų ir natūralių slėnių, erozinių miškingų slėnių bei šlaitų, miškingų senųjų ir naujųjų žemyninių kopų, pelkinių duburių ir ežerų, fragmen­ tuotų ežeringų miškingų arba agrarinių dubaklonių, miškin­ gų smulkių dubaklonių sistemų, miškingų fliuvioglacialinių terasų, smėlingų terasinių paslėnių, miškingų bei agrarizuo­ tų moreninių kalvynų ir gūbrių kraštovaizdžio tipai.

Biologinė įvairovė

Pagrindinės Europos Bendrijos svarbos buveinės (kodas ir pavadinimas): 3260 upių sraunumos su kurklių ben­ drijomis, 6120 karbonatinių smėlynų smiltpievės, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 9010 vakarų taiga, 9080 pelkė­ ti lapuočių miškai, 91D0 pelkiniai miškai, 91E0 aliuviniai miškai, 91T0 kerpiniai pušynai.

Bendras augalų rūšių skaičius – 1 978, iš jų 9 saugomos Europos Bendrijos, 79 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 2 108. Žinduolių – 54, iš jų 14 saugomos Europos Bendrijos, 10 įrašytos į Lietu­ vos raudonąją knygą. Paukščių – 200, iš jų 52 saugomos Europos Bendrijos, 57 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 38, iš jų 6 saugomos Europos Bendrijos, 4 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių – 19, iš jų 11 saugomos Europos Bendrijos, 7 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 1 797, iš jų 11 saugomos Europos Bendrijos, 52 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Upių slėniais ir smėlingomis lygumomis į Lietuvą atkelia­ vo nemažai augalų rūšių, ypač iš Pietryčių ir Centrinės Europos, todėl Dzūkijos nacionaliniame parke galima rasti daug ribinio paplitimo rūšių, kurių kitose Lietuvos vietose nėra arba jos labai retos.

Rezervatai, draustiniai

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Dzū­ kijos nacionaliniame parke skirti 3 gamtiniai rezerva­tai ir 29 draustiniai (9 kraštovaizdžio, 9 geomorfologiniai, 2 hidrografiniai, 1 botaninis, 4 telmologiniai, 1 genetinis, 2 etnokultūriniai ir 1 urbanistinis).

Nacionalinio parko gamtiniuose rezervatuose saugoma: Musteikos – natūralus Musteikos upelis ir unikalios mišriųjų miškų ekosistemos, Europos Bendrijos svarbos miškų ir pelkių buveinės, saugomų augalų, gyvūnų ir grybų rūšių (Šneiderio kirmvabalio, žvilgančiosios riestūnės populia­ cijos, lūšies, juodojo gandro, žvirblinės pelėdos, pilkosios meletosir kt.) buveinės; Povilnio – natūralus Povilnio upelis, tekantis raiškiu dubakloniu, miškų ir pelkių ekosistemos su Europos Bendrijos svarbos natūraliomis buveinėmis, saugomų augalų, gyvūnų ir grybų rūšių (plačialapės klum­ paitės populiacija, raudonojo garbenio, ūdros, paprastojo kūjagalvio, didžiojo skydvabalio, tamsiarudės kempinės, rausvosios pintainės) buveinės; Skroblaus – unikalus pralaužtinio kanjoninio slėnio gamtinis kompleksas, Skroblaus upelio ir jo intakų hidrografinė struktūra, hidrologinis režimas, Europos Bendrijos svarbos upių, pelkių, miškų buveinės, saugomų augalų, gyvūnų ir grybų rūšių (mažosios nėgės, paprastojo kūjagalvio, žvilgančiosios riestūnės) populiacijos, raudonojo garbenio, daugiaskilčio varpenio, raistinės viksvos, raukšlėtosios smėliabitės, kopūstgalvio raukšlio buveinės.

