BDAR

Privatumo politika

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.

Plačiau

Žemaitijos nacionalinis parkas

Didžioji g. 10, Plateliai, LT­90420 Plungės r.
56.042, 21.815
Kaip atvykti?
  • plateliu-ezerynas-su-salomis-ir-pusiasaliais-5d31d25de8ad3.jpg
  • plateliu-ezerynas-su-salomis-ir-pusiasaliais-5d31d25ecd45a.jpg
  • plateliu-ezerynas-su-salomis-ir-pusiasaliais-5d31d262bf7b4.jpg
  • plateliu-ezerynas-su-salomis-ir-pusiasaliais-5d31d26191015.jpg
  • saltojo-karo-muziejus-5d31dfe87cf2b.jpg
  • saltojo-karo-muziejus-5d31dfe566324.jpg
  • saltojo-karo-muziejus-5d31dfee5a13d.jpg
  • saltojo-karo-muziejus-5d31e1d45fec9.jpg
  • siberijos-apzvalgos-bokstas-5d31e25f2797e.jpg
  • zemaiciu-kalvarijos-piliakalnis-5d31de44e2a5a.jpg
  • plateliu-dvaro-sodyba-5d31d432131cf.jpg
  • plateliu-dvaro-sodyba-5d31dc0aa4478.jpg
  • plateliu-dvaro-sodyba-5d31d43d5140a.jpg
  • plateliu-ezerynas-su-salomis-ir-pusiasaliais-5d31d3803aa35.jpg
  • raganos-uosis-5d31d2a96a885.jpg

Duomenys

Įsteigimo metai

1991 m.

Plotas

21753 ha

Direkcija

Didžioji g. 10, Plateliai, LT­90420 Plungės r.
Tel. nr.
El. paštas
http://zemaitijosnp.lt/

Steigimo tikslai

Žemaitijos nacionalinis parkas įsteigtas išsaugoti:

  • Didžiausią Žemaitijoje ežeringą miškingą gamtinį kompleksą, mokslui ypač vertingus miškingus Plokštinės ir Rukundžių pelkynus, Platelių ežero, Laumalenkos ir Šilinės hidrografinius kompleksus, raiškaus moreninio (Mikytų, Pučkorių) ir keiminio (Šarnelės, Jazdauskiškių, Grigaičių) kraštovaizdžio etalonus, Gardų ozą, Medsėdžių ir Liepijos limnokeimus, Babrungo ir Mergupio slėnius, Paburgės, Siberijos, Pakastuvos, Užpelkių, Ertenio ir Paparčių pelkes, savitas Paplatelės, Šeirės ir Pailgio miškų, Juodupio pelkėtų pievų biocenozes, retus ir nykstančius augalus ir gyvūnus, kitus gamtinius teritorinius kompleksus ir objektus;
  • Ypač vertingą ir sudėtingą Šiaurės Žemaitijos archeologinį kompleksą su Mikytų, Šarnelės, Pučkorių, Gegrėnų, Pagardenio ir kitais piliakalniais ir alkakalniais, Šventorkalnio senovinę gyvenvietę ir piliavietę, Žemaičių Kalvarijos (Gardų) urbanistinį kompleksą ir sakralinės architektūros ansamblį, Platelių dvaro ir parko kompleksą, etnokultūrinės vertės požymius išlaikiusius Beržoro, Stirbaičių ir Visvainių kaimus, kitas kultūros paveldo vertybes;
  • Šiaurvakarių Žemaitijos vandenskyros gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus ir jų įvairovę.

Išskirtinė vertė

Bene visas gyvenimas Žemaitijos nacionaliniame parke sukasi aplink Platelių ežerą. Tai giliausias, didžiausias ir bene gražiausias ežeras Žemaitijoje su salomis, pusiasaliais, įlankomis, apjuostas kalvų virtinių, miškais pasidabinęs. Jame gyvena reliktinė žuvis – Platelių sykas. Nacionaliniame parke auga tankūs, ūksmingi eglynai, natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai. Piliakalnių, alkakalnių, šventviečių gausa mena senąją kultūrą. O pakelėse, laukuose pabirę koplytėlės, koplytstulpiai atskleidžia vietos gyventojų gyvenseną, tradicijas. Jas dar labiau paryškina vis dar švenčiamos Užgavėnės.

