BDAR

Privatumo politika

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.

Plačiau

Biržų regioninis parkas

Rotušės g. 10, LT­41175 Biržai
56.202, 24.755
Kaip atvykti?
  • 1-birzu-regioninis-parkas-5cf02c4cba19b.jpg
  • 1-birzu-regioninis-parkas-5cf02d1902fd1.jpg
  • 1-birzu-regioninis-parkas-5cf02ea4443f0.jpg
  • 1-birzu-regioninis-parkas-5cf02eea10a6d.jpg
  • 1-birzu-regioninis-parkas-5cf031b7b8589.jpg
  • 1-birzu-regioninis-parkas-5cf0330a917c3.jpg
  • 1-birzu-regioninis-parkas-5cf02842c7024.jpg
  • 1-birzu-regioninis-parkas-5cf03169b2e54.jpg
  • 1-birzu-regioninis-parkas-5cf03240daa46.jpg
  • 1-birzu-regioninis-parkas-5cf033053ffec.jpg
  • 1-birzu-regioninis-parkas-5cf0296081c58.jpg
  • 1-birzu-regioninis-parkas-5cf0297600591.jpg
  • 1-birzu-regioninis-parkas-5cf02fae5bc82.jpg
  • org_793fd1098f9cb674_1632213378000.jpg

Duomenys

Įsteigimo metai

1992 m.

Plotas

14405 ha

Regiono parko grupė

Rotušės g. 10, LT­41175 Biržai
Tel. nr.
El. paštas
https://birzuparkas.lt/

Steigimo tikslai

Biržų regioniniame parke saugomas Lietuvos karstinio regiono kraštovaizdis. Jis įsteigtas išsaugoti:

  • karstinių sufozinių procesų veikiamą kraštovaizdį su didžiausiu karstinių įgriuvų tankiu;
  • kultūros paveldo vertybes, iš jų – Biržų piliavietę bei bastioninę tvirtovę, pilies įtvirtinimų sistemą, pastatus ir jų priklausinius, Biržų senamiesčio fragmentus, unikalų Astravo dvaro ir parko ansamblį su Širvėnos ežero hidrosistemos istoriniais įtvarais, Pabiržės architektūrinio ansamblio ir Daudžgirių bei Pabiržės (Balandiškių) dvarų sodybų kraštovaizdį, Likėnų parką;
  • gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją.

Išskirtinė vertė

Tai geologinio paveldo regioninis parkas – atviro karsto, karstinių sufozinių procesų veikiamas kraštovaizdis su tūkstančiais smegduobių, įgriuvų, ežerėlių. Kasmet čia atsiveria naujų smegduobių. Didžiausia ir įdomiausia jų – Karvės ola. Paslaptingi raudonai nusidažantys Kirkilų ir Drąseikių ežerėliai – tai unikalus, itin retas pasaulyje reiškinys. Čia saugoma vienintelė Lietuvoje bastioninio tipo Biržų pilis, ilgiausias medinis tiltas per pirmąjį Lietuvoje dirbtinį Širvėnos ežerą, unikalus Astravo dvaro ir parko ansamblis su Širvėnos ežero hidrosistemos istoriniais įtvarais. Tiesiogiai su karstiniu kraštovaizdžiu susijusios aludarystės tradicijos.

Kraštovaizdis

Biržų regioninis parkas yra aktyvaus karsto zonoje Šiaurės Lietuvos karstiniame regione. Regioninio parko kraštovaizdis pasižymi struktūros unikalumu, gamtos bei kultūros paveldo savitumu ir dideliu rekreaciniu bei pažintiniu turistiniu potencialu. Regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: priemolingų ir molingų lygumų su sausomis arba ežeruotomis karstinėmis įgriuvomis (smegduobėmis), susiformavusiomis vandeniui išplovus žemėje slūgsančius gipsingus klodus, negilių mažai arba vidutiniškai sukarstėjusių upių slėnių, agrarinių arba miškingų molingų lygumų, patvenktinio urbanizuoto ežero duburio ir lėkšto mažai sukarstėjusio pakraštinio moreninio gūbrio.

