Salantų regioniniame parke saugomas Erlos – Salanto – Minijos senslėnio ir jo apylinkių kraštovaizdis. Jis įsteigtas išsaugoti:

• stačiašlaitį, plokščiadugnį fliuvioglacialinį Erlos – Salanto – Minijos senslėnį, raiškius Šauklių, Kulalių, Igarių bei Erlėnų riedulynus, šiaurrytinės parko dalies drumlinuotą moreninį reljefą, didžiuosius Minijos vidurupio vingius, vingiuotą Salanto žemupį ir erozinį vidurupio slėnį;
• kultūros paveldo vertybes, iš jų piliakalnius, Salantų miesto urbanistinę struktūrą, Šilalės archeologinį kompleksą ir kita;
• gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją, natūralius žuvų migracijos kelius bei nerštavietes.

Regioniniame parke vyrauja vidutinio dydžio upių slėninių erozinių bei hidrologinių procesų sukurta morfologinė struktūra su prie jos prisišliejusiais priemolingos moreninės pakilumos arealais. Stačių erozinių Erlos, Minijos bei Alanto šlaitų raiškumą padidino vėliau sukurti gynybiniai piliakalniai ir alkai. Regioninis parkas pasižymi gamtos ir kultūros paveldo objektų gausa, dideliu rekreaciniu ir pažintiniu turistiniu potencialu. Pažymėtinos išskirtinės riedulių koncentracijos moreninėje dangoje arealai šiaurinėje regioninio parko dalyje, sukūrę „lietuviškos tundros“ kraštovaizdį.

Salantų regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: mažai sukultūrintų bei sukultūrintų stačiašlaičių išplautinių salpinių slėnių, miškingų erozinių stačiašlaičių bei meandruotų terasinių slėnių, miškingų bei mažai sukultūrintų nedidelių stačiašlaičių erozinių raguvotų slėnių, miškingų bei mažai sukultūrintų gilių erozinių slėniukų, sukultūrintų erozinių gūbriškų atsparulių, miškingų bei sukultūrintų riedulingų moreninių pakilumų, sukultūrintų moreninių pakilumų, miškingų bei sukultūrintų kalvotų moreninių pakilumų, miškingų bei sukultūrintų moreninių lygumų, miškingų bei sukultūrintų patvenktų slėnių, miškingų žemapelkių kompleksų ir įvairaus pobūdžio šiuolaikinės kraštovaizdžio užstatos.

Europos Bendrijos svarbos buveinės (kodas ir pavadinimas): 6210 stepinės pievos, 4030 viržynai, 3260 upių sraunumos su kurklių bendrijomis; taip pat nustatytos šios buveinės: 5130 kadagynai, 6230 rūšių turtingi briedgaurynai, 9160 skroblynai, 6430 eutrofiniai aukštieji žolynai, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 8220 silikatinių uolienų atodangos, 9180 griovų ir šlaitų miškai.

Bendras augalų rūšių skaičius – 570, iš jų 26 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 793. Žinduolių – 38, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 4 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 168, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 27 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 6, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių – 12, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 575, iš jų 6 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Salantų regioniniame parke skirti 1 gamtinis rezervatas ir 8 draustiniai (3 kraštovaizdžio, 1 geomorfologinis, 2 hidrografiniai, 1 ichtiologinis, 1 urbanistinis).

Minijos gamtiniame rezervate saugomas ypač vertingas hidrografiniu ir biocenoziniu požiūriais Minijos kilpos ties Vaitkių kaimu gamtinis kompleksas, Europos Bendrijos svarbos upių sraunumų su kurklių bendrijomis, stepinių pievų, eutrofinių aukštųjų žolynų, šienaujamų mezofitų pievų, rūšių turtingų smilgynų, griovų ir šlaitų miškų, paupių guobynų, aliuvinių miškų, nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, silikatinių uolienų atodangų, šaltinių su besiformuojančiais tufais buveinės, saugomų gyvūnų rūšių, ypač griežlės, tulžio, kartuolės, ovaliosios geldutės, paprastojo kirtiklio, paprastojo kūjagalvio, pleištinės skėtės, ūdros, upinės nėgės, buveinės.