Vyrauja kalvotas, gūbriuotas reljefas, gilūs ežerų duburiai, tarp jų – ir didžiausias bei giliausias Žemaitijoje Platelių ežeras su seklumų, salų ir pusiasalių raizgalyne. Ir Platelių, ir kiti ežerai bei upeliai apsupti miškų ir pelkių.

Išskirtinumo nacionaliniam parkui suteikia legendomis bei padavimais apipinti gamtos paveldo objektai: septynios Platelių ežero salos, Kreiviškių ir Auksalės pusiasaliai, paslaptingos Beržoro, Ilgio ežerų salos.

Nacionaliniame parke auga tankūs, ūksmingi eglynai, vakarų taiga vadinami natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai. Pastarieji saugomi visoje Europoje. Pelkėse gausu įvairių organizmų rūšių. Raganos uosis – storiausias Lietuvos uosis. Nacionaliniame parke peri Europoje saugomų rūšių paukščių (jerubių, griežlių ir gulbių giesmininkių), esama ledynmečio augalų reliktų. Platelių ežere gyvena reliktinė žuvis – sykas.

Nacionalinio parko kultūros paveldas – tai piliakalniai, senosios šventvietės (alkakalniai), kapinynai, senųjų gyvenviečių vietos. Įdomūs Užpelkių, Gegrėnų, Pūčkorių, Jazdauskiškių, Grigaičių, šv. Jono (Žemaičių Kalvarijos), Šarnelės, Mikytų piliakalniai, Visvainių, Mikytų, Vilkų, Gilaičių, Paparčių alkakalniai, senovės gyvenviečių vietos Gegrėnuose ir Šarnelėje. Architektūriniu savitumu išsiskiria Žemaičių Kalvarijos bažnyčia, Babrungėnų malūnas.

Kraštovaizdis

Tai sudėtingos kraštovaizdžio struktūros nacionalinis parkas, pasižymintis gamtos ir kultūros paveldo objektų savitumu ir gausa bei dideliu rekreaciniu ir pažintiniu turistiniu potencialu. Jame reprezentuojamas Žemaičių aukštumos kalvynų, pelkinių masyvų, raiškiausio Žemaitijoje Platelių ežero, ir istorinę – urbanistinę vertę išsaugojusios Platelių, Beržoro bei Gardų (Žemaičių Kalvarijos) gyvenvietės. Kompleksinės išskirtinės kraštovaizdžio vertės požiūriu Žemaitijos nacionalinis parkas priskiriamas aukščiausiai kategorijai.

Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: stambaus terasinio miškingo bei mažai sukultūrinto ežero duburio, miškingo bei mažai sukultūrinto ežeryno, miškingų keiminių kalvynų, miškingų keiminių terasų, miškingų bei agrarizuotų moreninių kalvynų ir gūbrių, miškingų drumlinizuotų moreninių kalvynų, miškingų moreninių smulkiakalvių, tarpinių, mišrių bei aukštapelkinių kompleksų, miškingų erozinių slėniukų bei šlaitų, pelkinių ežeringų duburių, natūralių ir kanalizuotų upelių, etnokultūrinės užstatos, standartinės užstatos bei buvusių militarinių kompleksų.

Biologinė įvairovė

Europos Bendrijos svarbos teritorijos: 3140 ežerai su menturdumblių bendrijomis, 3150 natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių ar aštrių bendrijomis, 3160 natūralūs distrofiniai ežerai, 6230 rūšių turtingi briedgaurynai, 6410 melvenynai, 6450 aliuvinės pievos, 7110 aktyvios aukštapelkės, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 7210 žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7230 šarmingos žemapelkės, 9010 vakarų taiga, 9020 plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 žolių turtingi eglynai, 9080 pelkėti lapuočių miškai, 91D0 pelkiniai miškai, 91E0 aliuviniai miškai.