Biologinė įvairovė

Europos Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 9020 plačialapių ir mišrūs miškai, 3190 gipso karsto ežerai, 91D0 pelkiniai miškai, 8310 olos.

Bendras augalų rūšių skaičius – 334, iš jų 13 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų skaičius – 446. Bestuburių 301, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 5 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyviai ir ropliai – 8, iš jų 2 saugoma Europos Bendrijos, 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščiai – 110, iš jų 21 saugoma Europos Bendrijos, 17 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žinduoliai – 27, iš jų 5 saugoma Europos Bendrijos, 7 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Rezervatai, draustiniai

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Biržų regioniniame parke skirta 16 draustinių (4 kraštovaizdžio, 3 geologiniai, 2 hidrografiniai, 4 botaniniai, 1 botaninis-zoologinis, 1 telmologinis, 1 urbanistinis).

Paveldo objektai

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Karajimiškio – karstinių ir sufozinių procesų intensyviai veikiamas Karajimiškio kraštovaizdis su smegduobių gausa, Požemio upelio slėnis, geologiniai gamtos paminklai – Karvės ir Lapės olos, Ievos duobė, Klausučių piliakalnis ir buvusių dvarų sodybos; Kirkilų – unikalus Kirkilų kraštovaizdis su karstinėmis sudėtingų konfigūracijų smegduobėmis ir Europos Bendrijos svarbos gipso karsto ežerų buveinėmis; Širvėnos – seniausio Lietuvoje dirbtinio Širvėnos ežero ir jo pakrančių kraštovaizdis, Astravo dvaro sodyba; Tatulos – Tatulos upės slėnio kraštovaizdis su vagoje ir slėnyje esančia smegduobių gausa, žemupyje esančiomis natūralių pievų buveinėmis, Smardonės upelis, Smardonės ir Salomėjos šaltiniai, Ąžuolpamūšės piliakalnis su gyvenviete, geologinis gamtos paminklas – Jaronio smegduobė ir buvusių dvarų sodybos.

Geologiniuose draustiniuose saugoma: Daumėnų – kvartero nuogulų danga ir po ja esančios viršutinio devono Tatulos svitos Nemunėlio sluoksnių gipsingos uolienos, įvairios karstinio reljefo formos – pavienės gilios smegduobės, įdubos, įsliuogos; Drąseikių – prekvarterinės nuogulos, kurias sudaro karstėjančios viršutinio devono Tatulos svitos Nemunėlio sluoksnio gipsingos uolienos su plyšiais, kavernomis, požeminėmis tuštumomis ir urvais, Europos Bendrijos svarbos gipso karsto ežerų buveinės; Padaičių – po kvartero danga slūgsantys viršutinio devono Tatulos svitos gipsingi Nemunėlio ir Pasvalio sluoksniai su litogeniniais plyšiais, virtinėmis išsidėsčiusios piltuvo formos gilios smegduobės.

Hidrografiniuose draustiniuose saugoma: Apaščios – Apaščios ir Rovėjos žemupio hidrografinė struktūra, slėniai su atodangomis ir versmėmis, Rinkuškių, Juodelių piliakalnis; Upytės – natūralus Upytės žemupys – nedidelių Mūšos–Nemunėlio žemumos upelių etalonas ir vaga su smegduobėmis.

Botaniniuose draustiniuose saugoma: Daudžgirių – Europos Bendrijos svarbos plačialapių ir mišrių miškų, pelkinių miškų buveinės, Mūšos–Nemunėlio žemumai būdingas uosynas; Kirdonių – Mūšos–Nemunėlio žemumai būdingos mišrių miškų buveinės ir gausi paprastųjų kardelių populiacija; Medamiškio – Mūšos–Nemunėlio žemumai būdingas minkštųjų lapuočių medynas ir gausi paprastųjų kardelių populiacija; Padaičių – europinės svarbos plačialapių ir mišrių miškų buveinės – brandus ąžuolynas su drebulių ir beržų priemaiša.