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Glyno – raiškus Glyno ežero dubaklonis, natūralus Glynupio upelis, akmens amžiaus gyvenviečių sankaupa, Europos Bendrijos svarbos pelkių ir miškų buveinės, lygutės, Šneiderio kirm­ vabalio, kartuolės populiacijos; Kapiniškių – unikalaus Lietuvoje Skroblaus upelio ištakos, vienkieminio slėninio Kapiniškių kaimo žemėnaudos struktūra, etnografinis Mar­ gionių kaimas, Margionių akmens amžiaus titnago kasyklų vieta, Europos Bendrijos svarbos upių, pievų, pelkių, miškų buveinės, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių (ūdros, mažosios nėgės, kūjagalvio, didžiojo auksinuko, pelkinės uolaskėlės, dvilapio purvuolio, žvilgančiosios riestūnės, plikažiedžio linlapio) populiacijos, gervės, keturdantės suktenės, taš­ kuotojo melsvio, gauruotosios skolijos, smulkiažiedės bei šalmuotosios gegužraibių buveinės; Lynežerio – būdingo paežerinio girinių dzūkų kaimo ir jo aplinkos kraštovaizdis su vertingomis Lynelio ežero miškų ekosistemomis, Europos Bendrijos svarbos pievų, pelkių ir miškų buveinės, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių (lėlio, lygutės, raudonpilvės kūmutės, vėjalandės šilagėlės) populiacijos, šakotojo varpenio, penkialapio dobilo buveinės; Liškiavos – vienas vaizdingiausių Lietuvoje Nemuno vingio kraštovaizdis su unikaliu panemunės raguvynu ir Krūčio upelio slėniu, Liškiavos mitologiniais akmenimis, piliakalniu ir dvarviete, Liškiavos bažnyčios ir vienuolyno ansambliu, Europos Bendrijos svarbos pelkių ir miškų buveinėmis, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių (ūdros, tulžio, salačio) populiacijos, pietinio ir raudonžiedžio marguolių, smiltyninio ir stepinio melsvių, kardalapio garbenio, vapsvaėdžio buveinės; Lizdų – raiškus moreninio kalvyno su giliais termokarstiniais duburiais, paežerių pelkėmis, unikaliu Bedugnio ežerėliu ir žemės gelmėse pradingstan­ čiu Bukaverksnio upeliu Lizdų kaimo kraštovaizdis, Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinės, saugomų gyvūnų, auga­ lų ir grybų rūšių (dvilapio purvuolio, raudonpilvės kūmutės) populiacijos, rudojo peslio, putpelės, kimininio žemlielio, patvankinio pataisiuko, menturlapės ežerutės, melsvojo gencijono buveinės; Merkio – vienas gražiausių Lietuvoje itin vertingas Merkio ir Skroblaus žemupių slėnių kraštovaiz­ dis su būdingais šilinių dzūkų kaimais, akmens ir anksty­ vųjų metalų laikotarpio stovyklavietėmis, Europos Bendrijos svarbos upių, pievų, miškų buveinėmis, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių (lėlio, lygutės, tulžio, ūdros, mažosios nėgės, didžiojo auksinuko, pleištinės skėtės) populiacijos, pietinio ir raudonžiedžio marguolių, stepinio ir žalsvojo melsvių, juodosios hesperijos, kampuotojo česnako ir kt. buveinės; Nemuno – pralaužtinio Nemuno vidurupio slėnio kraš­ tovaizdis su unikaliomis žemės paviršiaus ir hidrografinio tinklo formomis, būdingais panemunių dzūkų kaimais, archeologinėmis ir istorinėmis vertybėmis, raguvinių slėninių miškų ekosistemomis, Europos Bendrijos svarbos pievų, pelkių ir miškų buveinėmis, saugomų gyvūnų rūšių (ūdros, tulžio, salačio, kūjagalvio, kartuolės) populiacijomis, jūrinio erelio, rudojo ir juodojo peslių, mažosios žuvėdros buveinėmis; Subartonių – lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjo V. Krėvės­Mickevičiaus (1882–1954) gimtinės kraštovaizdis su gimtąja V. Krėvės­Mickevičiaus sodyba­muziejumi, V. Krėvės­Mickevičiaus kapu, kitomis su rašytojo gyvenimu ir kūryba susijusiomis vietomis ir objektais, Gelovinės šventvietėmis, Europos Bendrijos svarbos miškų buveinės, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių (žvilgančiosios riestūnės, raudonpilvės kūmutės) populiacijos, vištvanagio, gervės, didžiosios miegapelės buveinės; Ūlos – unikalaus Lietuvoje, itin vertingo raiškaus Ūlos žemupio slėnio kraš­ tovaizdis su aktyviomis atodangomis, šilinių dzūkų etnografiniais Zervynų, Mančiagirės, Žiūrų, Trakiškių ir Paūlių kaimais, archeologinėmis vertybėmis, Europos Bendrijos svarbos upių, pelkių, miškų buveinėmis, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių (tulžio, lėlio, lygutės, ūdros, mažosios nėgės, kirtiklio, didžiojo auksinuko, vėjalandės šilagėlės) populiacijos, kukučio, lygiažvynio žalčio, kalninės arnikos buveinės.

