BDAR

Privatumo politika

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.

Plačiau

Sartų regioninis parkas

Vytauto g. 5, Dusetos., LT­32309 Zarasų r.
55.747, 25.841
Kaip atvykti?
  • sartu-regioninis-parkas-5bb62a6937222.jpg
  • sartu-regioninis-parkas-5bb62a439ea3e.jpg
  • sartu-regioninis-parkas-5bb62a224e9d4.jpg
  • sartu-regioninis-parkas-5bb62c47d50ee.jpg
  • sartu-regioninis-parkas-5bb62c901c66d.jpg
  • sartu-regioninis-parkas-5bb62cf2ebbcd.jpg
  • sartu-regioninis-parkas-5bb62d2ca060d.jpg
  • sartu-regioninis-parkas-5bb62d3fd9e8f.jpg
  • sartu-regioninis-parkas-5bb62d959f49b.jpg
  • sartu-regioninis-parkas-5bb62da0d868d.jpg
  • sartu-regioninis-parkas-5bb629b561265.jpg
  • sartu-regioninis-parkas-5bb629f39b2e6.jpg
  • sartu-regioninis-parkas-5bb629d49ada2.jpg
  • Antazavės_dvaro_rūmai4.JPG

Duomenys

Įsteigimo metai

1992 m.

Plotas

12121 ha

Direkcija

Vytauto g. 5, Dusetos., LT­32309 Zarasų r.
Tel. nr.
El. paštas
http://sartaigrazute.am.lt

Steigimo tikslai

Sartų regioniniame parke saugomas Sartų ežero kraštovaizdis. Jis įsteigtas išsaugoti:

  • ypač vertingą dubaklonių sankirtoje susiformavusią Sartų, Rašų ir gretimų ežerų sistemą, vertingas Dusetų girios ir Antazavės šilo biocenozes;
  • kultūros paveldo vertybes: Dusetų urbanistinį kompleksą, piliakalnius ir parkus;
  • gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją.

Išskirtinė vertė

Savito kraštovaizdžio elementai – dubaklonių sankirtos, kalvų lankai, juosiantys ežerus, pelkės ir miškai. Regioninio parko ašis – unikalus labiausiai šakotas ežeras, turintis ilgiausią kranto liniją. Saugomos bene didžiausios Lietuvoje raibųjų, siauralapių ir gelsvųjų gegūnių, pelkinės uolaskėlės augalų populiacijos. Čia pirmąkart Lietuvoje aptiktas grybas – apskritasporis bobausis. Maža jauki medinė Bobriškio cerkvė – bažnytinio paveldo dalelė. Jau antrą šimtmetį skaičiuoja žiemos žirgų lenktynės.

Kraštovaizdis

Regioniniame parke yra nuledėjimo metu fliuvioglacialinių erozinių procesų sukurta sudėtingiausia rininių dubaklonių sankirta – Sartų ežeras. Regioninis parkas pasižymi gamtos ir kultūros paveldo objektų gausa, dideliu rekreaciniu ir pažintiniu turistiniu potencialu.

Sartų regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: mažai sukultūrintų ir sukultūrintų stačiašlaičių rininio tipo ežerų ar dubaklonių, nedidelių miškingų ežerynų ar ežerų grupių, ežeruotų pelkinių duburių, miškingų terasinių slėnių, miškingų banguotų pakilumų, miškingų bei mažai sukultūrintų moreninių kalvynų ir gūbrių, agrarinių moreninių kalvynų, smėlingų fliuvioglacialinių kalvynų, smėlingų banguotų pakilumų, miškingų fliuvialinių protakų ir paežerės miesto.

Biologinė įvairovė

Europos Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 3140 ežerai su menturdumblių bendrijomis, 3150 natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 6410 melvenynai, 6210 stepinės pievos, 6430 eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 aliuvinės pievos, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7220 šaltiniai su besiformuojančiais tufais, 7230 šarmingos žemapelkės, 5130 kadagynai, 9010 vakarų taiga, 9020 plačialapiai ir mišrieji miškai, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080 pelkėti lapuočių miškai, 91D0 pelkiniai miškai, 91E0 aliuviniai miškai.

Bendras augalų rūšių skaičius – apie 800, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 25 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras grybų ir kerpių skaičius – 455, iš jų 25 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – apie 2400. Žinduolių – 27, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 193, iš jų 38 saugomos Europos Bendrijos, 46 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 13, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos. Varliagyvių ir roplių – 10, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 3 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – apie 2000, iš jų 6 saugomos Europos Bendrijos, 17 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Rezervatai, draustiniai

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Sartų regioniniame parke skirti 1 gamtinis rezervatas ir 10 draustinių (3 kraštovaizdžio, 1 geomorfologinis, 3 hidrografiniai, 2 botaniniai-zoologiniai, 1 urbanistinis).

