Dabartinės dvaro sodybos struktūra pradėjo formuotis XVII a. pabaigoje. XVIII a. pabaigoje Platelių miestelis kartu su dvaru atiteko privačion prancūzų grafų de Šuazelių-Gufjė giminės nuosavybėn ir priklausė jai iki 1940 m. Šuazeliams Platelius padovanojo Rusijos caras Pavelas I. Tarpukariu dvaro nepaveikė žemės reforma, nes dvaras priklausė Prancūzijos piliečiams. Šuazelių namuose saugota daug meno vertybių, knygų. 1940 m. nacionalizavus dvarą, jo vertybes priglaudė Žemaičių „Alkos“ muziejus. Jame Platelių dvaro turtai sudaro didelę visų tais metais į muziejų atvežtų vertybių dalį, nes išlikę dokumentai rodo, kad 1940 m. čia iš Platelių pateko net keli sunkvežimiai paveikslų, skulptūrų, muzikos instrumentų, beveik visas Šuazelių šeimos archyvas. Per karą mediniai dvaro rūmai sudegė. Išliko parkas, keletas dvaro ūkinių pastatų: arklidė (veikia Užgavėnių ekspozicija), svirnas (veikia Žemaitijos nacionalinio parko ekspozicija), jauja (veikia Platelių kultūros centras), šakniavaisių rūsys (veikia Tradicinių amatų centras), tarnų namas (privatus objektas). Architektūrinę ir kraštotvarkinę vertę turinti XIX–XX a. pradžios Platelių dvaro sodyba su jauja, oficina, arklide, svirnu, rūsiu ir parku yra valstybės saugoma kultūros vertybė. Mediniai dvaro rūmai sudegė Antrojo pasaulinio karo metais (1943 m.). Dalis pastatų restauruoti ir pritaikyti visuomenės poreikiams.