BDAR

Privatumo politika

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.

Plačiau

Varnių regioninis parkas

Dumbrių g. 3, Ožtakių k.,LT­88324 Telšių r.
55.732, 22.384
Kaip atvykti?
  • sietuvos-kulgrinda-5d162eca387a5.jpg
  • satrijos-piliakalnis-5d162d8f1aa5a.jpg
  • bilioniu-piliakalnis-5d162f0b6eda4.jpg
  • medvegalio-piliakalnis-5d162e4cdfcfd.jpg
  • medvegalio-piliakalnis-5d162e487776a.jpg
  • sprudes-piliakalnis-5d162e9084b2e.jpg
  • satrijos-piliakalnis-5d162d6bd407e.jpg
  • aukstagires-pesciuju-dviratininku-takas-5d163032282be.jpg
  • birzuvenu-dvaras-5d163107a8dfc.jpg
  • parsezerio-pazintinis-takas-5d162ffa906a7.jpg
  • parsezerio-pazintinis-takas-5d162ffbc6ac2.jpg
  • sprudes-piliakalnis-5d162e98918af.jpg
  • sprudes-piliakalnis-5d162e9f32e5b.jpg
  • sietuvos-kulgrinda-5d162ed221aad.jpg
  • sietuvos-kulgrinda-5d162eda4d318.jpg
  • varniu-regioninio-parko-lankytoju-centro-ekspozicija-5d162fb5226c5.jpg
  • varniu-regioninio-parko-lankytoju-centro-ekspozicija-5d162fab713b0.jpg

Duomenys

Įsteigimo metai

1992 m.

Plotas

33731 ha

Regiono parko grupė

Dumbrių g. 3, Ožtakių k.,LT­88324 Telšių r.
Tel. nr.
El. paštas
https://zemaitijosstd.lrv.lt/

Steigimo tikslai:

  • Išsaugoti Žemaičių ežeruoto kalvyno kraštovaizdį su aukštomis Medvėgalio, Aukštagirės, Gaudkalnio, Moteraičio, Sprūdės viršukalnėmis, raiškiais plokščiakalvių kompleksais, Lūksto, Paršežerio, Stervo ežerais ir pelkiniais kompleksais, didelės ornitologinės vertės Biržulio ežerą su apyežeriu;
  • puoselėti kultūros paveldo vertybes, iš jų Pabiržulio akmens amžiaus stovyklaviečių kompleksą, piliakalnius, Varnių urbanistinį kompleksą;
  • užtikrinti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją, svarbias vandens paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietas.

Išskirtinė vertė

Išskirtinis bruožas – unikalių vertybių gausa. Vertingiausioje aukščiausio Žemaitijos kalvyno dalyje puikuojasi aukščiausios kalvos – piliakalniai. Čia yra aukščiausias Žemaitijos piliakalnis Medvėgalis ir Lietuvos kalnų karalienė Šatrija. Didžiausias natūralus Žemaitijos ežeras Lūkstas vis dar išmeta gintaro. Čia prasideda didžiausios Žemaitijos upės, o pelkynai –  turtingi paukščių įvairove. Tai baltų kultūros lopšys su seniausiomis Lietuvoje ir vienomis iš seniausių Rytų Pabaltijyje žinomomis laidojimo vietomis. Sietuvos pelkynai slepia slaptąjį kelią – kūlgrindą.

Kraštovaizdis

Varnių regioninis parkas yra takoskyrinėse Minijos, Ventos, Virvytės, Kražantės, Akmenos ir Lokystos aukštupių ekosistemose ir raiškiausiame Žemaičių aukštumoje Medvėgalio–Girgždūtės–Šatrijos moreniniame masyve su aukščiausiu jame Medvėgalio kalnu–piliakalniu ir vienu iš Lietuvos valstybingumo formavimosi centrų – Varniais (buv. Medininkai). Pasižymi savitais kultūros ir gamtos paveldo objektais bei dideliu rekreaciniu ir turistiniu potencialu, ypatinga istorine kultūros paveldo objektų svarba. Kompleksinės išskirtinės kraštovaizdžio vertės požiūriu Varnių regioninis parkas priskiriamas aukščiausiai kategorijai.

Varnių regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: miškingų bei mažai sukultūrintų plačių dubaklonių ežerų, miškingų pelkėtų ežeruotų duburių, miškingų bei sukultūrintų moreninių plokščiakalvių (zvoncų) masyvų, mažai miškingų bei sukultūrintų fliuvioglacialinių keimų ir ozų, miškingų bei mažai sukultūrintų smėlingų kalvynų,sukultūrintų bei mažai sukultūrintų moreninių kalvynų, sukultūrintų bei urbanizuotų moreninių pakilumų,miškingų bei sukultūrintų banguotų fliuvioglacialinių pakilumų, sukultūrintų bei mažai miškingų fliuvioglacialinių protakų ir keiminių terasų, miškingų bei sukultūrintų mažų ežerų, miškingų bei mažai sukultūrintų pelkinių ežerų ir įvairaus pobūdžio kraštovaizdžio užstatos.