Vosynos gamtiniame rezervate saugomi seniausi Dusetų girios eglynai, išlaikę pirmykščių šiaurės rytų Lietuvos paežerių miškų bruožus, – Sėlių aukštumos didžiųjų dubaklonių miškų etalonas su mokslui vertingais gyvūnijos ir augalijos kompleksais.

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Antazavės šilo – Antazavės šilo centrinės dalies stipriai suskaidytas ežeringas miškingas kraštovaizdis su saugomomis buveinėmis, augalų ir gyvūnų rūšimis, Pakačinės piliakalniu ir Marimanto dvarviete; Kalviškių – stipriai suskaidyto, ežeringo Sėlių aukštumos vakarinių prieškalvių kraštovaizdžio etalonas su saugomomis buveinėmis, augalų ir gyvūnų rūšimis, Marciūniškių ir Morkūnų piliakalniais; Zaduojo – Zaduojo ežero apylinkių kraštovaizdis – ežeringo miškingo-agrarinio kraštovaizdžio etalonas su natūraliomis Zaduojos upelio atkarpomis, saugomomis buveinėmis, augalų ir gyvūnų rūšimis.

Mielėnų geomorfologiniame draustinyje saugomas būdingas Sėlių aukštumos mažai miškingos šiaurinės dalies kalvotas, daubotas, raguvotas, ežeringas reljefas, Mielėnų ir Mičiūnų piliakalniai.

Hidrografiniuose draustiniuose saugoma: Salinio – būdingi Sėlių aukštumos vakarinei nuolaidumai pratakūs Salinio, Tautesnio, Ilgelio ežerai su salomis; Sartų – dubaklonių sankirtoje susiformavęs sudėtingos konfigūracijos, vienas ilgiausių Lietuvoje Sartų ežeras su giliomis įlankomis, pusiasaliais, salomis ir protakomis, vertinga ežero ir apyežerio augalija ir gyvūnija, gausiais kultūros paveldo objektais; Rašų – protakinis vingiuotos kranto linijos Rašų ežeras, užpelkėjusios jo pakrantės ir Šventosios upės ištakos.

Botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose saugoma: Dusetų girios – Dusetų girios mišrių miškų ir pelkių kompleksas su saugomomis buveinėmis, augalų ir gyvūnų rūšimis; Ilgašilio – Ilgio ir Ilgelio ežerų, aplinkinių miškų ir pelkių kompleksas su saugomomis buveinėmis, augalų ir gyvūnų rūšimis.

Dusetų urbanistiniame draustinyje saugoma Dusetų miestelio istorinės dalies urbanistinė (planinė, erdvinė, tūrinė) struktūra, tradicinis teritorijos ir atskirų sklypų užstatymo tipas, kultūros paveldo objektai, jų aplinka ir tradicinė architektūrinė išraiška.

Paveldo objektai

Sartų regioniniame parke yra 6 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai: Bradesių I – gamtos paminklas, Brade­sių II ir Žiūkeliškių ąžuolai, Dusetų vinkšna, Ilgašilio pušis, Pakerių kadagiai. Regioniniame parke yra 78 kultūros paveldo objektai.

Lankomi objektai

Skirta lankytojams

Produkto ženklas

Sartu RP

Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Juo tapo stilizuotas etnografinis paukštis.

Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai.

Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Tokiu būdu siekiama skatinti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas gyvenantiems saugomose teritorijose, skatinti partnerystę tarp vietos gyventojų ir saugomos teritorijos direkcijos.

Saugomų teritorijų produkto gaminių, paslaugų pasiūla gali būti įvairiausia: tai medus, žolelių arbata, uogienės, tai ir apgyvendinimo, maitinimo, gido paslaugos, tradicinių amatų dirbiniai ir t.t.

Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Jis skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, savo veikla prisidedantiems prie darnaus vystymosi vertybių plėtojimo Lietuvos saugomose teritorijose.

Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai. Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų.

Tad atvykę į Dzūkijos nacionalinį parką, galite įsigyti vietos meistrų sukurtų juodosios keramikos dirbinių, o keliaudami po Rambyno regioninį parką nepamirškite įsigyti medaus, kurį bitutės renka užliejamose Nemuno pievose ar Sirvėtos regioninio parko miškuose surinktos žolelių arbatos.

Saugomų teritorijų produkto ženklu siekiama skatinti vietos gyventojus užsiimti gamtai draugiška veikla, o parkų lankytojus - įsigyti išskirtinių, autentiškų, ekologiškų produktų.