Bendras augalų rūšių skaičius – 1031, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 51 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – apie 2500. Žinduolių – 50, iš jų 15 saugomų Europos Bendrijos, 8 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 208, iš jų 52 saugomos Europos Bendrijos, 58 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 34, iš jų 5 saugomos Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių – 15, iš jų 7 saugomos Europos Bendrijos, 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 2130, iš jų 7 saugomos Europos Bendrijos, 24 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Rezervatai, draustiniai

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Žemaitijos nacionaliniame parke skirti 2 gamtiniai rezervatai ir 27 draustiniai (12 kraštovaizdžio, 3 geomorfologiniai, 1 hidrografinis, 1 botaninis, 1 botaninis-zoologinis, 5 telmologiniai, 1 archeologinis, 1 etnokultūrinis, 2 urbanistiniai).

Nacionalinio parko gamtiniuose rezervatuose saugoma: Plokštinės – unikalios geomorfologinės struktūros Plokščių termokarstiniame duburyje susidaręs Plokštinės miškų ir pelkių kompleksas su natūraliais Juodupio ir Uošnos upeliais, Europos Bendrijos svarbos vandenų, pievų, pelkių ir miškų buveinės ir joms būdingos augalų, grybų ir gyvūnų rūšys, jerubei ir lūšiai tinkamos buveinės; Rukundžių – pelkėtų ir miškingų įlomių Rukundžių gamtinis kompleksas su natūralia hidrografine struktūra, Europos Bendrijos svarbos pelkių ir miškų buveinės ir joms būdinga augalija ir gyvūnija, šarvuotajai skėtei, didžiajam auksinukui, jerubei ir lūšiai tinkamos buveinės.