Biologinė įvairovė

Europos Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 9160 skroblynai, 6230 rūšių turtingi briedgaurynai, 6210 stepinės pievos, 3150 natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 3130 mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis, 6410 melvenynai, 7120 degradavusios aukštapelkės, 7160 nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7230 šarmingos žemapelkės, 9080 pelkėti lapuočių miškai, 91D0 pelkiniai miškai, 6430 eutrofiniai aukštieji žolynai, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 6450 aliuvinės pievos, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 7110 aktyvios aukštapelkės.

Bendras augalų rūšių skaičius – 481, iš jų 3 saugomos Europos Bendrijos, 25 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 739. Žinduolių –39, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 9 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 178, iš jų 42 saugomos Europos Bendrijos, 46 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 13. Varliagyvių ir roplių – 17, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 492, iš jų 6 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Rezervatai, draustiniai

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Varnių regioniniame parke skirti 1 gamtinis rezervatas ir 33 draustiniai (9 kraštovaizdžio, 9 geomorfologiniai, 4 hidrografiniai, 1 pedologinis, 1 botaninis, 1 botaninis-zoologinis, 5 telmologiniai, 1 archeologinis, 2 urbanistiniai).

Stervo gamtiniame rezervate saugomas Stervo ežeras ir jo pelkėta aplinka, pelkėti Tetervinės miškai su saugomomis augalų rūšimis (raudonąja gegūne, baltijine gegūne, gelsvąja gegūne, žalsvažiede blandimi) ir saugomomis gyvūnų rūšimis (šermuonėliu, didžiuoju baubliu, tetervinu, švygžda, plovine vištele, pilkąja gerve, juodąja žuvėdra).

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Bilionių – raiškaus reljefo kraštovaizdis su Bilionių (Švedkalnio) piliakalniu; Biržuvėnų – Virvytės slėnio kraštovaizdis, Biržuvėnų dvaro sodyba; Girgždūtės – gamtinę ir kultūrinę vertę turintis plokščiakalvių kraštovaizdis su būdingomis miško bendrijomis; Medvėgalio – aukščiausiai iškilusio Žemaičių vandenskyrinio kalvyno kraštovaizdis su miškų biocenozėmis, saugomomis augalų rūšimis (žalsvažiede blandimi, raudonąja gegūne, baltijine gegūne) ir saugomomis gyvūnų rūšimis (juoduoju apolonu, machaonu) bei kultūros vertybėmis (Medvėgalio piliakalniu su papiliu ir kūlgrinda); Pavandenės – būdingas stambių pavienių kalvų kraštovaizdis su raiškiomis Moteraičio, Sprūdės ir Knabės kalvomis, piliakalniais, senąja Pavandenės dvarviete, Gludo ežeru, saugoma augalų rūšimi (tuščiaviduriu rūteniu) ir saugomomis gyvūnų rūšimis (juoduoju apolonu, machaonu); Sietuvos – senovinio protakinio ežeruoto Duburio kraštovaizdis su natūraliu Sietuvos upeliu, žemapelkėmis, saugomomis augalų rūšimis (sibiriniu vilkdalgiu, žalsvažiede blandimi, vyriškąja gegužraibe, aukštąja gegūne, vienalapiu gedučiu, dvilapiu purvuoliu) ir saugomomis gyvūnų rūšimis (jūriniu ereliu, juoduoju apolonu) bei kultūros vertybėmis (Burbiškių piliakalniais, Sietuvos ir Dargių kūlgrindomis); Šatrijos – moreninių masyvų kraštovaizdis su Pašatrijos piliakalniu; Vembūtų – raiškus moreninio masyvo ir ežero pakrančių kraštovaizdis su Vembūtų piliakalniu; Žąsūgalos – raiškus moreninio masyvo ir erozinio slėnio kraštovaizdis su Sėbų piliakalniu ir Žąsūgalos kalno šlaitu, erozinėmis formomis, miško ir pievų bendrijomis bei Pušinės miško paprastosios eglės populiacijos genetinė įvairovė.