Dokumentai, norint gauti ST produkto ženklą:

ST_prod_zenklo_KOMISIJOS_REGLAMENTAS_25.docx

ST_prod_zenklo_naudojimo_gaires_23.pdf

ST_prod_zenklo_NUOSTATAI_23.docx

ST_prod_zenklo_PARAISKA_23.docx

SUTARTIS_su_partneriu_pvz_23.doc

Rankų darbo gaminiai

Tautodailininkas Erikas Čypas Tautodailininkė Vilija Visockienė

Paslaugos

Kaimo turizmo sodyba „Lapėnų sodyba“ MB „Vaitukaičiai“, Ūkininkė Dalia Vaitukaitienė. Prekės ženklas: Vaitukaičių bitynas „Medūkis” MB „Vaitukaičiai“, Ūkininkė Dalia Vaitukaitienė. Prekės ženklas: „Keliauk su Dalia” Kaimo turizmo sodyba „Sartakampis“ Kaimo turizmo sodyba „Un Sartų“

Maisto produktai

MB „Vaitukaičiai“, Ūkininkė Dalia Vaitukaitienė. Prekės ženklas: Vaitukaičių bitynas „Medūkis”

Lankytojo atmintinė

LEIDŽIAMA:

  • poilsiauti tik tam tikslui įrengtose vietose – poilsiavietėse, atokvėpio vietose;
  • stovyklauti (statyti palapines) tik įrengtose stovyklavietėse;
  • laužus kūrenti tik įrengtose laužavietėse.

PRAŠOME:

  • saugoti aplinką, gamtos bei kultūros vertybes, tausoti gamtos išteklius, nelaužyti medžių, krūmų, neskinti retų augalų, neardyti skruzdėlynų, paukščių lizdų, nebaidyti perinčių paukščių, netrikdyti gyvūnų, nekeisti jų aplinkos;
  • apie pastebėtus gamtos ar kultūros paveldo vertybių niokojimo atvejus ar kitus pažeidimus pranešti policijai, aplinkos apsaugos inspekcijai ar regioninio parko direkcijai;
  • saugiai elgtis su ugnimi – prižiūrėti užkurtą laužą, nepalikti neužgesintų laužų;
  • pastebėjus gaisrą imtis visų galimų priemonių jam likviduoti, o jei tai neįmanoma, nedelsiant pranešti priešgaisrinės apsaugos tarnybai ar regioninio parko direkcijai;
  • nešiukšlinti pakelėse, paežerėse ir kitose vietose, išvykstant palikti poilsiavietę, stovyklavietę tvarkingą, jei yra atliekų rūšiavimo konteineriai, rūšiuoti atliekas pagal instrukcijas;
  • laikytis automobilių važiavimo, stovėjimo miškuose ir paežerėse reikalavimų, statyti transporto priemones tam tikslui įrengtose aikštelėse ir kelių kelkraščiuose, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų ir nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei nedaroma žala aplinkai;
  • tausoti statinius, įrenginius lankytojams, pamačius juos niokojančius asmenis apie tai pranešti regioninio parko direkcijai ar policijai;
  • laikytis plaukiojimo vandens telkiniuose taisyklių;
  • uogaujant, grybaujant, žvejojant laikytis Mažųjų miško turtų naudojimo ir Mėgėjiškų žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių;
  • nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, netriukšmauti, garsiai neleisti muzikos ar kitaip trukdyti kitų lankytojų ar vietos gyventojų poilsio, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui;
  • iškilus įvairiems klausimams kreiptis į regioninio parko direkcijai.

NELEIDŽIAMA:

  • lankytis telmologiniuose, zoologiniuose (teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, ornitologiniuose) draustiniuose nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d., išskyrus bendro naudojimo kelius bei dirbamus laukus;
  • leisti bėgioti palaidiems šunims, maudyti juos paplūdimiuose ar kitose žmonių susitelkimo vietose;
  • užkasti šiukšles ir atliekas;
  • deginti sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, buitines atliekas;
  • ardyti, gadinti šlaitus ar kitaip skatinti žemės paviršiaus eroziją;
  • savavališkai įrengti sūpuokles, kitus poilsio ar sporto įrenginius.

Direkcijos teikiamos paslaugos

Virtualūs turai

Sartų regioninio parko lankytojų centro ekspozicija „Unikalus Sartų ežeras“

 

Šiaurinė, kalvočiausia Sartų regioninio parko dalis prie Sartų ežero

 

Rašų ežeras su pratekančia Šventosios upe

 

Dusetų giria (Vosynos gamtinis rezervatas)

 

Daubotas reljefas su Zaduojo ežero protaka į Sartų ežerą

 

Bradesių ąžuolai

 

Dusetų urbanistinis draustinis su Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia ir varpine

 

Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčios kompleksas

 

Antazavės dvaras

 

Bobriškio cerkvė