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Beržoro – itin raiškus, tradicinius bruožus išlaikiusio Beržoro kaimo, Beržoro ežero ir apyežerių kraštovaizdis su Beržoro kaimo urbanistine struktūra ir architektūros vertybėmis, Beržoro ežero salomis ir atviromis pakrantėmis, Europos Bendrijos svarbos miškų ir pelkių buveinėmis, dvilapiui purvuoliui, griežlei ir kitoms saugomoms rūšims tinkamomis buveinėmis; Grigaičių – Žemaitijai būdingas raiškus Grigaičių miškingas agrarinis kraštovaizdis su Surblių kapinynu ir griežlei, gulbei giesmininkei ir kitoms saugomoms rūšims tinkamomis buveinėmis; Jazdauskiškių – Žemaitijai būdingas kalvotas agrarinis miškingas kraštovaizdis su tradicine žemėnaudos ir užstatymo struktūra, Žernių ir Jazdauskiškių piliakalniais, Jazdauskiškių senkapiais ir kapinynu, Europos Bendrijos svarbos vandenų buveinėmis ir joms būdingomis augalų ir gyvūnų rūšių bendrijomis; Laumalenkos – unikalus Laumalenkų pusiasalių, salų, įlankų, protakų, ežerų, miškų ir pelkių gamtinis kompleksas su Europos Bendrijos svarbos vandenų, pelkių ir miškų buveinėmis ir joms būdingomis augalų ir gyvūnų bendrijomis, saugomų paukščių rūšių perimvietėmis; Mikytų – Žemaitijai būdingas raiškus kalvotas mozaikiškas kraštovaizdis su miškais, laukais, pievomis, tarpukalvių pelkutėmis ir vienkieminių sodybomis, Mikytų piliakalniu, Mikytų ir Gudalių alkakalniais, Mačiūkių kapinynu ir mitologiniu Laumės akmeniu, Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinėmis ir joms būdinga augalija ir gyvūnija, saugomų rūšių bendrijomis; Paburgės – būdingas miškingų ir ežeruotų pelkinių duburių kraštovaizdis su Europos Bendrijos svarbos vandenų, pievų, pelkių ir miškų buveinėmis, saugomomis augalų ir gyvūnų rūšimis; Platelių – didžiausio ir giliausio Žemaitijoje Platelių ežero ir jo apyežerių kraštovaizdis su vertingomis pakrantėmis, salomis, Kumelkaktės pusiasaliu, Šventorkalnio archeologiniu kompleksu, Ąžuolų salos senovės gyvenvietėmis, povandeninio paveldo objektais, Europos Bendrijos svarbos pelkių, pievų ir miškų buveinėmis ir žvilgančiajai riestūnei, dvilapiui purvuoliui, jerubei ir ūdrai tinkamomis buveinėmis ir kitomis saugomomis rūšimis; Pučkorių – Pučkorių moreninių darinių ruožo kraštovaizdis su ypač raiškia kalvų, giraičių, tarpukalvių ir pelkučių mozaika, Pučkorių II ir III piliakalniais, senkapiu, Visvainių alkakalniu, Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinėmis ir saugomų paukščių ir vabzdžių bendrijomis; Babrungo – Babrungo ir Uošnos upių slėnių kraštovaizdis su natūraliomis upių ir upelių atkarpomis, būdingomis Babrungėnų kaimo paupio sodybomis, Grigaičių piliakalniu, Babrungėnų vandens malūnais ir senkapiu, Europos Bendrijos svarbos rūšims – didžiajam auksinukui, ovaliajai geldutei, griežlei, ūdrai ir kitoms saugomoms rūšims tinkamomis buveinėmis; Liepijų – Vidurio Žemaičių aukštumai būdingo miškingų plokščiakalvių kraštovaizdžio etalonas su stambiomis Liepijų limnoglacialinėmis plokščiakalvėmis ir mišraus Liepijų miško biocenozėmis, Europos Bendrijos svarbos pievų, miškų ir pelkių buveinėmis bei saugomų gyvūnų rūšių bendrijomis; Stirbaičių – tradicinius bruožus išlaikęs Stirbaičių kaimo kraštovaizdis su tradicine užstatymo ir žemėnaudos struktūra, etnoarchitektūros elementais, Europos Bendrijos svarbos pievų, miškų ir pelkių buveinėmis, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių bendrijomis; Šarnelės – raiškus Šarnelės keiminių darinių kraštovaizdis su Šarnelės piliakalniu, senovės gyvenvietėmis, poeto Vytauto Mačernio gimtosios sodybos vieta ir kapu, Europos Bendrijos svarbos pievų buveinėmis, saugomomis vabzdžių ir paukščių rūšimis.

Geomorfologiniuose draustiniuose saugoma: Gardų – nesunaikinta Gardų ozo dalis su saugomomis rūšimis ir buveinėmis; Margupio – ypač raiški Margupio upelio ir jo intakų slėnių sistema su būdingomis šlaitų biocenozėmis, saugomomis rūšimis ir buveinėmis; Medsėdžių – Platelių duburiui būdingo plokščiakalvių reljefo etalonas – Medsėdžių limnokeimas – su saugomų vabzdžių buveinėmis.

Šilinės hidrografiniame draustinyje saugomas natūralaus miškų upelio etalonas – Šilinės upelis, jo hidrografinė struktūra ir hidrologinis režimas, miškingas slėnis ir paslėnis su natūraliomis pievomis, šaltiniais, saugomomis rūšimis ir Europos Bendrijos svarbos vandenų ir miškų buveinėmis.

Juodupio botaniniame draustinyje saugoma biologiniu požiūriu itin vertinga Juodupio upelio slėnio, paslėnio, Prieupės ir Briedinės pelkių ekosistema su Europos Bendrijos svarbos miškų ir pelkių buveinėmis ir joms būdingomis saugomų augalų, grybų ir gyvūnų bendrijomis.

