1992 m.
Sartų regioniniame parke saugomas Sartų ežero kraštovaizdis. Jis įsteigtas išsaugoti:
- ypač vertingą dubaklonių sankirtoje susiformavusią Sartų, Rašų ir gretimų ežerų sistemą, vertingas Dusetų girios ir Antazavės šilo biocenozes;
- kultūros paveldo vertybes: Dusetų urbanistinį kompleksą, piliakalnius ir parkus;
- gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją.
Savito kraštovaizdžio elementai – dubaklonių sankirtos, kalvų lankai, juosiantys ežerus, pelkės ir miškai. Regioninio parko ašis – unikalus labiausiai šakotas ežeras, turintis ilgiausią kranto liniją. Saugomos bene didžiausios Lietuvoje raibųjų, siauralapių ir gelsvųjų gegūnių, pelkinės uolaskėlės augalų populiacijos. Čia pirmąkart Lietuvoje aptiktas grybas – apskritasporis bobausis. Maža jauki medinė Bobriškio cerkvė – bažnytinio paveldo dalelė. Jau antrą šimtmetį skaičiuoja žiemos žirgų lenktynės.
Regioniniame parke yra nuledėjimo metu fliuvioglacialinių erozinių procesų sukurta sudėtingiausia rininių dubaklonių sankirta – Sartų ežeras. Regioninis parkas pasižymi gamtos ir kultūros paveldo objektų gausa, dideliu rekreaciniu ir pažintiniu turistiniu potencialu.
Sartų regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: mažai sukultūrintų ir sukultūrintų stačiašlaičių rininio tipo ežerų ar dubaklonių, nedidelių miškingų ežerynų ar ežerų grupių, ežeruotų pelkinių duburių, miškingų terasinių slėnių, miškingų banguotų pakilumų, miškingų bei mažai sukultūrintų moreninių kalvynų ir gūbrių, agrarinių moreninių kalvynų, smėlingų fliuvioglacialinių kalvynų, smėlingų banguotų pakilumų, miškingų fliuvialinių protakų ir paežerės miesto.
Europos Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 3140 ežerai su menturdumblių bendrijomis, 3150 natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 6410 melvenynai, 6210 stepinės pievos, 6430 eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 aliuvinės pievos, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7220 šaltiniai su besiformuojančiais tufais, 7230 šarmingos žemapelkės, 5130 kadagynai, 9010 vakarų taiga, 9020 plačialapiai ir mišrieji miškai, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080 pelkėti lapuočių miškai, 91D0 pelkiniai miškai, 91E0 aliuviniai miškai.
Bendras augalų rūšių skaičius – apie 800, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 25 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras grybų ir kerpių skaičius – 455, iš jų 25 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – apie 2400. Žinduolių – 27, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 193, iš jų 38 saugomos Europos Bendrijos, 46 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 13, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos. Varliagyvių ir roplių – 10, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 3 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – apie 2000, iš jų 6 saugomos Europos Bendrijos, 17 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Sartų regioniniame parke skirti 1 gamtinis rezervatas ir 10 draustinių (3 kraštovaizdžio, 1 geomorfologinis, 3 hidrografiniai, 2 botaniniai-zoologiniai, 1 urbanistinis).
Vosynos gamtiniame rezervate saugomi seniausi Dusetų girios eglynai, išlaikę pirmykščių šiaurės rytų Lietuvos paežerių miškų bruožus, – Sėlių aukštumos didžiųjų dubaklonių miškų etalonas su mokslui vertingais gyvūnijos ir augalijos kompleksais.
Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Antazavės šilo – Antazavės šilo centrinės dalies stipriai suskaidytas ežeringas miškingas kraštovaizdis su saugomomis buveinėmis, augalų ir gyvūnų rūšimis, Pakačinės piliakalniu ir Marimanto dvarviete; Kalviškių – stipriai suskaidyto, ežeringo Sėlių aukštumos vakarinių prieškalvių kraštovaizdžio etalonas su saugomomis buveinėmis, augalų ir gyvūnų rūšimis, Marciūniškių ir Morkūnų piliakalniais; Zaduojo – Zaduojo ežero apylinkių kraštovaizdis – ežeringo miškingo-agrarinio kraštovaizdžio etalonas su natūraliomis Zaduojos upelio atkarpomis, saugomomis buveinėmis, augalų ir gyvūnų rūšimis.
Mielėnų geomorfologiniame draustinyje saugomas būdingas Sėlių aukštumos mažai miškingos šiaurinės dalies kalvotas, daubotas, raguvotas, ežeringas reljefas, Mielėnų ir Mičiūnų piliakalniai.
Hidrografiniuose draustiniuose saugoma: Salinio – būdingi Sėlių aukštumos vakarinei nuolaidumai pratakūs Salinio, Tautesnio, Ilgelio ežerai su salomis; Sartų – dubaklonių sankirtoje susiformavęs sudėtingos konfigūracijos, vienas ilgiausių Lietuvoje Sartų ežeras su giliomis įlankomis, pusiasaliais, salomis ir protakomis, vertinga ežero ir apyežerio augalija ir gyvūnija, gausiais kultūros paveldo objektais; Rašų – protakinis vingiuotos kranto linijos Rašų ežeras, užpelkėjusios jo pakrantės ir Šventosios upės ištakos.
Botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose saugoma: Dusetų girios – Dusetų girios mišrių miškų ir pelkių kompleksas su saugomomis buveinėmis, augalų ir gyvūnų rūšimis; Ilgašilio – Ilgio ir Ilgelio ežerų, aplinkinių miškų ir pelkių kompleksas su saugomomis buveinėmis, augalų ir gyvūnų rūšimis.
Dusetų urbanistiniame draustinyje saugoma Dusetų miestelio istorinės dalies urbanistinė (planinė, erdvinė, tūrinė) struktūra, tradicinis teritorijos ir atskirų sklypų užstatymo tipas, kultūros paveldo objektai, jų aplinka ir tradicinė architektūrinė išraiška.
Sartų regioniniame parke yra 6 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai: Bradesių I – gamtos paminklas, Bradesių II ir Žiūkeliškių ąžuolai, Dusetų vinkšna, Ilgašilio pušis, Pakerių kadagiai. Regioniniame parke yra 78 kultūros paveldo objektai.