Geomorfologiniuose draustiniuose saugoma: Apvaršuvos – būdingas moreninis smulkių kalvų masyvas; Aukštagirės – pavienių kalvų ir pelkėtų įlomių reljefas; Bėkšvės – raiškus, keiminių kalvų grandimis pasižymintis reljefas; Drujos – stambiausia Varnių regioniniame parke Drujos plokščiakalvė, Gūšros duburys; Jaušaičių – Lūksto duburį uždaranti ir jo panoramą formuojanti moreninių darinių ruožo ketera; Kietkalnio – raiškus Žemaičių vandenskyrinės keteros reljefas su Kietkalnio ir Stromo viršukalvėmis; Medvalakio – Žemaičių vandenskyrai būdingas ozo požymius turintis gūbrys; Spingės – moreninių plokščiakalvių grupė su raiškia Spingės viršukalve; Žiograkalnio – unikali sališka Žiograkalnio plokščiakalvė.

Hidrografiniuose draustiniuose saugoma: Lūksto – Lūksto ežeras su plačiais lėkštais atabradais; Minijos ištakų – Minijos ištakos su Didovo, Kliokio, Pluotinalio ir Saloto ežerais bei protakomis; Ventos ištakų – Ventos ištakos su Venių ir Medainio ežerais; Virvyčios – raiški hidrografinė Virvytės aukštupio vagos struktūra.

Pagirgždūčio pedologiniame draustinyje saugomas Žemaičių aukštumos vandenskyrinio kalvyno pedologinio rajono velėninių jaurinių priemolio dirvožemių natūralus etalonas.

Dubulio botaniniame draustinyje saugomos būdingos šlapių pievų ir miško bendrijos su saugoma augalų rūšimi – žalsvažiede blandimi.

Biržulio botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomas ekologiniu požiūriu unikalus, ypač svarbus vandens ir pelkių paukščiams (didžiajam baubliui, gulbei giesmininkei, pievinei lingei, švygždai, plovinei vištelei, pilkajai gervei, juodajai žuvėdrai) perėti ir apsistoti migracijų metu gamtinis kompleksas su retų ir nykstančių augalų (liekninio beržo, sibirinio vilkdalgio, vyriškosios gegužraibės, raudonosios gegūnės) bei gyvūnų (šermuonėlio, juodojo apolono) buveinėmis.

Telmologiniuose draustiniuose saugoma: Ankantų – savitas pelkėtų miškų kompleksas; Baltežerio – pelkėtas duburinis kompleksas; Debesnų – paežerinė pelkė su saugomomis augalų rūšimis (liekniniu beržu, paprastąja tukle, sibiriniu vilkdalgiu, žalsvažiede blandimi, vyriškąja gegužraibe, raudonąja gegūne, baltijine gegūne, dėmėtąja gegūne, gelsvąja gegūne, siauralape gegūne, pelkine laksva, dvilapiu purvuoliu, žvilgančiąja riestūne) ir gyvūnų (didžiojo baublio, pievinės lingės, švygždos, pilkosios gervės, auksuotosios šaškytės) buveinėmis bei kultūros vertybėmis; Kauklių – pelkinių miškų kompleksas; Sydeklio – būdingas pelkinis duburys su užpelkėjančiu ežeru, saugomomis augalų rūšimis (paprastąja tukle, baltijine gegūne, dėmėtąja gegūne, dvilapiu purvuoliu) bei saugomomis gyvūnų rūšimis (tetervinu, pilkąja gerve).

Pabiržulio archeologiniame draustinyje saugomos akmens amžiaus stovyklavietės.

Urbanistiniuose draustiniuose saugoma: Luokės – Luokės miestelio planinė ir erdvinė struktūra su kultūros vertybėmis (Senojo miesto vieta); Varnių – Varnių (buv. Medininkų) miesto planinė erdvinė struktūra, kultūros vertybės (Varnių senojo miesto vieta, Varnių šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios statinių kompleksas).

Paveldo objektai

Varnių regioniniame parke yra 5 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, iš jų 2 gamtos paminklai. Svarbiausi: Didysis akmuo, Vokštelio aklaežeris, Skliausčių ąžuolas. Regioniniame parke yra 95 kultūros paveldo objektai.

Lankomi objektai

Skirta lankytojams

Produkto ženklas

Varniu RP

Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Juo tapo stilizuotas etnografinis paukštis.

Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai.

Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Tokiu būdu siekiama skatinti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas gyvenantiems saugomose teritorijose, skatinti partnerystę tarp vietos gyventojų ir saugomos teritorijos direkcijos.

Saugomų teritorijų produkto gaminių, paslaugų pasiūla gali būti įvairiausia: tai medus, žolelių arbata, uogienės, tai ir apgyvendinimo, maitinimo, gido paslaugos, tradicinių amatų dirbiniai ir t.t.

Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Jis skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, savo veikla prisidedantiems prie darnaus vystymosi vertybių plėtojimo Lietuvos saugomose teritorijose.

Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai. Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų.

Tad atvykę į Dzūkijos nacionalinį parką, galite įsigyti vietos meistrų sukurtų juodosios keramikos dirbinių, o keliaudami po Rambyno regioninį parką nepamirškite įsigyti medaus, kurį bitutės renka užliejamose Nemuno pievose ar Sirvėtos regioninio parko miškuose surinktos žolelių arbatos.

Saugomų teritorijų produkto ženklu siekiama skatinti vietos gyventojus užsiimti gamtai draugiška veikla, o parkų lankytojus - įsigyti išskirtinių, autentiškų, ekologiškų produktų.

Dokumentai, norint gauti ST produkto ženklą:

ST_prod_zenklo_KOMISIJOS_REGLAMENTAS_29.docx

ST_prod_zenklo_naudojimo_gaires_27.pdf

ST_prod_zenklo_NUOSTATAI_27.docx

ST_prod_zenklo_PARAISKA_27.docx

SUTARTIS_su_partneriu_pvz_27.doc

Lankytojo atmintinė

LEIDŽIAMA:

  • poilsiauti tik tam tikslui įrengtose vietose – poilsiavietėse, atokvėpio vietose;
  • stovyklauti (statyti palapines) tik įrengtose stovyklavietėse;
  • laužus kūrenti tik įrengtose laužavietėse.

PRAŠOME:

  • saugoti aplinką, gamtos bei kultūros vertybes, tausoti gamtos išteklius, nelaužyti medžių, krūmų, neskinti retų augalų, neardyti skruzdėlynų, paukščių lizdų, nebaidyti perinčių paukščių, netrikdyti gyvūnų, nekeisti jų aplinkos;
  • apie pastebėtus gamtos ar kultūros paveldo vertybių niokojimo atvejus ar kitus pažeidimus pranešti policijai, aplinkos apsaugos inspekcijai ar Varnių regioninio parko grupei;
  • saugiai elgtis su ugnimi – prižiūrėti užkurtą laužą, nepalikti neužgesintų laužų;
  • pastebėjus gaisrą imtis visų galimų priemonių jam likviduoti, o jei tai neįmanoma, nedelsiant pranešti priešgaisrinės apsaugos tarnybai ar Varnių regioninio parko grupei;
  • nešiukšlinti pakelėse, paežerėse ir kitose vietose, išvykstant palikti poilsiavietę, stovyklavietę tvarkingą, jei yra atliekų rūšiavimo konteineriai, rūšiuoti atliekas pagal instrukcijas;
  • laikytis automobilių važiavimo, stovėjimo miškuose ir paežerėse reikalavimų, statyti transporto priemones tam tikslui įrengtose aikštelėse ir kelių kelkraščiuose, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų ir nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei nedaroma žala aplinkai;
  • tausoti statinius, įrenginius lankytojams, pamačius juos niokojančius asmenis apie tai pranešti Varnių regioninio parko grupei ar policijai;
  • laikytis plaukiojimo vandens telkiniuose taisyklių;
  • uogaujant, grybaujant, žvejojant laikytis Mažųjų miško turtų naudojimo ir Mėgėjiškų žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių;
  • nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, netriukšmauti, garsiai neleisti muzikos ar kitaip trukdyti kitų lankytojų ar vietos gyventojų poilsio, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui;
  • iškilus įvairiems klausimams kreiptis į Varnių regioninio parko grupę.

NELEIDŽIAMA:

  • lankytis telmologiniuose, zoologiniuose (teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, ornitologiniuose) draustiniuose nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d., išskyrus bendro naudojimo kelius bei dirbamus laukus;
  • leisti bėgioti palaidiems šunims, maudyti juos paplūdimiuose ar kitose žmonių susitelkimo vietose;
  • užkasti šiukšles ir atliekas;
  • deginti sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, buitines atliekas;
  • ardyti, gadinti šlaitus ar kitaip skatinti žemės paviršiaus eroziją;
  • savavališkai įrengti sūpuokles, kitus poilsio ar sporto įrenginius.


 

 

Virtualūs turai

Varnių regioninio parko lankytojų centro ekspozicija

„Septyni keliai iš Varnių“

Medvėgalio archeologinis kompleksas
Šatrija
Pavandenės alkakalnis (Sklepkalnis)
Sprūdės piliakalnis
Vembūtų piliakalnis
Sietuvos kūlgrinda
Bilionių piliakalnis
Biržuvėnų dvaras
Varnių urbanistinis draustinis