Ilgio botaniniame-zoologiniame draustinyje saugoma natūralumu ir biologine įvairove išsiskirianti Ilgio ežero, paežerės pelkių ir miškų ekosistema su Europos Bendrijos svarbos vandenų, miškų ir pelkių buveinėmis ir joms būdingomis augalų, grybų ir gyvūnų rūšimis, saugomų augalų ir gyvūnų bendrijomis.

Telmologiniuose draustiniuose saugoma: Ertenio – būdingas buvusio pratekamojo Ertenio ežero duburio pelkynas ir jo biocenozės Ertenio pelkės ekosistema su Europos Bendrijos svarbos pelkių ir pievų buveinėmis, saugomomis rūšimis; Pakastuvos – Pakastuvos pelkės ekosistema su saugomomis rūšimis, Europos Bendrijos svarbos vandenų ir miškų buveinėmis, saugomų paukščių perimvietėmis ir maitinimosi vietomis, saugomų vabzdžių bendrijomis; Paparčių – sudėtingos struktūros Paparčių pelkės ekosistema su vertingomis biocenozėmis, saugomomis rūšimis ir Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinėmis; Siberijos – sudėtingos struktūros Siberijos paežerės pelkės ekosistema su Europos Bendrijos svarbos pelkių, miškų ir pievų buveinėmis ir saugomų rūšių bendrijomis; Užpelkių – būdingas takoskyrinis Užpelkių pelkinis kompleksas su Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinėmis, saugomų rūšių bendrijomis. Bukantės kultūriniame draustinyje saugoma su lietuvių literatūros klasike Žemaite susijusi sodyba (sodyba ir jos aplinka išlaikoma kaip memorialinis muziejus).

Gegrėnų archeologiniame draustinyje saugomos kuršių genties I tūkstantmečio–II tūkstantmečio pradžios archeologinių paminklų kompleksas, kurį sudaro Gegrėnų I ir II piliakalniai, Gegrėnų I ir II kapinynai ir Gegrėnų senovės gyvenvietė.

Godelių etnokultūriniame draustinyje saugomas Godelių kaimo tradicinis kraštovaizdis ir urbanistinė struktūra, vertingi sodybų etnoarchitektūros elementai ir želdiniai, žemaičių kultūros tradicijos ir papročiai, alkakalnis, vadinamas Raganos kalnu, šventais laikomi šaltiniai, senosios kaimo kapinės, tautodailininko Stanislovo Riaubos gimtosios sodybos vieta, Lietuvos partizano ir partizanų rėmėjos žūties vieta.

Urbanistiniuose draustiniuose saugoma: Žemaičių Kalvarijos – Žemaičių Kalvarijos miestelio – Vakarų Lietuvos piligrimystės centro – radialinis gatvių tinklas, aikštės planas, taip pat tūrinė erdvinė kompozicija su vyraujančia Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia ir kryžiaus kelio stotimis, lėmusiomis miestelio urbanistinę raidą, kitos archeologinės, istorinės ir memorialinės vertybės; Platelių – istoriškai susiformavęs Platelių miestelio radialinis gatvių tinklas, vedantis į aikštę, ir tūrinė erdvinė kompozicija, kurią formuoja išlikęs būdingas vieno ir dviejų aukštų užstatymas, Platelių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios statinių ansamblis ir Platelių dvaro sodybos kompleksas.

Paveldo objektai

Žemaitijos nacionaliniame parke yra 24 gamtos paveldo objektai, iš jų 10 gamtos paminklų. Svarbiausi: Platelių, Beržoro, Ilgio ežerų salos, Kreiviškių ir Auksalės pusiasaliai, Raganos uosis, Platelių liepa, Stirbaičių ąžuolas, Pilelio, Knygnešio šaltiniai. Nacionaliniame parke saugoma daugiau kaip 100 kultūros paveldo objektų.

