1794 m. Antazavės miestelio viduryje buvo pastatyta medinė bažnyčia, jai suteiktas Dievo Apvaizdos titulas. Jos statybą finansavo bei ja rūpinosi Antazavės dvaro savininkė grafienė Kunigunda Valavičiūtė-Pliaterienė. Bažnyčia turi baroko architektūros bruožų, bazilikinė, kryžminio plano, dvibokštė. Vidus trijų navų, trys altoriai yra vėlyvojo baroko stiliaus. Įdomūs vargonai bei centrinis bažnyčios altorius, kurio viduryje įkomponuotas kryžius su prikalta, mirusį Kristų vaizduojančia figūra. Nukryžiuotasis išskobtas iš medžio. Kryžiaus šonuose stovi originalios apaštalų Šv. Petro ir Šv. Povilo medžio skulptūros.

Bažnyčioje yra du taikomosios dailės kūriniai: priesieninis metalinis indas rankoms plauti (XVIII a.) ir kilnojamas medinis altorėlis (XIX a.). Kairėje presbiterijos pusėje yra išraiškinga Šv. Jono Nepomuko medinė skulptūra.

Bažnyčia, varpinė ir vartai – architektūros paminklai.

Varpinė ir vartai statyti 1827 m. Varpinė – trijų aukštų, į viršų siaurėjanti. Du apatiniai aukštai – akmens ir kalkių mūro, trečiasis aukštas – mūrinis su atviromis angomis. Šventoriaus vartai – akmens ir plytų mūro, barokinio stiliaus. Vartuose – trys ažūriniai metalo varteliai, padaryti nagingo kalvio.