Geomorfologiniuose draustiniuose saugoma: Alkūnės kampo – parabolinių žemyninių kopų masyvas, Europos Bendrijos svarbos miškų buveinės, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių (ypač lėlio, lygutės, Šneiderio kirmvabalio, lututės, vėjalandės šilagėlės populiacijos, apuoko, lygiažvynio žalčio) buveinės; Dravių kampo – gūbriškųjų žemyninių kopų masyvas, Europos Bendrijos svarbos miškų buveinės, kurtinio, lėlio, lygutės, lututės, vėjalandės šilagėlės popu­ liacijos; Gudelių – didžiausios Lietuvoje Panaros terasinės upės sistemos žemutinė dalis su unikalia terasinių tarpu­ rumbių struktūra, saugomų gyvūnų rūšių, ypač juodojo peslio, griežlės buveinės; Marcinkonių – žemyninių kopų masyvas su aukščiausia nacionalinio parko kopa, Europos Bendrijos svarbos pievų ir miškų buveinės, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių (kurtinio, lėlio, lygutės, lututės, Šneiderio kirmvabalio, smiltyninio gvazdiko, vėjalandės šilagėlės) populiacijos; Merkinės – priešpaskutinio apledėjimo su­ formuotas raiškus moreninis volas, Dzūkų aukštumų pietinių atšlaičių reljefo etalonas su saugomų gyvūnų rūšių, ypač balinio vėžlio, putpelės, plėšriosios medšarkės buvei­ nėmis; Pakrykštės – unikalus Lietuvoje Nemuno senslėnio fragmentas su Pakrykštės eroziniu cirku, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių (griežlės, raudonpilvės kūmutės) buveinėmis; Straujos – unikalus Straujos slėninis dubaklonis su raiškiomis erozinėmis formomis, Laujos ežeru, Europos Bendrijos svarbos upių, pelkių ir miškų buveinėmis, saugo­ mų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių (ūdros, mažosios nėgės, kūjagalvio, žvilgančiosios riestūnės) populiacijos, vijūno, didžiosios miegapelės, krateriškojo taurūnio, kalninės jo­ nažolės, ovaliosios geldutės buveinės; Šunupio – raiškus stambiųjų žemyninių kopų masyvas, Europos Bendrijos svarbos miškų buveinės, tetervino, lėlio, lygutės, ir lututės populiacijos; Uciekos – unikalūs eroziniai Nemuno slėnio šlaitai su skardžiais, cirkais ir giliais intakų slėniais, Euro­ pos Bendrijos svarbos upių, pelkių ir miškų buveinės, sau­ gomų gyvūnų ir augalų rūšių (juodojo peslio, didžiosios miegapelės, šermuonėlio, ūdros, svogūninės dantažolės, pietinio ir raudonžiedžio marguolių) buveinės.