Lankomi objektai

Skirta lankytojams

Lankytojų centras

Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų centras

Muziejus, ekspozicija

Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parkas Jonušų tautodailės – etnografijos muziejus Kazio Striaupos klėtelė Leonardo Černiausko meno galerija Poeto Vytauto Mačernio muziejus Šaltojo karo ekspozicija V. Jaugėlos tautodailės ekspozicija Žemaitės memorialinis muziejus Žemaitijos nacionalinio parko, Užgavėnių ekspozicijos

Apžvalgos bokštas

Apžvalgos bokštas Paplatelės pažintiniame take Barstytalių apžvalgos bokštas Jogaudų apžvalgos bokštas Siberijos apžvalgos bokštas

Pažintinis, mokomasis takas

Paplatelės pažintinis takas Plokštinės pažintinis takas Šeirės pažintinis takas

Kitas takas, trasa

Dviračių takas aplink Platelių ežerą Gardų ozo takas Gegrėnų piliakalnių takas Giliuko ir Kaštoniuko takas (Platelių dvaro parke) Mikytų alkakalnio takas Poeto Vytauto Mačernio gimtinės takas

Stovyklavietė

Algirdo Plokščio turistinė stovykla Povilo Sukausko turistinė stovykla Sigito Birškaus turistinė stovykla „Laumių lankų sodyba“ Stovyklavietė „Ąžuolų sala“ Stovyklavietė „Beržynėlis“ Stovyklavietė „Plokštinė“ Stovyklavietė „Šeirė“ Turistinė stovykla „Atžalynas“ Turistinė stovykla „Juodupė“

Poilsiavietė

Beržoro atokvėpio vieta su stovėjimo aikštele

Regykla

Platelių ežero apžvalgos aikštelė Platelių ežero apžvalgos vieta rytinėje pakrantėje

Paukščių stebėjimo vieta

Paukščių stebėjimo vieta ant Ilgio ežero kranto Paukščių stebėjimo vieta prie Pakastuvos tvenkinio

Kita

Litvakų atminimo sodas Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centras (edukacijos, apgyvendinimas) Plokštinės ekologinio ugdymo centras (apgyvendinimas)

Turizmo trasa

Liepijų pėsčiųjų trasa Pėsčiųjų – dviračių trasa aplink Ilgio ežerą

Produkto ženklas

Zemaitijos NP

Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Juo tapo stilizuotas etnografinis paukštis.

Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai.

Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Tokiu būdu siekiama skatinti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas gyvenantiems saugomose teritorijose, skatinti partnerystę tarp vietos gyventojų ir saugomos teritorijos direkcijos.

Saugomų teritorijų produkto gaminių, paslaugų pasiūla gali būti įvairiausia: tai medus, žolelių arbata, uogienės, tai ir apgyvendinimo, maitinimo, gido paslaugos, tradicinių amatų dirbiniai ir t.t.

Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Jis skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, savo veikla prisidedantiems prie darnaus vystymosi vertybių plėtojimo Lietuvos saugomose teritorijose.

Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai. Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų.

Tad atvykę į Dzūkijos nacionalinį parką, galite įsigyti vietos meistrų sukurtų juodosios keramikos dirbinių, o keliaudami po Rambyno regioninį parką nepamirškite įsigyti medaus, kurį bitutės renka užliejamose Nemuno pievose ar Sirvėtos regioninio parko miškuose surinktos žolelių arbatos.

Saugomų teritorijų produkto ženklu siekiama skatinti vietos gyventojus užsiimti gamtai draugiška veikla, o parkų lankytojus - įsigyti išskirtinių, autentiškų, ekologiškų produktų.

Dokumentai, norint gauti ST produkto ženklą:

ST_prod_zenklo_KOMISIJOS_REGLAMENTAS_35.docx

ST_prod_zenklo_naudojimo_gaires_33.pdf

ST_prod_zenklo_NUOSTATAI_33.docx

ST_prod_zenklo_PARAISKA_33.docx

SUTARTIS_su_partneriu_pvz_33.doc

Rankų darbo gaminiai

Ekologinis-biodinaminis ūkis „Miško sodai“ - Vaiva Jundulaitė Medžio meistras Kazys Striaupa Leonardas Černiauskas Donato Abručio bitininkystės ūkis „Medaus klėtelė" Lina Galminaitė-Blanchot Vilma Rečkauskienė

