BDAR

Privatumo politika

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.

Plačiau

Žagarės atodanga

56.365, 23.257
Kaip atvykti?
  • 1_Žagarės atodanga1 (1).jpg
  • 1_Žagarės atodanga1 (2).jpg
  • 1_Žagarės atodanga1 (3).jpg

Maždaug prieš 360 milijonų metų (paleozoinės eros devono periode) šiltos druskingos jūros dugne susiformavo nuosėdinės uolienos – dolomitai. Ant jo klostėsi kitos nuogulos, bet jas vis nugremždavo į Lietuvą atslenkantys ledynai. O prieš 13000 metų vėliausiai iš Lietuvos besitraukiantis ledynas paliko nuosėdas (smėlį ir žvyrą). Tirpstantis ledas paviršiuje dar suklostė ir riedulių, smėlio ir molio mišinį. Galiausiai Žagarės apylinkėse dolomitas atsidūrė 0,3-6 m gylyje. Šių uolienų sluoksnius galima pamatyti Švėtės krantuose, dugne ir buvusiame dolomitų karjere – Žagarės atodangoje. Žagarės atodanga – geologinis gamtos paveldo objektas – 2,5-3,5 m aukščio ir apie 200 m ilgio dolomito sienelė, žinoma nuo XIX a. Tai dirbtinė atodanga, atsiradusi karjere. Čia dolomitas buvo kasamas rankiniu būdu dar prieš Antrąjį pasaulinį karą kalkėms degti, vėliau – dar ir kaip skalda kelių statybai. Žagariečiai, dirbę karjere, pasakoję, kad iškastą dolomitą pildavę į krosnis, kurias kūrendavo malkomis ir kelmais. Kalkės išdegdavo per 4-5 paras. Jas veždavo į Joniškio geležinkelio stotį, kur vagonais siųsdavo pagal užsakymus, dažniausiai į Rusiją. Kalkių degimo krosnys (tepliai) buvo įrengtos visai šalia karjero. Vienos jų likučiai išlikę. Dolomito karjero eksploatavimas nutrauktas 1964 m. Žagarės atodanga sutvarkyta, pritaikyta lankymui.