BDAR

Privatumo politika

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.

Plačiau

Žagarės regioninis parkas

Malūno g. 1, Žagarė, LT­84331 Joniškio r.
56.362, 23.265
Kaip atvykti?
  • raktes-piliakalnis-ir-svetes-upes-vingiai-5d2f709c8ef5c.jpg
  • senosios-zagares-baznycia-5d2f7b8345abf.jpg
  • zagares-ozas-5d2f609c00ab7.jpg
  • musos-tyrelio-pazintinis-takas-ir-miknaiciu-ezeras-5d2f775b5e2e4.jpg
  • musos-tyrelio-pazintinis-takas-ir-miknaiciu-ezeras-5d2f774ac50e2.jpg
  • musos-tyrelio-pazintinis-takas-ir-miknaiciu-ezeras-5d2f7741c8589.jpg
  • puodu-namas-5d2f7bc7e6956.jpg
  • zagares-atodanga-5d2f61a75392e.jpg
  • zagares-dvaro-parkas-5d2f72a9c316e.jpg
  • zagares-dvaro-parkas-5d2f72b2a5268.jpg
  • zagares-dvaro-parkas-5d2f72ad632f6.jpg
  • zagares-ozas-5d2f60a16cc4d.jpg
  • zagares-rp-lankytoju-centro-ekspozicija-5d2f75a6cc867.jpg
  • Reprezentacinė6.jpg

Duomenys

Įsteigimo metai

1992 m.

Plotas

7140 ha

Direkcija

Malūno g. 1, Žagarė, LT­84331 Joniškio r.
Tel. nr.
El. paštas
http://zagaresrp.am.lt

Steigimo tikslai

Žagarės regioninis parkas vienas mažiausių Lietuvoje. Jame saugomas Švėtės paslėnių ir Žagarės miško kraštovaizdis. Žagarės regioninis parkas įsteigtas išsaugoti:

  • Žagarės apylinkių kraštovaizdį, lygumoje aiškiai matomą Gaudikių moreninį gūbrį;
  • kultūros paveldo vertybes: senosios Žagarės urbanistinį kompleksą su bažnyčiomis, Žvelgaičio piliakalnio archeologinį kompleksą, Žagarės dvaro ansamblį su parku, Raktuvės piliakalnį, Žagarės miesto struktūrą;
  • gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją, botaniniu požiūriu vertingus miškus su retomis augalų bendrijomis, retų augalų augavietėmis, svarbias vandens paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietas.

Išskirtinė vertė

Ypatingus kraštovaizdžio akcentus regioniniam parkui suteikia palei Švėtės slėnį besidriekianti fliuvioglacialinių gūbrių (ozų) grandinė bei vieno seniausių šalies miestų – Žagarės – istoriniuose šaltiniuose minimo nuo XIII a., teritorinis urbanistinis kompleksas. Žagarės ozas tarsi milžiniška gyvatė vingiuoja net 8 kilometrus. Dolomito klodai lėmė savitą gyvenseną, įskaitant ypatingos vyšnių rūšies atsiradimą. Be žagarvyšnių jau neįsivaizduojamas šio krašto savitumas ir naujosios tradicijos. Gamtos vertybių sąrašą papildo Mūšos tyrelio pelkė. Žagarės dvaras su didžiuliu parku, raudonų plytų mūro namai Žagarės miestelyje, mažais nameliais aplipusi per Žagarę ramiai vingiuojanti Švėtė – tai išskirtinės vertybės. Tik šiame parke auga labai retas augalas – didžioji astrancija. Žagarės mišką išgarsino taurieji elniai.

Kraštovaizdis

Žagarės regioninis parkas išsidėstęs Žiemgalos lygumos pietvakariniame pakraštyje. Paviršiaus požiūriu parko teritorijoje galima išskirti du kompleksus: pietvakariniame parko pakraštyje driekiasi Linkuvos moreninis kalvagūbris, o likusioje parko dalyje plyti Žagarės-Skaistgirio dugninės morenos lyguma. Regioninio parko paviršius žemėja jį formavusios Žiemgalos ledyninės plaštakos atsitraukimo kryptimi – iš pietvakarių į šiaurės rytus. 