Ąžuolynės botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomos europinės svarbos plačialapių ir mišrių miškų, pelkėtų lapuočių miškų buveinės, Skrebiškių alkakalnis, saugomos gyvūnų – juodųjų gandrų, mažųjų erelių rėksnių – rūšys.

Užubalių telmologiniame draustinyje saugomas Užubalių pelkinis kompleksas.

Biržų urbanistiniame draustinyje saugoma Biržų miesto istorinės dalies urbanistinė (planinė, erdvinė, tūrinė) struktūra, tradicinis teritorijos ir atskirų sklypų užstatymo tipas, tradicinė statinių architektūrinė išraiška, kultūrinis sluoksnis, išskirtinės archeologinės, istorinės ir architektūrinės vertės kultūros paminklai: Biržų piliavietė, Biržų pilis ir kiti kultūros paveldo objektai ir jų aplinka.

Lankomi objektai

Skirta lankytojams

Produkto ženklas

Birzu RP

Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Juo tapo stilizuotas etnografinis paukštis.

Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai.

Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Tokiu būdu siekiama skatinti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas gyvenantiems saugomose teritorijose, skatinti partnerystę tarp vietos gyventojų ir saugomos teritorijos direkcijos.

Saugomų teritorijų produkto gaminių, paslaugų pasiūla gali būti įvairiausia: tai medus, žolelių arbata, uogienės, tai ir apgyvendinimo, maitinimo, gido paslaugos, tradicinių amatų dirbiniai ir t.t.

Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Jis skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, savo veikla prisidedantiems prie darnaus vystymosi vertybių plėtojimo Lietuvos saugomose teritorijose.

Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai. Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų.

Tad atvykę į Dzūkijos nacionalinį parką, galite įsigyti vietos meistrų sukurtų juodosios keramikos dirbinių, o keliaudami po Rambyno regioninį parką nepamirškite įsigyti medaus, kurį bitutės renka užliejamose Nemuno pievose ar Sirvėtos regioninio parko miškuose surinktos žolelių arbatos.

Saugomų teritorijų produkto ženklu siekiama skatinti vietos gyventojus užsiimti gamtai draugiška veikla, o parkų lankytojus - įsigyti išskirtinių, autentiškų, ekologiškų produktų.

Dokumentai, norint gauti ST produkto ženklą:

ST_prod_zenklo_KOMISIJOS_REGLAMENTAS_4.docx

ST_prod_zenklo_naudojimo_gaires_3.pdf

ST_prod_zenklo_NUOSTATAI_3.docx

ST_prod_zenklo_PARAISKA_3.docx

SUTARTIS_su_partneriu_pvz_3.doc

Paslaugos

Biržų turizmo informacijos centras

Maisto produktai

Bitininkas Virginijus Valackonis Čygo-Kalkio TŪB Rinkuškiai Kristina Piestinienė bičių produktai (medus, duonelė, žiedadulkės, pikis, vaškas) MB „Širvėnos krantas” – pusgaminių ir mėsos konservų gamyba, maitinimo ir prekybos paslaugos Gendrutis Sindriūnas – žemės ūkio produktai ir prekybos paslaugos

Lankytojo atmintinė

LEIDŽIAMA:

  • poilsiauti tik tam tikslui įrengtose vietose – poilsiavietėse, atokvėpio vietose;
  • stovyklauti (statyti palapines) tik įrengtose stovyklavietėse;
  • laužus kūrenti tik įrengtose laužavietėse.

