Žagarės ozas – ilgas, siauras kalvagūbris, ledynmečiu suformuotas iš smėlio, žvirgždo ir gargždo, sunešto tekančių tirpsmo vandenų į ledyno plyšius ir tunelius. Tai tipinė geomorfologinė reljefo forma, susidariusi paskutinio apledėjimo Šiaurės Lietuvos fazės laikotarpiu. Tuo metu ledynas dengė visą Žiemgalos lygumą, o Linkuvos gūbrys buvo ledyno sustumtas šios lygumos pakraštyje. Ledyno tirpsmo vandenų srautai iš centrinės ledyno dalies kanalėliais tekėjo į jo pakraštinę dalį, išgrauždami kanalus ne tik pačiame ledyne, bet ir po juo slūgsančiose uolienose. Vėliau šios siauros kanjono tipo upės buvo užpildytos smėlio ir žvirgždo sąnašomis, o klimatuui atšilus, ištirpus ledo upės krantams, kanjonas tapo ilgu siauru vingiuotu pylimu. Žagarės ozas – vienas ilgiausių Lietuvos ozų, o kartu ir vienas įspūdingiausių, nes aplink jį plyti lygumos. Natūralus ozo paviršius daugelyje vietų suardytas sovietmečiu intensyviai kasant žvyrą, tačiau galutinai nepraradęs savo formos ozas išliko. Aukščiausia jo dalis – Žvelgaičio piliakalnis, pakilęs į maždaug 20 m aukštį, vadinamas ir vaizdingiausia ozo dalimi. 830 m ilgio ozas yra geologinis gamtos paminklas.