Kurtuvėnų regioniniame parke saugomas Kurtuvėnų miškingo, ežeringo kalvyno kraštovaizdis. Jis įsteigtas išsaugoti:

• ypač vertingus gamtos ir kultūros paveldo požiūriu Pagėluvio, Raudos, Ilgos, Raudsparnės, Girnikų, Svilės, Vainagių Šonos kraštovaizdžio, Bulėnų telmologinį, Dirvonų, Paraudžių, Vijurkų, Pustlaukio, Targių, Šilkalnio geomorfologinius, Ventos - Dubysos perkaso hidrografinį, Gudmoniškės botaninį, Padubysių, Pabijočių botaninius – zoologinius kompleksus;
• Ventos ir Dubysos upių aukštupių ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą Vakarų ir Vidurio Lietuvos augaliją ir gyvūniją su retųjų augalų bendrijomis.
•  kultūros paveldo vertybes: Kurtuvėnų dvaro sodybos kompleksą, Bubių dvaro sodybos ir kitų dvarų išlikusius fragmentus, Ventos – Dubysos kanalo liekanas, Girnikų kalną, Jusaičių alkakalnį, Bubių, Kurtuvėnų, Vainagių, Gabriejolės, Galvydiškės, Pageluvio, Šilo Pavėžupio piliakalnius, Dengtilčio, Mirskiškės vandens malūnus, kt.;
• Žemaitijos etnografinio regiono etnokultūros tradicijas ir papročius (statybos, amatų, nematerialaus paveldo).

Itin įvairus gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis: ežeringas miškingas kalvynas, išvagotas upių slėniais, žemyninės kopos, pelkės ir išskirtiniai kultūriniai kraštovaizdžio plotai. Hidrografinė vertybė – Pagėluvio ežerynas – dešimties ežerėlių vėrinys. Didelė biologinė įvairovė. Vieni iš didžiausių Lietuvoje Svilės šaltiniai. Savitas kultūros paveldas: Senosios Žemaitijos paveldo dalis – Girnikų šventkalnis, Kurtuvėnų dvaro sodyba su didžiausiu Lietuvoje mediniu svirnu, šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, dvaras su mediniu svirnu ir žirgynu, hidrotechnikos paminklas – Dubysos – Ventos perkasas, senieji žuvininkystės tvenkiniai. Iki šių dienų krašto tradicijos gyvos Kurtuvėnų Užgavėnių šventėje, seniausio Žemaitijoje etnografinio ansamblio dainose, kulinariniame pavelde, vietos pasakojimuose ir legendose.

Kurtuvėnų regioninis parkas yra Žemaičių aukštumos centrinės dalies – takoskyrinio kalvyno rytinėje atšakoje, išsiskiriančioje dideliu fliuvioglacialinės akumuliacijos vaidmeniu ir atliekančioje ypač svarbias geoekologines funkcijas Žemaitijos regione. Regioninio parko kraštovaizdis pasižymi sudėtinga morfologine struktūra, gamtos bei kultūros paveldo objektais ir rekreaciniu bei pažintiniu turistiniu potencialu.

Kurtuvėnų regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: miškingo bei sukultūrinto stačiašlaičio išplautinio salpinio slėnio, miškingų smėlingų fliuvioglacialinių kalvynų, mažai sukultūrintų smėlingų kalvynų, miškingų fliuvioglacialinių pylimų (eskerių), stambių miškingų keimų ir smėlingų keiminių terasų, miškingų stačiašlaičių raguvynų bei erozinių šlaitų, miškingų bei mažai sukultūrintų mažų ežerų, miškingų pelkėtų ežeruotų duburių, miškingos molingos limnoglacialinės lygumos, sukultūrintų bei mažai sukultūrintų moreninių kalvynų, sukultūrintų bei mažai urbanizuotų smėlingų pakilumų, mažai sukultūrintų bei sukultūrintų tvenkinių kompleksų ir miškingų bei mažai sukultūrintų nedidelių upių slėnių.

Kraštovaizdžio savitumą ir įvairovę sukuria Vainagių–Raudsparnės bei Paraudžių kalvynai su aukščiausiomis Raudsparnės, Dūkštos, Girnikų kalvomis, Ventos ir Dubysos upių slėniai bei tarp jų esantis senslėnis, Pageluvio ežerynas, Ilgos, Bulėnų, Pabijočių pelkynai, Pustlaukio termokarstinės duobės, Targių ozai, Juodlės–Svilės žemyninių kopų grandinė, Vijurkų raguvynas.

Europos Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 3160 natūralūs distrofiniai ežerai, 6430 eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 aliuvinės pievos, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 7110* aktyvios aukštapelkės, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės,

7210* žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7230 šarmingos žemapelkės, 9010* vakarų taiga, 9050 žolių turtingi eglynai, 9060 spygliuočių miškai ant ozų, 9080* pelkėti lapuočių miškai, 91D0* pelkiniai miškai, 91E0* aliuviniai miškai.

