BDAR

Privatumo politika

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.

Plačiau

Žagarės senamiestis ir Naujosios Žagarės miesto aikštė

56.359, 23.255
Kaip atvykti?
  • 11_Žagarės senamiestis (1).jpg
  • 11_Žagarės senamiestis (2).jpg

Sagera – tokiu vardu pirmą kartą Žagarė paminėta rašytiniuose šaltiniuose 1254 m. balandžio mėn. III–I tūkst. pr. Kr. archeologiniai radiniai byloja apie pirmuosius krašto gyventojus Pašvėčio apylinkėse. Upė Švėtė XV a. miestą natūraliai perskyrė į Senąją, įsikūrusią kairiajame upės krante, buvusiose Beržėnų valsčiaus bajoriškose žemėse, ir Naująją Žagarę dešiniajame krante. Ši dalis priklausė karališkajai Šiaulių ekonomijai. Abi Žagarės dalys – Žagarės urbanistikos draustinis saugantis išlikusį XVI a. menantį gatvių tinklą, miesto aikštes, bažnyčias, savitą, daugiausia XIX a. pabaigos prekybinio miesto vadinamąją plytų stiliaus statybą. Naujojoje Žagarėje žavi išlikęs XVI a. gatvių tinklas, urbanistinė struktūra, akmeniniai gatvių grindiniai, XIX pab.–XX pr. pastatai, raudonų plytų namai, išlikę keletas XVII–XVIII a. molio ir vietinio dolomito statinių. 1904 m. aikštė buvo išgrįsta akmenimis. Jos viduryje buvo pastatytos prekybos eilės. Nuo tada prasidėjo aktyvus prekybinis miestelėnų gyvenimas.