PRAŠOME:

  • saugoti aplinką, gamtos bei kultūros vertybes, tausoti gamtos išteklius, nelaužyti medžių, krūmų, neskinti retų augalų, neardyti skruzdėlynų, paukščių lizdų, nebaidyti perinčių paukščių, netrikdyti gyvūnų, nekeisti jų aplinkos;
  • apie pastebėtus gamtos ar kultūros paveldo vertybių niokojimo atvejus ar kitus pažeidimus pranešti policijai, aplinkos apsaugos inspekcijai ar regioninio parko direkcijai;
  • saugiai elgtis su ugnimi – prižiūrėti užkurtą laužą, nepalikti neužgesintų laužų;
  • pastebėjus gaisrą imtis visų galimų priemonių jam likviduoti, o jei tai neįmanoma, nedelsiant pranešti priešgaisrinės apsaugos tarnybai ar regioninio parko direkcijai;
  • nešiukšlinti pakelėse, paežerėse ir kitose vietose, išvykstant palikti poilsiavietę, stovyklavietę tvarkingą, jei yra atliekų rūšiavimo konteineriai, rūšiuoti atliekas pagal instrukcijas;
  • laikytis automobilių važiavimo, stovėjimo miškuose ir paežerėse reikalavimų, statyti transporto priemones tam tikslui įrengtose aikštelėse ir kelių kelkraščiuose, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų ir nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei nedaroma žala aplinkai;
  • tausoti statinius, įrenginius lankytojams, pamačius juos niokojančius asmenis apie tai pranešti regioninio parko direkcijai ar policijai;
  • laikytis plaukiojimo vandens telkiniuose taisyklių;
  • uogaujant, grybaujant, žvejojant laikytis Mažųjų miško turtų naudojimo ir Mėgėjiškų žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių;
  • nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, netriukšmauti, garsiai neleisti muzikos ar kitaip trukdyti kitų lankytojų ar vietos gyventojų poilsio, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui;
  • iškilus įvairiems klausimams kreiptis į regioninio parko direkcijai.

NELEIDŽIAMA:

  • lankytis telmologiniuose, zoologiniuose (teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, ornitologiniuose) draustiniuose nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d., išskyrus bendro naudojimo kelius bei dirbamus laukus;
  • leisti bėgioti palaidiems šunims, maudyti juos paplūdimiuose ar kitose žmonių susitelkimo vietose;
  • užkasti šiukšles ir atliekas;
  • deginti sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, buitines atliekas;
  • ardyti, gadinti šlaitus ar kitaip skatinti žemės paviršiaus eroziją;
  • savavališkai įrengti sūpuokles, kitus poilsio ar sporto įrenginius.

Teikiamos mokamos paslaugos:

Pažintinės kelionės (ekskursijos)  vadovo  paslaugos:  
lietuvių kalba, 1 val./ 20 asmenų grupei 46,00 eur 
užsienio kalba, 1 val./ 20 asmenų grupei 60,00 eur
Edukacijos- teminės pamokos pravedimas  

1 asmeniui, kai susidaro ne mažiau nei 10 asmenų grupė                                                                                

1 asmeniui, kai susidaro ne mažiau nei 15 asmenų grupė

5,00 eur

2,00 eur

Ekskursijos Aukštaitijos saugomų teritorijų regioninių parkų lankytojų centre pravedimas              

Savarankiškai -   2 eur                                                                                                                                               

Su direkcijos specialistu (lietuvių, anglų k., paslauga teikiama , kai susidaro ne mažiau 10 asm.grupė)- 3 eur

 

Žygio su vadovu (direkcijos specialistu) organizavimas ir pravedimas

Paslauga teikiama, kai susidaro ne mažesnė kaip 10 asm.grupė. Kaina vienam asmeniui

1 val/ 3 eur

1 diena/ 8 eur

 

Daugiau informacijos : https://birzuparkas.lt/

Virtualūs turai

Biržų regioninio parko lankytojų centro ekspozicija ,,Prasmengančios žemės kraštas"

Kirkilų karstiniai ežerėliai
Karstinė įgriuva Karvės ola

Po karstines įgriuvas
Astravo dvaro sodyba
Biržų pilis
Širvėnos ežeras
Smardonės šaltinis
Kiršonių akmuo
Ąžuolpamūšės piliakalnis