Bendras augalų rūšių skaičius – 1003, iš jų 3 saugomos Europos Bendrijos, 30 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 1 475. Žinduolių – 49, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 6 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 175, iš jų 30 saugomos Europos Bendrijos, 34 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 17, iš jų 1 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių – 14, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 1 234, iš jų 5 saugomos Europos Bendrijos, 19 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Kurtuvėnų regioniniame parke skirta 18 draustinių (7 kraštovaizdžio, 4 geomorfologiniai, 1 hidrografinis, 1 botaninis, 2 botaniniai-zoologiniai, 1 telmologinis, 2 genetiniai).

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Girnikų – aukštai iškylantis Dubysos slėnio atkirstas moreninis masyvas su Girnikų kalnu; Ilgos – unikalus plokščiadugnis, užpelkėjęs, ežeringas Ilgežerio duburys – Ilgos upės ištakos ir užpelkėjęs Juodlės ežero duburys, vertingas botaniniu ir zoologiniu požiūriais, Gabriejolės piliakalnis; Pageluvio – vaizdingas Pageluvio kraštinių moreninių darinių bei prieledyninio baseino aplygintas ruožas su liekaniniais ir termokarstiniais Šermukšnyno, Raudinuko, Širvos, Kurtuvos, Dubuko, Barsukyno, Geluvos ežerėliais, taip pat reti augalai (tridantė bazanija, skėstalapiai paparčiai, bukalapės saulašarės) ir kultūros paveldo objektai; Raudos – Raudos upelio ištakos su Raudinuko ežeru, Raudos klonis, suformuotas ledyninių tirpsmo vandenų, ryškiausia Sodeliukų moreninio gūbrio dalis, ryškus Dirvonų kanjoninio tipo klonis ir Paraudžių erozinis kalvynas su archeologinėmis vertybėmis; Raudsparnės – Raudsparnės moreninis masyvas su aukštomis, mišku apaugusiomis plokščiakalvėmis, Dūkstos ežeras ir kultūros vertybės; Svilės – antropogenizuotas, geomorfologiniu ir hidrografiniu požiūriais vertingas, stambiai kalvotas, daubotas, moreninio masyvo kraštovaizdis su unikaliu hidrogeologiniu gamtos paminklu – Svilės šaltiniais ir eolinėmis reljefo formomis; Vainagių – Vainagių miškas, Vainagių, Lestoniškės, Ešerinio ežerai, Vainagių–Šoniuko–Galvydiškės–Smirdelės pelkės, natūralios Šonos, Šonelės, Šventjonio ir Smirdelės upelių vagos atkarpos, natūralus Vainagių upelis, vienas aukščiausių, mažai performuotas fliuvioglacialinių procesų, moreninis masyvas su ryškiu sudėtingos konfigūracijos kloniu ir Vainagių piliakalnis.

Geomorfologiniuose draustiniuose saugoma: Pustlaukio – smulkiai kalvotas, daubotas masyvas, performuotas ryškias daubas palikusių termokarstinių procesų; Šilkalnių – raiškus Ventos vidurupio senslėnis su ypač retu Žemaitijai paslėnio erozinio raguvyno kompleksu; Targių – unikalus ozų kompleksas; Vijurkų – Dubysos aukštupio slėnio ruožas su ryškiausiu eroziniu kalvynu dešiniajame krante.

Dubysos-Ventos perkaso hidrografiniame draustinyje saugomas Ventos–Dubysos senslėnis su perkasu.

Gudmoniškės botaniniame draustinyje saugoma Gudmoniškės (Pūstpelkės) pelkė ir melsvojo mėlityno bendrijos su augalais, įrašytais į Lietuvos Raudonąją knygą (raktažolė pelenėlė, vienlapis gedutis, dvilapis purvuolis, gausios gegūnių rūšys).

Botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose saugoma: Pabijočių – pelkinis kompleksas su būdingomis Žemaičių aukštumai biocenozėmis, retais augalais, įrašytais į Lietuvos Raudonąją knygą (stačiasis atgiris, paprastosios tuklės, gegūnės) ir savita entomofauna (auksuotoji šaškytė, nendrinukas, pelkinis šerdinukas); Padubysių – nykstantys ir reti augalai (pūkuotoji apuokė, paprastasis burbulis, dėmėtoji gegūnė) ir jų augavietės, retosios vabzdžių rūšys (didysis puikiažygis, marmurinis auksavabalis, juodasis apolonas, auksuotoji šaškytė).

Bulėnų telmologiname draustinyje saugomas pelkinis kompleksas su būdingomis Žemaičių aukštumai biocenozėmis. Genetiniuose draustiniuose saugoma: Linartų – pušų populiacijų genetinė įvairovė; Sodeliukų – pušų populiacijų genetinė įvairovė.

Kurtuvėnų regioniniame parke yra 30 gamtos paveldo objektų, iš jų 1 gamtos paminklas – Svilės šaltiniai. Kiti įspūdingiausi gamtos paveldo objektai: Pustlaukio duobė, Targių ozai, Barsukyno ozas, Martyno, Linartų, Vėžalių (Perkūno), Bulėnų rieduliai, Penkios Bubių tuopos, Zuikiškės ąžuolas, Napoleono pušis.