Manoma, jog Tyrelio akmuo yra baltų tikėjimo reliktas. Tai liudija daug dalykų. Greta akmens yra vadinamoji Velnio sala. Velnias baltų mitologijoje yra mirusiųjų pasaulio dievas. Čia taip pat yra Mūšos ir Juodupio upių ištakos. Pavadinimas Juodupis kilęs nuo žodžio „juodas“, kuris reiškia kažką tamsaus, mistiško, slėpiningo. Netoliese įsikūręs kaimas Piktuižiai, kurio pavadinimas kilęs nuo žodžio „piktas“. Svarbi ir pati vieta. XIV– VI a. įsigalint krikščionybei, senojo tikėjimo dievų garbintojai turėjo slapstytis. Tad dėsninga, kad mitologinis akmuo stūkso vidury pelkėto miško, kur nelengva prieiti. Ant akmens matosi keli žmogaus iškalti ženklai. Galime įžvelgti gyvūną (tai galėjo būti elnias ar ožys) simbolizuojančias figūras. Akmens viršuje esanti duobutė manoma buvo skirta kraujui. Literatūroje galime rasti informacijos, kad norint nuraminti Piktulio (senovės lietuvių dievas Perkūnas) rūstybę, buvo aukojamas ožys. Tačiau labiausiai sietinas XVI a. paprotys, kai kraštas jau buvo paveiktas krikščioniškų papročių ir apeigos buvo atliekamos tik slaptai – vadinamas „Ožio šventinimas“ – papjaudavo ožį ir dievų garbei suvalgydavo. Šis mistinis akmuo – geologinis gamtos paveldo objektas. Akmens aukštis – 1,45 m, ilgis – 3,2 m, plotis – 3,0 m, didžiausia horizontali apimtis – 11,2 m, sudėtis – granitas.