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Alanto – kairiojo Minijos intako Alanto slėnis su gausybe jo intakų, rėvomis, šaltiniais, Vėlaičių ir Kartenos piliakalniai su gyvenvietėmis, saugomų gyvūnų rūšių, ypač griežlės, tulžio, kartuolės, ovaliosios geldutės, paprastojo kirtiklio, paprastojo kūjagalvio, pleištinės skėtės, ūdros, upinės nėgės, buveinės; Minijos – vaizdinga erozinės kilmės Minijos slėnio atkarpa, išraižyta gausių šaltiniuotų raguvų, unikalus erozinis Mišupės žemupio slėnis, Mišupės ir Minijos santaka, senslėnio ruožas su dabartine Minijos upės vaga, Minijos ir Salanto upių santaka, natūralūs Minijos slėnio šlaitų miškai – ąžuolynai ir skroblynai su gausiomis saugomų augalų – daugiamečių blizgių, meškinių česnakų, tuščiavidurių rūtenių populiacijomis, taip pat natūralios salpinės Minijos slėnio pievos su saugomų augalų – šalmuotųjų, vyriškųjų ir mažųjų gegužraibių, melsvųjų mėlitų augavietėmis, Europos Bendrijos svarbos upių sraunumų su kurklių bendrijomis, stepinių pievų, eutrofinių aukštųjų žolynų, šienaujamų mezofitų pievų, rūšių turtingų smilgynų, žolių turtingų eglynų, skroblynų, griovų ir šlaitų miškų, aliuvinių miškų, nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, silikatinių uolienų atodangų, šaltinių su besiformuojančiais tufais buveinės, saugomų gyvūnų, ypač griežlės, tulžio, kartuolės, ovaliosios geldutės, paprastojo kirtiklio, paprastojo kūjagalvio, pleištinės skėtės, ūdros, upinės nėgės, buveinės, Dauginčių ir Sauserių piliakalniai, Martynaičių piliakalnis su gyvenviete ir Gintarų dvarvietė; Šauklių – paskutinio apledėjimo Vakarų Žemaičių ledyninės plaštakos tirpsmo suformuotas reljefas su būdingomis šiaurės – pietų kryptimi orientuotomis drumlinų tipo kalvomis ir eroziniu Eiškūno upės slėniu, unikalūs Šauklių ir Kulalių riedulynai su savitomis augalų bendrijomis, Europos Bendrijos svarbos viržynų, kadagynų, rūšių turtingų briedgaurynų, melvenynų, rūšių turtingų smilgynų, skroblynų, pelkėtų lapuočių miškų, žolių turtingų eglynų buveinės, saugomų augalų – vyriškųjų gegužraibių, stačiųjų atgirių, gūbriuotųjų bei daugialakščių saitakerpių augavietės bei gausiausią šiame regione tetervinų populiacija.

Erlos geomorfologiniame draustinyje saugomas fliuvioglacialinis Erlos senslėnis su Igarių bei Erlėnų riedulynais ir Alko kalnu, saugomų griežlių buveinėmis, raktažolės pelenėlės augavietėmis.

Hidrografiniuose draustiniuose saugoma: Salanto vidurupio – erozinio Salanto upės slėnio atkarpa ir natūrali upės vaga; Salanto žemupio – natūrali Salanto upės senslėnio atkarpa ir natūrali upės vaga, Blendžiavos upelio ir Salanto upės santaka, Europos Bendrijos svarbos šienaujamų mezofitų pievų, rūšių turtingų smilgynų buveinės, saugomų gyvūnų rūšių, ypač griežlės, tulžio, mažosios nėgės, populiacijos.

Minijos ichtiologiniame draustinyje saugomos lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietės.

Salantų urbanistiniame draustinyje saugoma Salantų miesto istorinės dalies urbanistinė (planinė, erdvinė, tūrinė) struktūra, tradicinis teritorijos ir atskirų sklypų užstatymo tipas, tradicinė statinių architektūrinė išraiška bei kultūros paveldo objektai ir jų aplinka bei archeologinis sluoksnis.

Salantų regioniniame parke yra 10 gamtos paveldo objektų. Svarbiausi: Šilalės kūlio akmuo, Kulalių skaldyklos akmenynas, Šauklių akmuo ir Salantų kaštonas. Regioniniame parke yra 175 kultūros paveldo objektai.

The Salantai Regional Park has been established to protect the old valley landscape of the Erla, Salantas and Minija Rivers, as well as other natural and cultural heritage values:

• The steep-sloped, flat-bottomed fluvioglacial old valley landscape of the Erla, Salantas and Minija Rivers, the distinctive Šaukliai, Kulaliai, Igariai and Erlėnai boulder fields, the drumlins in the northeastern section of the park, the great loops in the mid section of the Minija River, the meandering lower reaches of the Salantas River and its erosional valley in the midsection;
• Cultural heritage values including castle mounds, the urban structure of Salantai town, Šilalė archeological complex, and others;
• The stability of the natural ecosystem, its biotic components, characteristic flora and fauna and natural fish migration routes and spawning grounds.