Regioniniam parkui būdinga vidutinio dydžio upių slėninių hidrologinių procesų sukurta morfologinė struktūra su prie jos prisišliejusiais Žagarės girios miškų masyvais ir raiškiu Šiaurės Lietuvos (Linkuvos) moreninio kalvagūbrio vakariniu ruožu.

Žagarės regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: miškingos moreninės lygumos, sukultūrintos moreninės lygumos, miškingos smėlingos limnoglacialinės lygumos, miškingos smėlingos fliuvioglacialinės lygumos, sukultūrinto moreninio kalvyngūbrio, mažai sukultūrinto negilaus slėnio, urbanizuoto moreninio paslėnio, mažai miškingo, sukultūrinto bei mažai urbanizuoto meandruoto slėnio, miškingų pelkinių kompleksų ir plynių, natūralių bei kanalizuotų upelių, tvenkinių ir jų kompleksų, urbanistinės kraštovaizdžio užstatos ir gamybinių bei karjerinės gavybos kompleksų.

Biologinė įvairovė

Europos Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 9020 plačialapių ir mišrūs miškai, 9080 pelkėti lapuočių miškai.

Bendras augalų rūšių skaičius – 1042, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 24 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 443. Žinduolių – 42 rūšys, iš jų 11 saugomos Europos Bendrijos, 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 150 rūšių, iš jų 33 saugomos Europos Bendrijos, 26 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 13 rūšių, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 1 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių – taip pat 13 rūšių, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 227 rūšys, iš jų 12 saugomos Europos Bendrijos, 21 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Rezervatai, draustiniai

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Žagarės regioniniame parke skirti 8 draustiniai (1 geomorfologinis, 4 botaniniai, 1 botaninis-zoologinis, 1 telmologinis, 1 urbanistinis).

Gaudikių geomorfologiniame draustinyje saugomas Gaudikių moreninis gūbrys – Linkuvos moreninio kalvagūbrio fragmentas.

Botaniniuose draustiniuose saugoma: Didmargio – Šiaurės Lietuvos lygumoms būdingos eglynų su ąžuolų, uosių priemaiša bendrijos ir saugomų augalų – didžiųjų astrancijų, plačialapių klumpaičių – augavietės; Dilbinėlių – saugomų augalų – didžiųjų astrancijų, plačialapių klumpaičių – augavietės; Pabalių – pelkinio mėlityno, šluotelinių viksvų, melvenynų bendrijos ir saugomų augalų – baltijinių gegūnių, didžiųjų astrancijų – augavietės; Švėtės – saugomų augalų – didžiųjų astrancijų, paprastųjų tuklių ir melsvųjų mėlitų – augavietės.

Žagarės botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomi būdingi Šiaurės Lietuvos lygumoms eglynai su ąžuolų, uosių, liepų ir guobų priemaiša, gausi ir įvairiarūšė gyvūnija bei viena gausiausių Lietuvoje plačialapių klumpaičių populiacija.

Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje saugoma Mūšos tyrelio aukštapelkės dalis ir apypelkio miškai.

Žagarės urbanistiniame draustinyje saugoma Žagarės miesto istorinės dalies urbanistinė (planinė, erdvinė, tūrinė) struktūra, išlaikant atitinkamus parametrus, autentišką arba tradicinį teritorijos ir sklypų užstatymo tipą, tradicinę architektūrinę išraišką, ryšį su gamtine aplinka, Senojo miesto vieta, Žagarės dvaro sodyba, Žagarės ir Raktuvės piliakalniai su gyvenvietėmis, kitos kultūros paveldo vertybės ir jų aplinka.