Paslaugos

Vila "Runa" Vila "Morta" Kaimo turizmo sodyba "Pas tėvukus" Julijos ir Broniaus Staponkų kaimo turizmo sodyba Jono Rimvydo Šečkaus kaimo turizmo sodyba Antano Razgaus kaimo turizmo sodyba Kaimo turizmo sodyba "Beno sodyba" Dariaus Šilenskio svečių namai „Platelių parkas“ Kaimo turizmo sodyba „Maudutis“ Kaimo turizmo sodyba „Po ąžuolais“ Vytauto Zaburo kaimo turizmo sodyba Kaimo turizmo sodyba „Liepija“ Kaimo turizmo sodyba „Žiogų sodyba“ Kaimo turizmo sodyba „Žilių sodyba“ Aldonos Serafinos Kondratavičienės kaimo turizmo sodyba Kaimo turizmo sodyba „Šiaurinė paežerė“ Kaimo turizmo sodyba ,,Prie Beržoro ežero“ Virgilijaus Razmos kaimo turizmo sodyba „Plokštinės pamiškė“ Kaimo turizmo sodyba "Maldučių sodas“ Katkų sodyba Rimanto Juozo Dailidonio kaimo turizmo sodyba Kaimo turizmo sodyba „Grigaliaus sodyba“ Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parkas Viešbutis "Linelis" VšĮ "Platelių Žalgirio jachtų klubas" UAB "Viltis" (kavinė „Burės") Poilsio namai "Šaltinėlis" Apartamentų kompleksas "Saulės slėnis" Poilsio namai "Banga" Poilsio namai "Šienainis" Vila „Plokštinė“ Povilo Sukausko turistinė stovykla Turistinė stovykla „Atžalynas” Algirdo Plokščio turistinė stovykla Stovyklavietė „Juodupė“ Donato Abručio bitininkystės ūkis „Medaus klėtelė" Arūno Raudžio dviračių nuoma Asociacija "Nardymo akademija" „Prie Žiedelio" Nijolės Ruginienės kaimo turizmo sodyba „Stirbaičių ąžuolas“ Kaimo turizmo sodyba "Beržoro pakrantė" Prano Čepulio vila „Auksinė gervė“ Simo Leliugos sodyba-žirgynas „Virš ąžuolų“ “ Kristinos Gražulės užeiga „Plate lyn“

Maisto produktai

Kaimo turizmo sodyba „Po ąžuolais“ Ekologinis-biodinaminis ūkis „Miško sodai“ - Vaiva Jundulaitė Ekologinis-biodinaminis ūkis „Miško sodai“ - Nijolė Makiejevienė Donato Abručio bitininkystės ūkis „Medaus klėtelė" Vidos Angelskienės bitininkystės ūkis Gabrieliaus Kuliešiaus bitininkystės ūkis Aušros Pupkevičienės ožkų sūrių ūkis

Lankytojo atmintinė

LEIDŽIAMA:

  • poilsiauti tik tam tikslui įrengtose vietose – poilsiavietėse, atokvėpio vietose;
  • stovyklauti (statyti palapines) tik įrengtose stovyklavietėse;
  • laužus kūrenti tik įrengtose laužavietėse.

PRAŠOME:

  • saugoti aplinką, gamtos bei kultūros vertybes, tausoti gamtos išteklius, nelaužyti medžių, krūmų, neskinti retų augalų, neardyti skruzdėlynų, paukščių lizdų, nebaidyti perinčių paukščių, netrikdyti gyvūnų, nekeisti jų aplinkos;
  • apie pastebėtus gamtos ar kultūros paveldo vertybių niokojimo atvejus ar kitus pažeidimus pranešti policijai, aplinkos apsaugos inspekcijai ar nacionalinio parko direkcijai;
  • saugiai elgtis su ugnimi – prižiūrėti užkurtą laužą, nepalikti neužgesintų laužų;
  • pastebėjus gaisrą imtis visų galimų priemonių jam likviduoti, o jei tai neįmanoma, nedelsiant pranešti priešgaisrinės apsaugos tarnybai ar nacionalinio parko direkcijai;
  • nešiukšlinti pakelėse, paežerėse ir kitose vietose, išvykstant palikti poilsiavietę, stovyklavietę tvarkingą, jei yra atliekų rūšiavimo konteineriai, rūšiuoti atliekas pagal instrukcijas;
  • laikytis automobilių važiavimo, stovėjimo miškuose ir paežerėse reikalavimų, statyti transporto priemones tam tikslui įrengtose aikštelėse ir kelių kelkraščiuose, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų ir nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei nedaroma žala aplinkai;
  • tausoti statinius, įrenginius lankytojams, pamačius juos niokojančius asmenis apie tai pranešti nacionalinio parko direkcijai ar policijai;
  • laikytis plaukiojimo vandens telkiniuose taisyklių;
  • uogaujant, grybaujant, žvejojant laikytis Mažųjų miško turtų naudojimo ir Mėgėjiškų žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių;
  • nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, netriukšmauti, garsiai neleisti muzikos ar kitaip trukdyti kitų lankytojų ar vietos gyventojų poilsio, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui;
  • iškilus įvairiems klausimams kreiptis į nacionalinio parko direkcijai.

NELEIDŽIAMA:

  • lankytis telmologiniuose, zoologiniuose (teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, ornitologiniuose) draustiniuose nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d., išskyrus bendro naudojimo kelius bei dirbamus laukus;
  • leisti bėgioti palaidiems šunims, maudyti juos paplūdimiuose ar kitose žmonių susitelkimo vietose;
  • užkasti šiukšles ir atliekas;
  • deginti sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, buitines atliekas;
  • ardyti, gadinti šlaitus ar kitaip skatinti žemės paviršiaus eroziją;
  • savavališkai įrengti sūpuokles, kitus poilsio ar sporto įrenginius.

Direkcijos teikiamos paslaugos

Pažintinės kelionės (ekskursijos) ar žygio vadovo (gido) paslaugos:  
lietuvių kalba, 1 val./grupei 25,00 €
užsienio kalba, 1 val./grupei 30,00 €
Amatų mokymo (žvakių liejimo, pynimo iš šiaudelių, vytelių, audimo, kt.) paslauga  
Suaugusiems asmenims (1 val.) 3,00-5,00 €
Ikimokyklinio amžiaus vaikams, moksleiviams, studentams, senatvės pensininkams, neįgaliems asmenims, muziejų darbuotojams  (1 val.) 2,00-4,00 €

 

Kulinarinio paveldo edukacija, 1 asmeniui

8,00-15,00 €
Laikinas apgyvendinimas Tradicinių amatų centre (apsistojant ne ilgiau kaip 1 parą)

20 €/ asmeniui už 1 parą (su patalyne)

Laikinas apgyvendinimas Tradicinių amatų centre (apsistojant 2 ir daugiau parų)

15 €/ asmeniui už 1 parą (su patalyne)

Laikinas apgyvendinimas Tradicinių amatų centre (apsistojant 1 ir daugiau parų, ne mažiau kaip 8 asmenų grupei)

10 €/ asmeniui už 1 parą (su patalyne)

 

 

Daugiau informacijos Žemaitijos nacionalinio parko interneto svetainėje

Virtualūs turai

Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų centro ekspozicija „Žemaitijos žemės slėpiniai“

Platelių ežeras
Kraštovaizdis iš Siberijos apžvalgos bokšto
Paplatelės miškas ir Sultekio tvenkinys
Liepijų miškas
Gegrėnų piliakalniai
Platelių dvaro sodyba: Platelių dvaro parkas, arklidės pastate įsikūrusi Užgavėnių kaukių ekspozicija, dvaro svirno pastate- Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija

Žemaičių Kalvarijos kryžiaus kelias
Žemaitės memorialinis muziejus Bukantėje
Poeto V. Mačernio gimtinės takas.