Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.
PlačiauMaždaug prieš 360 milijonų metų (paleozoinės eros devono periode) šiltos druskingos jūros dugne susiformavo nuosėdinės uolienos – dolomitai. Ant jo klostėsi kitos nuogulos, bet jas vis nugremždavo į Lietuvą atslenkantys ledynai. O prieš 13000 metų vėliausiai iš Lietuvos besitraukiantis ledynas paliko nuosėdas (smėlį ir žvyrą). Tirpstantis ledas paviršiuje dar suklostė ir riedulių, smėlio ir molio mišinį. Galiausiai Žagarės apylinkėse dolomitas atsidūrė 0,3-6 m gylyje. Šių uolienų sluoksnius galima pamatyti Švėtės krantuose, dugne ir buvusiame dolomitų karjere – Žagarės atodangoje. Žagarės atodanga – geologinis gamtos paveldo objektas – 2,5-3,5 m aukščio ir apie 200 m ilgio dolomito sienelė, žinoma nuo XIX a. Tai dirbtinė atodanga, atsiradusi karjere. Čia dolomitas buvo kasamas rankiniu būdu dar prieš Antrąjį pasaulinį karą kalkėms degti, vėliau – dar ir kaip skalda kelių statybai. Žagariečiai, dirbę karjere, pasakoję, kad iškastą dolomitą pildavę į krosnis, kurias kūrendavo malkomis ir kelmais. Kalkės išdegdavo per 4-5 paras. Jas veždavo į Joniškio geležinkelio stotį, kur vagonais siųsdavo pagal užsakymus, dažniausiai į Rusiją. Kalkių degimo krosnys (tepliai) buvo įrengtos visai šalia karjero. Vienos jų likučiai išlikę. Dolomito karjero eksploatavimas nutrauktas 1964 m. Žagarės atodanga sutvarkyta, pritaikyta lankymui.