1992 m.
Biržų regioniniame parke saugomas Lietuvos karstinio regiono kraštovaizdis. Jis įsteigtas išsaugoti:
- karstinių sufozinių procesų veikiamą kraštovaizdį su didžiausiu karstinių įgriuvų tankiu;
- kultūros paveldo vertybes, iš jų – Biržų piliavietę bei bastioninę tvirtovę, pilies įtvirtinimų sistemą, pastatus ir jų priklausinius, Biržų senamiesčio fragmentus, unikalų Astravo dvaro ir parko ansamblį su Širvėnos ežero hidrosistemos istoriniais įtvarais, Pabiržės architektūrinio ansamblio ir Daudžgirių bei Pabiržės (Balandiškių) dvarų sodybų kraštovaizdį, Likėnų parką;
- gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją.
Tai geologinio paveldo regioninis parkas – atviro karsto, karstinių sufozinių procesų veikiamas kraštovaizdis su tūkstančiais smegduobių, įgriuvų, ežerėlių. Kasmet čia atsiveria naujų smegduobių. Didžiausia ir įdomiausia jų – Karvės ola. Paslaptingi raudonai nusidažantys Kirkilų ir Drąseikių ežerėliai – tai unikalus, itin retas pasaulyje reiškinys. Čia saugoma vienintelė Lietuvoje bastioninio tipo Biržų pilis, ilgiausias medinis tiltas per pirmąjį Lietuvoje dirbtinį Širvėnos ežerą, unikalus Astravo dvaro ir parko ansamblis su Širvėnos ežero hidrosistemos istoriniais įtvarais. Tiesiogiai su karstiniu kraštovaizdžiu susijusios aludarystės tradicijos.
Biržų regioninis parkas yra aktyvaus karsto zonoje Šiaurės Lietuvos karstiniame regione. Regioninio parko kraštovaizdis pasižymi struktūros unikalumu, gamtos bei kultūros paveldo savitumu ir dideliu rekreaciniu bei pažintiniu turistiniu potencialu. Regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: priemolingų ir molingų lygumų su sausomis arba ežeruotomis karstinėmis įgriuvomis (smegduobėmis), susiformavusiomis vandeniui išplovus žemėje slūgsančius gipsingus klodus, negilių mažai arba vidutiniškai sukarstėjusių upių slėnių, agrarinių arba miškingų molingų lygumų, patvenktinio urbanizuoto ežero duburio ir lėkšto mažai sukarstėjusio pakraštinio moreninio gūbrio.
Europos Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 9020 plačialapių ir mišrūs miškai, 3190 gipso karsto ežerai, 91D0 pelkiniai miškai, 8310 olos.
Bendras augalų rūšių skaičius – 334, iš jų 13 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų skaičius – 446. Bestuburių 301, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 5 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyviai ir ropliai – 8, iš jų 2 saugoma Europos Bendrijos, 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščiai – 110, iš jų 21 saugoma Europos Bendrijos, 17 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žinduoliai – 27, iš jų 5 saugoma Europos Bendrijos, 7 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Biržų regioniniame parke skirta 16 draustinių (4 kraštovaizdžio, 3 geologiniai, 2 hidrografiniai, 4 botaniniai, 1 botaninis-zoologinis, 1 telmologinis, 1 urbanistinis).
Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Karajimiškio – karstinių ir sufozinių procesų intensyviai veikiamas Karajimiškio kraštovaizdis su smegduobių gausa, Požemio upelio slėnis, geologiniai gamtos paminklai – Karvės ir Lapės olos, Ievos duobė, Klausučių piliakalnis ir buvusių dvarų sodybos; Kirkilų – unikalus Kirkilų kraštovaizdis su karstinėmis sudėtingų konfigūracijų smegduobėmis ir Europos Bendrijos svarbos gipso karsto ežerų buveinėmis; Širvėnos – seniausio Lietuvoje dirbtinio Širvėnos ežero ir jo pakrančių kraštovaizdis, Astravo dvaro sodyba; Tatulos – Tatulos upės slėnio kraštovaizdis su vagoje ir slėnyje esančia smegduobių gausa, žemupyje esančiomis natūralių pievų buveinėmis, Smardonės upelis, Smardonės ir Salomėjos šaltiniai, Ąžuolpamūšės piliakalnis su gyvenviete, geologinis gamtos paminklas – Jaronio smegduobė ir buvusių dvarų sodybos.
Geologiniuose draustiniuose saugoma: Daumėnų – kvartero nuogulų danga ir po ja esančios viršutinio devono Tatulos svitos Nemunėlio sluoksnių gipsingos uolienos, įvairios karstinio reljefo formos – pavienės gilios smegduobės, įdubos, įsliuogos; Drąseikių – prekvarterinės nuogulos, kurias sudaro karstėjančios viršutinio devono Tatulos svitos Nemunėlio sluoksnio gipsingos uolienos su plyšiais, kavernomis, požeminėmis tuštumomis ir urvais, Europos Bendrijos svarbos gipso karsto ežerų buveinės; Padaičių – po kvartero danga slūgsantys viršutinio devono Tatulos svitos gipsingi Nemunėlio ir Pasvalio sluoksniai su litogeniniais plyšiais, virtinėmis išsidėsčiusios piltuvo formos gilios smegduobės.
Hidrografiniuose draustiniuose saugoma: Apaščios – Apaščios ir Rovėjos žemupio hidrografinė struktūra, slėniai su atodangomis ir versmėmis, Rinkuškių, Juodelių piliakalnis; Upytės – natūralus Upytės žemupys – nedidelių Mūšos–Nemunėlio žemumos upelių etalonas ir vaga su smegduobėmis.
Botaniniuose draustiniuose saugoma: Daudžgirių – Europos Bendrijos svarbos plačialapių ir mišrių miškų, pelkinių miškų buveinės, Mūšos–Nemunėlio žemumai būdingas uosynas; Kirdonių – Mūšos–Nemunėlio žemumai būdingos mišrių miškų buveinės ir gausi paprastųjų kardelių populiacija; Medamiškio – Mūšos–Nemunėlio žemumai būdingas minkštųjų lapuočių medynas ir gausi paprastųjų kardelių populiacija; Padaičių – europinės svarbos plačialapių ir mišrių miškų buveinės – brandus ąžuolynas su drebulių ir beržų priemaiša.
Ąžuolynės botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomos europinės svarbos plačialapių ir mišrių miškų, pelkėtų lapuočių miškų buveinės, Skrebiškių alkakalnis, saugomos gyvūnų – juodųjų gandrų, mažųjų erelių rėksnių – rūšys.
Užubalių telmologiniame draustinyje saugomas Užubalių pelkinis kompleksas.
Biržų urbanistiniame draustinyje saugoma Biržų miesto istorinės dalies urbanistinė (planinė, erdvinė, tūrinė) struktūra, tradicinis teritorijos ir atskirų sklypų užstatymo tipas, tradicinė statinių architektūrinė išraiška, kultūrinis sluoksnis, išskirtinės archeologinės, istorinės ir architektūrinės vertės kultūros paminklai: Biržų piliavietė, Biržų pilis ir kiti kultūros paveldo objektai ir jų aplinka.