Piliakalnis stūkso mažo bevardžio upelio slėnyje. Piliakalnio šlaitai statūs – 13 m aukščio, į pietus nuo aukštumos piliakalnį juosia pylimas. Jo išorinis šlaitas siekia 6 m, o nuo aikštelės – 4 m. Pati aikštelė – ovalo formos, 40 m ilgio rytų-vakarų kryptimi ir 30 m pločio. Jos šiauriniame krašte yra išskleisto pylimo žymių. Spėjama, kad Vembūtų piliakalnis buvusio žemaičių kunigaikščio Vykinto miesto teritorija. Ipatijaus metraštyje minima Vykinto pilis Tvirement yra vienintelė visiems rusų metraščiams žinomų šio laikotarpio Žemaitijos pilių. Iš metraščio atrodo, kad tai šio krašto centras, turėjęs stiprius įtvirtinimus ir galėjęs „priglausti“ daug gynėjų. 1251 m., kai vyko kova tarp Mindaugo ir prieš jį sukilusių vasalų, šiame „Vykinto mieste" stovėję ne tik žemaičių, bet ir polovcų bei rusų kunigaikščio Danilo pulkai. Visas Vembūtų pilies kompleksas rytų kryptimi tęsiasi daugiau nei vieną kilometrą. Tai rodo, kad Vembūtų pilis buvo vienas stambiausių gynybinių objektų Žemaitijoje. Šiuose įtvirtinimuose galėjo būti telkiamos gausios karinės pajėgos. Tuo šis objektas pralenkia ir netoli jo esančių Medvėgalio, Burbiškių ir Plinijos pilių galimybes.