Plungės r. Vilkų ir Paburgės kaimų sandūroje esantis Vilkų alkakalnis, dar vadinamas Alkos kalnu, yra valstybės saugoma regioninės reikšmės nekilnojamoji kultūros vertybė. Tai apie 1,5 ha ploto mišku apaugusi kalva, kurios viršūnė virš jūros lygio iškilusi 186 m. Į rytus nuo Alkos kalno iš pelkių išteka Alkupis. Manoma, kad nuo Alkos kalno kaimas buvo gavęs Alkų kaimo vardą. Pagal legendą, dalis kaimo pradėta vadinti Vilkų kaimu, vilkams užpuolus grafus Oginskius, grįžtančius iš Mažeikių geležinkelio stoties į Plungę keturių arklių traukiama karieta. Šiuo metu Alkų kaimas yra 1,5 km atstumu į vakarus nuo alkakalnio. Alkakalniai – senųjų laikų palikimas. Ant alkakalnių aukota dievams, iškilmingai deginti mirusiųjų palaikai. Spėjama, kad alkose būdavo kūrenama ir amžinoji ugnis dievo Perkūno garbei.