Kurtuvėnų regioniniame parke saugomas Kurtuvėnų miškingo, ežeringo kalvyno kraštovaizdis. Jis įsteigtas išsaugoti:

• Ventos ir Dubysos upių takoskyroje esantį miškingo, ežeringo Kurtuvėnų apylinkių kalvyno kraštovaizdį, gamtinius kompleksus ir objektus, kultūros paveldo objektus ir vietoves, vertingas (tipiškas ir unikalias) ekosistemas, rekreacinius išteklius, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti, sudaryti sąlygas darniai teritorijos raidai;
• išsaugoti biologinę įvairovę, ekosistemų stabilumą, sudaryti sąlygas vykdyti taikomuosius kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių tyrimus ir stebėjimus, kaupti informaciją kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir kitose srityse;
• puoselėti regioninio parko išskirtinę vertę propaguojančią edukacinę, muziejinę ir kultūrinę veiklą, propaguoti Žemaitijos etnografinio regiono etnokultūros tradicijas ir papročius (statybos, amatų, nematerialaus paveldo);
• sudaryti sąlygas pažintinio turizmo plėtrai, propaguoti ekologinę žemdirbystę, plėtoti visuomenės ekologinį ir gamtosauginį švietimą;
• atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius komplektus ir objektus, kultūros paveldo objektus ir vietoves. 

Tai itin įvairaus kraštovaizdžio regioninis parkas. Čia akį džiugina ežeringas ir miškingas kalvynas, upių slėniai, žemyninės kopos, pelkės, didžiuliai kultūrinio paveldo dariniai. Kurtuvėnų regioniniame parke saugomi vieni didžiausių Lietuvoje Svilės šaltiniai. Savitas regioninio parko kultūros paveldas: senosios Žemaitijos paveldo dalis  – Girnikų šventkalnis, atgimęs Kurtuvėnų dvaras su mediniu svirnu ir žirgynu, hidrotechnikos paminklas – Dubysos–Ventos perkasas, senieji žuvininkystės tvenkiniai.

Kurtuvėnų regioninis parkas yra Žemaičių aukštumos centrinės dalies – takoskyrinio kalvyno rytinėje atšakoje, išsiskiriančioje dideliu fliuvioglacialinės akumuliacijos vaidmeniu ir atliekančioje ypač svarbias geoekologines funkcijas Žemaitijos regione. Regioninio parko kraštovaizdis pasižymi sudėtinga morfologine struktūra, gamtos bei kultūros paveldo objektais ir rekreaciniu bei pažintiniu turistiniu potencialu.

Kurtuvėnų regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: miškingo bei sukultūrinto stačiašlaičio išplautinio salpinio slėnio, miškingų smėlingų fliuvioglacialinių kalvynų, mažai sukultūrintų smėlingų kalvynų, miškingų fliuvioglacialinių pylimų (eskerių), stambių miškingų keimų ir smėlingų keiminių terasų, miškingų stačiašlaičių raguvynų bei erozinių šlaitų, miškingų bei mažai sukultūrintų mažų ežerų, miškingų pelkėtų ežeruotų duburių, miškingos molingos limnoglacialinės lygumos, sukultūrintų bei mažai sukultūrintų moreninių kalvynų, sukultūrintų bei mažai urbanizuotų smėlingų pakilumų, mažai sukultūrintų bei sukultūrintų tvenkinių kompleksų ir miškingų bei mažai sukultūrintų nedidelių upių slėnių.

Kraštovaizdžio savitumą ir įvairovę sukuria Vainagių–Raudsparnės bei Paraudžių kalvynai su aukščiausiomis Raudsparnės, Dūkštos, Girnikų kalvomis, Ventos ir Dubysos upių slėniai bei tarp jų esantis senslėnis, Pageluvio ežerynas, Ilgos, Bulėnų, Pabijočių pelkynai, Pustlaukio termokarstinės duobės, Targių ozai, Juodlės–Svilės žemyninių kopų grandinė, Vijurkų raguvynas.

Europos Bendrijos svarbos buveinės (kodas ir pavadinimas): 9010 vakarų taiga, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 7110 aktyvios aukštapelkės, 7160 nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 6210 stepinės pievos, 3160 natūralūs distrofiniai ežerai, 3150 natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 6450 aliuvinės pievos, 7230 šarmingos žemapelkės, 7210 žemapelkės su šakotąja ratainyte, 9080 pelkėti lapuočių miškai, 91D0 pelkiniai miškai, 9050 žolių turtingi eglynai, 6510 šienaujamos mezofitų pievos.

Bendras augalų rūšių skaičius – 978, iš jų 3 saugomos Europos Bendrijos, 42 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 1 475. Žinduolių – 49, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 11 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 163, iš jų 30 saugomos Europos Bendrijos, 32 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 15, iš jų 1 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių – 14, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 1 234, iš jų 5 saugomos Europos Bendrijos, 21 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Kurtuvėnų regioniniame parke skirtas Karalmiškio sengirės gamtinis rezervatas, 19 draustinių (8 kraštovaizdžio, 4 geomorfologiniai, 1 hidrografinis, 1 botaninis, 3 botaniniai-zoologiniai, 1 telmologinis, 2 genetiniai).