Hidrografiniuose draustiniuose saugoma: Grūdos – unikali Grūdos upės vagos struktūra, etnokultūrinis Kašėtų kaimas, Europos Bendrijos svarbos upių ir miškų buveinės, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių (ypač skiauterėtojo trito­ no, mažosios nėgės, kūjagalvio, didžiojo auksinuko) populiacijos, plačialapės gegūnės, mažosios ir keturdantės suktenių buveinės; Netiesų – Apsingės ir Kempės upeliai, unikalūs Netiesų ežerėliai, Europos Bendrijos svarbos ežerų, pelkių ir miškų buveinės, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių (ūdros, mažosios nėgės, kūjagalvio, didžiojo auksi­ nuko, pelkinės uolaskėlės) populiacijos, miškinės plikap­ laiskės, mažosios suktenės, jūrinio erelio buveinės.

Subartonių miško botaniniame draustinyje saugomas Dzūkijos aukštumų geobotaniniam rajonui būdingas miškų etalonas su išskirtine šiam kraštui biologine įvairove, Eu­ ropos Bendrijos svarbos miškų buveinėmis, saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, ypač juodojo gandro, mažojo erelio rėksnio, didžiosios miegapelės, mažosios suktenės, šakotosios skylėtbudės buveinės.

Telmologiniuose draustiniuose saugoma: Bakanauskų – pelkinis ežerinis termokarstinės kilmės duburys su užpel­ kėjančiu Bakanauskų ežeru, Europos Bendrijos svarbos ežerų ir pelkių buveinės, saugomų gyvūnų, augalų ir gry­ bų rūšių, ypač raudonpilvės kūmutės populiacija, kimininio žemlielio, patvankinio pataisiuko, laplandinio karklo buveinės; Dėlinio – tarpkopiniame Dėlyno dubaklonyje esanti smulkių miško pelkučių su ežerokšniais gamtinė sis­ tema, Europos Bendrijos svarbos ežerų ir pelkių buveinės, pelkinės uolaskėlės, kurtinio populiacijos, saugomų gyvū­ nų ir augalų rūšių, ypač mažosios ir keturdantės suktenių buveinės; Didžiabalės – Didžiabalės pelkinis kompleksas su Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinėmis, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių, ypač laplandinio karklo, jūrinio erelio, tikučio, pelkinio satyro ir kt. buveinės; Imškų – vienas didžiausių pietryčių Lietuvoje pelkinis kompleksas su Europos Bendrijos svarbos pelkių ir miškų buveinėmis, lū­ šies, vilko, kurtinio, tetervino, lututės, Šneiderio kirmvabalio, smiltyninio gvazdiko, vėjalandės šilagėlės populiacijos, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių, ypač gyvatėdžio, baltojo kiškio, gervės buveinės.

Stėgalios miško pušies genetiniame draustinyje saugoma paprastosios pušies populiacijos genetinė įvairovė.

Etnokultūriniuose draustiniuose saugoma: Musteikos – vienas iš etnografiškai vertingiausių ir geriausiai išlikusių šilinių dzūkų kaimų, senasis kelių tinklas, senosios kapinės, istorinė žemėnauda ir etnokultūros tradicijos, etniniai papročiai ir tradicinė gyvensena; Žiogelių – vienas iš etnografiškai vertingiausių ir geriausiai išlikusių panemunių dzūkų kaimų, etninės tradicijos ir tradicinė gyvensena, senasis kelių tinklas, istorinė žemėnauda.

Merkinės urbanistiniame draustinyje saugoma istorinio senojo Merkinės miestelio istorinės dalies planinė ir erdvinė struktūra, vienas žinomiausių Lietuvos piliakalnių, uni­ kalus kultūrinis sluoksnis, kitos istorinės, memorialinės ir architektūros vertybės.

Paveldo objektai

Dzūkijos nacionaliniame parke yra 43 gamtos paveldo objektai, iš jų 18 gamtos paminklų. Svarbiausi: Skroblaus versmės, šaltinis Ūlos akis, Mančiagirės skardis, Netiesų ežerėliai, drevėtos pušys (19) ir kt. Nacionaliniame parke saugomi 27 kultūros paveldo objektai.