Žagarės regioninio parko direkcijos priežiūrai ir apsaugai yra priskirta dar 11 saugomų teritorijų, kurios nepatenka į regioninio parko teritoriją.

Paveldo objektai

Žagarės regioniniame parke yra 7 gamtos paveldo objektai: Švėtės atodanga, Tyrelio akmuo, Žagarės atodanga, Švedpolio šaltinis, Žagarės ozas (gamtos paminklas), Žagarės miško veimutinė pušis ir Žagarės šermukšnis. Regioniniame parke yra 39 kultūros paveldo objektai.

Lankomi objektai

Skirta lankytojams

Produkto ženklas

Zagares RP

Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Juo tapo stilizuotas etnografinis paukštis.

Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai.

Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Tokiu būdu siekiama skatinti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas gyvenantiems saugomose teritorijose, skatinti partnerystę tarp vietos gyventojų ir saugomos teritorijos direkcijos.

Saugomų teritorijų produkto gaminių, paslaugų pasiūla gali būti įvairiausia: tai medus, žolelių arbata, uogienės, tai ir apgyvendinimo, maitinimo, gido paslaugos, tradicinių amatų dirbiniai ir t.t.

Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Jis skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, savo veikla prisidedantiems prie darnaus vystymosi vertybių plėtojimo Lietuvos saugomose teritorijose.

Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai. Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų.

Tad atvykę į Dzūkijos nacionalinį parką, galite įsigyti vietos meistrų sukurtų juodosios keramikos dirbinių, o keliaudami po Rambyno regioninį parką nepamirškite įsigyti medaus, kurį bitutės renka užliejamose Nemuno pievose ar Sirvėtos regioninio parko miškuose surinktos žolelių arbatos.

Saugomų teritorijų produkto ženklu siekiama skatinti vietos gyventojus užsiimti gamtai draugiška veikla, o parkų lankytojus - įsigyti išskirtinių, autentiškų, ekologiškų produktų.

Dokumentai, norint gauti ST produkto ženklą:

ST_prod_zenklo_KOMISIJOS_REGLAMENTAS_34.docx

ST_prod_zenklo_naudojimo_gaires_32.pdf

ST_prod_zenklo_NUOSTATAI_32.docx

ST_prod_zenklo_PARAISKA_32.docx

SUTARTIS_su_partneriu_pvz_32.doc

Rankų darbo gaminiai

Žagarės lėlių namai Dalius Udrakis Arvydas Jasas Kazimiera Gasparaitienė Staselė Norvilienė Vidas Sakalauskas

Paslaugos

Žagarės lėlių namai Laumės sodyba Gediminas Bielskis - Žiemgalos krašto patiekalai Klubas „Žagarės Kentaurai“

Maisto produktai

Genovaitė Ramutienė Danutė ir Aleksandras Laukučiai Bronius Vasiliauskas

Lankytojo atmintinė

LEIDŽIAMA:

  • poilsiauti tik tam tikslui įrengtose vietose – poilsiavietėse, atokvėpio vietose;
  • stovyklauti (statyti palapines) tik įrengtose stovyklavietėse;
  • laužus kūrenti tik įrengtose laužavietėse.

PRAŠOME:

