Klevų duobė yra Karajimiškio kraštovaizdžio draustinyje. Klevų duobė tokį pavadinimą gavo dėl šlaituose ir aplinkoje augančių klevų. Spėjama, kad smegduobė gali būti atsiradusi daugiau kaip prieš 100 metų (pagal seniausių joje augančių medžių amžių). Klevų duobė formavosi prasmengant paviršiniam gruntui į giliau požemyje susidariusią tuštumą, kurios vietoje būta vėlyvojo devono Tatulos svitos Nemunėlio, o gal ir Pasvalio sluoksniams priklausiusio gipso. Duobės kontūras ovalus, skersmuo 23 x 27 m, gylis – 6,7 m. Smegduobė giliausia ties rytiniu šlaitu, kurio apatinėje ir vidurinėje dalyje atsidengia devono gipsingos uolienos, smulkiai persisluoksniuoja gipsas, dolomitas, mergelis.

Danga: žvyrkelis