Objectives of the establishment

Dzūkija National Park is the largest protected area in Lithuania. It was established to protect:

  • The unique hydrographical network of the confluence of rivers in the Dainava region‘s river-basin and the Nemunas, Merkys, Ūla, Grūda and Skroblas River valleys with their typical plant and animal migratory pathways, the Skroblas River midsection which is of immense scientific value, the natural complexes of the Musteika and Povilnis streams and surrounds, the impressive continental dune expanses of the Dainava forest, the Liškiava, Strauja, Ucieka and Pakrykštė erosional geomorphological complexes, the Merkinė moraine plug, the Netiesai, Glynas and Ežerynas hydrographical objects, the Imiškia, Didžbalė, Bakanauskai and Dėlynas wetlands, biotic communities typical of the forests in Dzūkija, and other natural territorial complexes and objects;
  • The notable Merkinė and Liškiava historical archeological and architectural urban complexes, the ethnocultural values of the forest and riverside villages of the Dzūkija region, some by the Nemunas (Musteika, Zervynas, Žiogeliai, Dubininkas, Margionys, Kašėtai, Lynežeris etc...), the ancient encampment sites around Glynas Lake, the Subartoniai memorial landscape complex, and other cultural heritage values;
  • The stability of the Dainava river basin natural ecosystem, the components of its biotic community and their diversity.

Exceptional value

Dzūkija National Park is the largest protected area in Lithuania. The exclusive feature of the park is the abundance of rivers and streams – from the smallest spring to the largest river in Lithuania – Nemunas. Among those having the highest landscape value are the villages situated at the confluence of the rivers Nemunas – Merkys and Merkys – Ūla which have retained their ethno-cultural identity, and the historical Merkinė town. Very distinctive and each more scenic than the other are the valleys of the rivers Nemunas, Merkys, Ūla, Skroblus, Grūda with unique natural monuments. In total in the national park, there are 36 rivers and streams, and hundreds of springs that are different in their origin, features and history. Spectacular creations of nature involve the inland dune massifs, the unique headwaters of the Skroblus River (Bobos daržas), Ūla River eye fount, Ūla slopes and Nemunas River ravines. Dzūkija National Park is characterised by special biological diversity. Endless forests, dry meadows and flooded meadows, raised bogs and mires, cold-water rivers and springs – all serve as a shelter for many species of plants, animals and fungi. Here are the courting grounds of Black grouses (Lyrurus tetrix) and Capercaillies (Tetrao urogallus), and during the night the sounds of the Eurasian Eagle Owl (Bubo bubo) or wolves can be heard; and during the day, when the sun comes out, one can even see the European pond turtle (Emys orbicularis). The national park together with the Čepkeliai reserve belongs to the most valuable wild nature territory network in Europe. The value of the landscape has been increased by the villages scattered among the dry pine forests, which have retained the unique wooden architecture traditions. The Dzūkija National Park is characterised by abundance of ethno-cultural heritage sites, living traditions and customs, old handicrafts and local dzūkų songs (Marcinkonys, Žiūrai, Zervynos, Puvočiai, Margionys, Lynežeris, etc.). Among activities having old traditions in the region are hollow tree beekeeping, wood processing, log house construction traditions, black ceramics, candle casting, buckwheat bread baking, and, of course, gathering of forest goodies (mushrooms, berries, and herbs). The famous Merkinė and Liškiava mounds that reveal the beautiful unique landscape that has been developed by nature and people during hundreds of years, the Merkinė church and the Liškiava monastery ensemble.

Visited objects

For visitors

Produkto ženklas

Dzukijos NP

Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Juo tapo stilizuotas etnografinis paukštis.

Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai.

Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Tokiu būdu siekiama skatinti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas gyvenantiems saugomose teritorijose, skatinti partnerystę tarp vietos gyventojų ir saugomos teritorijos direkcijos.

Saugomų teritorijų produkto gaminių, paslaugų pasiūla gali būti įvairiausia: tai medus, žolelių arbata, uogienės, tai ir apgyvendinimo, maitinimo, gido paslaugos, tradicinių amatų dirbiniai ir t.t.

Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Jis skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, savo veikla prisidedantiems prie darnaus vystymosi vertybių plėtojimo Lietuvos saugomose teritorijose.

Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai. Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų.

Tad atvykę į Dzūkijos nacionalinį parką, galite įsigyti vietos meistrų sukurtų juodosios keramikos dirbinių, o keliaudami po Rambyno regioninį parką nepamirškite įsigyti medaus, kurį bitutės renka užliejamose Nemuno pievose ar Sirvėtos regioninio parko miškuose surinktos žolelių arbatos.

Saugomų teritorijų produkto ženklu siekiama skatinti vietos gyventojus užsiimti gamtai draugiška veikla, o parkų lankytojus - įsigyti išskirtinių, autentiškų, ekologiškų produktų.

Dokumentai, norint gauti ST produkto ženklą:

ST_prod_zenklo_KOMISIJOS_REGLAMENTAS_8.docx

ST_prod_zenklo_naudojimo_gaires_7.pdf

ST_prod_zenklo_NUOSTATAI_7.docx

ST_prod_zenklo_PARAISKA_7.docx

SUTARTIS_su_partneriu_pvz_7.doc

Lankytojo atmintinė

LEIDŽIAMA:

  • poilsiauti tik tam tikslui įrengtose vietose – poilsiavietėse, atokvėpio vietose;
  • stovyklauti (statyti palapines) tik įrengtose stovyklavietėse;
  • laužus kūrenti tik įrengtose laužavietėse;
  • plaukioti Ūlos upe tik bemotorinėmis irklinėmis valtimis, baidarėmis ir kanojomis nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d., laikantis „Dzūkijos nacionalinio parko Ūlos vandens turizmo naudojimo reglamento“, patvirtinto Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktoriaus įsakymu.

PRAŠOME:

  • saugoti aplinką, gamtos bei kultūros vertybes, tausoti gamtos išteklius, nelaužyti medžių, krūmų, neskinti retų augalų, neardyti skruzdėlynų, paukščių lizdų, nebaidyti perinčių paukščių, netrikdyti gyvūnų, nekeisti jų aplinkos;
  • apie pastebėtus gamtos ar kultūros paveldo vertybių niokojimo atvejus ar kitus pažeidimus pranešti policijai, aplinkos apsaugos inspekcijai ar nacionalinio parko direkcijai;
  • saugiai elgtis su ugnimi – prižiūrėti užkurtą laužą, nepalikti neužgesintų laužų;
  • pastebėjus gaisrą imtis visų galimų priemonių jam likviduoti, o jei tai neįmanoma, nedelsiant pranešti priešgaisrinės apsaugos tarnybai ar nacionalinio parko direkcijai;
  • nešiukšlinti pakelėse, paežerėse ir kitose vietose, išvykstant palikti poilsiavietę, stovyklavietę tvarkingą, jei yra atliekų rūšiavimo konteineriai, rūšiuoti atliekas pagal instrukcijas;
  • laikytis automobilių važiavimo, stovėjimo miškuose ir paežerėse reikalavimų, statyti transporto priemones tam tikslui įrengtose aikštelėse ir kelių kelkraščiuose, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų ir nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei nedaroma žala aplinkai;
  • tausoti statinius, įrenginius lankytojams, pamačius juos niokojančius asmenis apie tai pranešti nacionalinio parko direkcijai ar policijai;
  • laikytis plaukiojimo vandens telkiniuose taisyklių;
  • uogaujant, grybaujant, žvejojant laikytis Mažųjų miško turtų naudojimo ir Mėgėjiškų žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių;
  • nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, netriukšmauti, garsiai neleisti muzikos ar kitaip trukdyti kitų lankytojų ar vietos gyventojų poilsio, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui;
  • iškilus įvairiems klausimams kreiptis į nacionalinio parko direkcijai.

