XIV – XV a. Paršpilio piliakalnis užėmė svarbią strateginę padėtį. Čia stovėjusi Paršpilio pilis dažnai minima 1384 – 1402 m. Lietuvos kelių aprašymuose, padarytuose kryžiuočių žvalgų: „… 2 mylios iki Paršpilio, kur daroma pirma nakvynė krašte, ten pašaro, malkų, ir vandens užtenka, pastoviui visko užtenka, tame krašte galima ir dvi naktis prabūti.“ Kompleksas susideda iš keleto kalvų: Pilies kalno, esančio šalia Melnyčios upelio, Parškalnio, esančio į pietryčius nuo Pilies kalno kitoje Melnyčios upelio pusėje, ir į vakarus nuo šių piliakalnių esančio Sargakalnio, aukščiausios apylinkės kalvos. Pilies kalno šlaitai statūs – 14 m aukščio. Kalvos viršuje yra 100 m ilgio ir 40-50 m pločio aikštelė. Parškalnio (kryžiuočių žvalgų įvardyjamo kaip „Parsepil“) viršuje yra 100x120 m aikštelė. Kalvos viršuje yra Burbiškių senkapis.