Tai labiausiai žinomas ir geriausiai ištirtas geologinis paminklas šiaurės Lietuvoje. Karvės ola yra beveik apskrita, piltuvo formos karstinė smegduobė. Speleologai mano, kad jai – apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 m, gylis apie 12,6 m. Įgriuvos apačioje, nuo 9,5 m gylio, atsiveria ištirpusio gipso vietoje susidariusi požeminė ertmė (jos aukštis 3,1 m ir ne mažesnis plotis). Požeminės ertmės su urvais tūris siekia 28 m3, pagrindo plotas – 42 m2, bendras ilgis – 46 m. Iš požeminės etrmės į šalis nusitęsia 5 urvai: Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa (buvo aptikta šių gyvių), Rupužės ola su požeminiu „ežeriuku“ (jo gylis 1,5 m) ir Blizganti ola.

2023 m. rugpjūtį Karvės olos dugne netikėtai atsivėrė dar vienas urvas - apie 0,3 m skersmens ir 1 m gylio. Karvės ola pastaruosius metus tūnojo rami.

Danga: asfaltas, miško takelis yra viešieji tualetai.