  • saugoti aplinką, gamtos bei kultūros vertybes, tausoti gamtos išteklius, nelaužyti medžių, krūmų, neskinti retų augalų, neardyti skruzdėlynų, paukščių lizdų, nebaidyti perinčių paukščių, netrikdyti gyvūnų, nekeisti jų aplinkos;
  • apie pastebėtus gamtos ar kultūros paveldo vertybių niokojimo atvejus ar kitus pažeidimus pranešti policijai, aplinkos apsaugos inspekcijai ar regioninio parko direkcijai;
  • saugiai elgtis su ugnimi – prižiūrėti užkurtą laužą, nepalikti neužgesintų laužų;
  • pastebėjus gaisrą imtis visų galimų priemonių jam likviduoti, o jei tai neįmanoma, nedelsiant pranešti priešgaisrinės apsaugos tarnybai ar regioninio parko direkcijai;
  • nešiukšlinti pakelėse, paežerėse ir kitose vietose, išvykstant palikti poilsiavietę, stovyklavietę tvarkingą, jei yra atliekų rūšiavimo konteineriai, rūšiuoti atliekas pagal instrukcijas;
  • laikytis automobilių važiavimo, stovėjimo miškuose ir paežerėse reikalavimų, statyti transporto priemones tam tikslui įrengtose aikštelėse ir kelių kelkraščiuose, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų ir nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei nedaroma žala aplinkai;
  • tausoti statinius, įrenginius lankytojams, pamačius juos niokojančius asmenis apie tai pranešti regioninio parko direkcijai ar policijai;
  • laikytis plaukiojimo vandens telkiniuose taisyklių;
  • uogaujant, grybaujant, žvejojant laikytis Mažųjų miško turtų naudojimo ir Mėgėjiškų žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių;
  • nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, netriukšmauti, garsiai neleisti muzikos ar kitaip trukdyti kitų lankytojų ar vietos gyventojų poilsio, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui;
  • iškilus įvairiems klausimams kreiptis į regioninio parko direkcijai.

NELEIDŽIAMA:

  • lankytis telmologiniuose draustiniuose nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d., išskyrus bendro naudojimo kelius bei dirbamus laukus;
  • leisti bėgioti palaidiems šunims, maudyti juos paplūdimiuose ar kitose žmonių susitelkimo vietose;
  • užkasti šiukšles ir atliekas;
  • deginti sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, buitines atliekas;
  • ardyti, gadinti šlaitus ar kitaip skatinti žemės paviršiaus eroziją;
  • savavališkai įrengti sūpuokles, kitus poilsio ar sporto įrenginius.

Direkcijos teikiamos paslaugos

Pažintinės kelionės (ekskursijos) ar žygio vadovo (gido) paslaugos:  
lietuvių kalba, 1 val./grupei 20,00 €
užsienio kalba, 1 val./grupei 30,00 €
Pažintinės kelionės pėsčiomis, dviračiais, valtimis, kitomis plaukiojimo priemonėmis organizavimas:  
su kelionės vadovu - direkcijos specialistu ir direkcijos inventoriumi, asmeniui 20,00 €
su direkcijos inventoriumi  3,00 €
su kelionės vadovu - direkcijos specialistu 11,00 €
su laikinu apgyvendinimu 1 diena/ 1 asmeniui 20,00 €
Etnokultūrinių papročių, apeigų pažinimo programos organizavimas  
Kulinarinio paveldo degustavimas, 1 asmeniui 1,00 €
Edukacinė paslauga – teminės mokomosios programos organizavimas  
1 val./grupei 80,00 €
Fotografavimas komerciniais tikslais Žagarės RP ne lankytojų centre 20,00 €
Vaikų ekologinio švietimo  mokomųjų ir pažintinių stovyklų organizavimas  
1 diena/ 1 asmeniui 15,00 €
Filmų ekologinio švietimo tema rodymas patalpose, įrengtose ne iš projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas ir priežiūra“ 3,00 €
Edukacinės programos organizavimas su laikinu apgyvendinimu  
1 asmeniui 20,00 €

 

Daugiau informacijos Žagarės regioninio parko interneto svetainėje

Virtualūs turai

Žagarės regioninio parko lankytojų centro ekspozicija „Dolomito slėpiniai“

​​​​​Žagarės ozas

Žagarės dvaro rūmai

Žagarės dvaro sodyba

Žagarės senamiestis

Žagarės piliakalnis, vad. Žvelgaičio kalnu

Švėtės upė

Žagarės miškas

​​​Mūšos tyrelio pelkė

Žvelgaičių ežeras