NELEIDŽIAMA:

  • lankytis telmologiniuose, zoologiniuose (teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, ornitologiniuose) draustiniuose nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d., išskyrus bendro naudojimo kelius bei dirbamus laukus;
  • leisti bėgioti palaidiems šunims, maudyti juos paplūdimiuose ar kitose žmonių susitelkimo vietose;
  • užkasti šiukšles ir atliekas;
  • deginti sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, buitines atliekas;
  • ardyti, gadinti šlaitus ar kitaip skatinti žemės paviršiaus eroziją;
  • savavališkai įrengti sūpuokles, kitus poilsio ar sporto įrenginius.

Direkcijos teikiamos paslaugos

Pažintinės kelionės (ekskursijos) ar žygio vadovo (gido) paslaugos:  
lietuvių kalba, 1 val./asm. 1,00 €
užsienio kalba, 1 val./asm. 2,00 €
lietuvių kalba, 1 val./grupei 10,00 €
užsienio kalba, 1 val.grupei 20,00 €
Pažintinės kelionės pėsčiomis, dviračiais, valtimis, kitomis plaukiojimo priemonėmis organizavimas: 2,00 €
su laikinu apgyvendinimu 1 asmeniui 5,00-13,00 €
Amatų mokymo (žvakių liejimo, pynimo iš šiaudelių, vytelių, audimo, kt.) paslauga  
1 asmeniui 5,00 €
Etnokultūrinių papročių, apeigų pažinimo programos organizavimas  
Kulinarinio paveldo degustavimas, 1 asmeniui 3,00-18,00 €
Edukacinė paslauga – teminės mokomosios programos organizavimas  
1 asmeniui 1,00 €
grupei 10,00 €

 

Daugiau informacijos Dzukijos nacionalinio parko interneto svetainėje.

Product brand

Dzukijos NP

Protected areas attract visitors with their natural and cultural values. Often, when visiting a national or regional park, they want to take out a souvenir or just a good memory. In order to draw visitor‘s attention to the products and services produced by the local population, a product label for Protected areas has been created. A stylized ethnographic bird was chosen as a brand for Protected Areas.

The product label of Protected areas helps to recognize that the product is organic, authentic, produced by the local people, without harming the environment and wildlife, and favorable to human health.

The holder of the mark will primarily be the person who resides or operates in the protected area and does not violate protected values through his activities. The aim is to stimulate the local economy, facilitate the living in protected areas, and promote partnership between the local people and the management of protected area.

The list of products and services offered by protected areas can be various: honey, herbal tea, jams, accommodation, catering, guide services, traditional handicrafts, etc.

The product label of protected areas is one of the measures to promote sustainable tourism. It is intended for local producers, craftsmen, tourism service providers and other local residents, who contribute to the sustainable development of tourism in Lithuanian protected areas through their activities.

The product mark symbol (bird) of Protected areas is common to all protected areas of Lithuania, only the names of parks differ. There are 5 national and 30 regional parks in Lithuania.

So when you arrive at Dzūkija National Park, you can purchase black pottery created by local masters, and when traveling around Rambynas Regional Park, don't forget to buy honey collected by bees on the flooded meadows of Nemunas or a herbal tea collected in the forests of Sirvėta Regional Park.

The Protected Areas product label aims to encourage local people to engage in nature-friendly activities and park visitors- to purchase exclusive, authentic, ecological products.

Visitor memo

full_html

Services provided by the Directorate

Guided tour (tour) or tour lead (guide) services:  
lithuanian language, 1 hour for person 1,00 €
foreign language, 1 hour for person: 2,00 €
lithuanian language, 1 hour for group 10,00 €
foreign language, 1 hour for group 20,00 €
Organization of guided trip by foot, bicycle, boat or other means of transport: 2,00 €
with temporary accommodation for 1 person 5,00-13,00 €
Craft training (candle casting, straw weaving, wicker, weaving, etc.) service  
for 1 person 5,00 €
Organization of a program for acquintance with the ethno-cultural customs and rituals  
Tasting of culinary heritage, for 1 person 3,00-18,00 €
Educational service - organization of a thematic training program  
for 1 person 1,00 €
for a group 10,00 €