Karalmiškio sengirės gamtinio rezervato tikslai – išsaugoti brandaus spygliuočių miško ekosistemą su Europos Bendrijos svarbos 9010 *Vakarų taigos, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų, 91D0 *Pelkinių miškų buveines, sudaryti sąlygas formuotis gyvybingai sengirei (*Europos Bendrijos svarbos prioritetiniai natūralių buveinių tipai).

Kraštovaizdžio draustinių tikslai: Girnikų – išsaugoti aukštai iškylantį Ventos–Dubysos senslėnio atkirstą moreninį masyvą su Girnikų kalnu, Bunokiškės miško ekosistemą ir saugomų augalų rūšių, ypač liekninio beržo (Betula humilis), augavietes, Pociškės pušį, Pirmojo pasaulinio karo karių kapus; Ilgos – išsaugoti eolines reljefo formas, unikalų plokščiadugnį, užpelkėjusį, ežeringą Ilgažerio duburį – Ilgos upės ištakas, užpelkėjusius Juodlės ežero, Gabriejolės duburius, Gabriejolės piliakalnį, Juodlės miško ekosistemą, Europos Bendrijos svarbos buveines bei saugomų augalų ir gyvūnų rūšis; Pageluvio – išsaugoti vaizdingą Pageluvio kraštinių moreninių darinių bei prieledyninio baseino aplygintą ežeryno ruožą su liekaniniais ir termokarstiniais Širvos, Kurtuvos, Dubuko, Barsukyno, Geluvos, Šermukšnyno, Raudinuko ežerais su Raudos upelio ištakomis, Pageluvio I ir Pageluvio II piliakalniais, Barsukyno ozu, Pageluvio miško ekosistemą; Raudos – išsaugoti Raudos upelio klonį, suformuotą ledyninių tirpsmo vandenų, ryškiausią Sodeliukų moreninio gūbrio dalį, ryškų Dirvonų kanjoninio tipo klonį ir Paraudžių erozinį kalvyną, Paraudžių miško ekosistemą; Raudsparnės – – išsaugoti Raudsparnės moreninį masyvą su aukštomis, mišku apaugusiomis plokščiakalvėmis, natūralų Dūkstos ežerą; Svilės – išsaugoti geomorfologiniu ir hidrografiniu požiūriais vertingą stambiai kalvotą, daubotą moreninio masyvo kraštovaizdį su unikaliu hidrogeologiniu gamtos paminklu – Svilės šaltiniais ir eolinėmis reljefo formomis; Vainagių – išsaugoti Vainagių, Laisvučių, Karalmiškio, Šonos miškus, Vainagių, Lestoniškės, Ešerinio ežerus, Vainagių, Šoniuko, Galvydiškės, Smirdėlės pelkes, natūralius Šonos, Šonelės, Šventjonio ir Smirdėlės, Juodupio upelių vagos ruožus, natūralų Vainagių upelį, taip pat vieną aukščiausių, mažai fliuvioglacialinių procesų performuotą Vainagių moreninį masyvą su ryškiu sudėtingos konfigūracijos kloniu, Vainagių ir Galvydiškės piliakalniais; Ventos–Dubysos senslėnio - išsaugoti unikalų gamtos sukurtą ir žmogaus pertvarkytą Ventos–Dubysos senslėnį su kultūros paveldo vertybe – vandens kelio atkarpos tarp Ventos ir Kražantės upių kanalų kompleksu.

Geomorfologinių draustinių tikslai: Pustlaukio – išsaugoti smulkiai kalvotą, daubotą masyvą, performuotą ryškias daubas palikusių termokarstinių procesų, Pustlaukio duobę; Šilkalnių – išsaugoti raiškų Ventos vidurupio senslėnį su ypač retu Žemaitijai paslėnio erozinio raguvyno kompleksu, Martyno, Vėžalių (Perkūno), Gerbeniškės riedulius; Targių – išsaugoti unikalų ozų kompleksą ir Europos Bendrijos svarbos buveines; Vijurkų – išsaugoti Dubysos aukštupio slėnio ruožą su ryškiausiu eroziniu kalvynu dešiniajame Dubysos krante, Dubysos ir Šventupio santakos kraštovaizdį, Šventupio kanjoninį slėnį, Europos Bendrijos svarbos buveines

Dubysos aukštupio hidrografinis draustinio tikslai  – išsaugoti Dubysos aukštupio slėnį su vandens kelio atkarpos tarp Ventos ir Kražantės upių kanalų kompleksą (u. k. 30735), upės vagos vingius, senvages ir salas, Jusaičių alkakalnį, Europos Bendrijos svarbos buveines.

Botaninių zoologinių draustinių tikslai: Gudmoniškės - išsaugoti Kivylių šaltinius, Gerbeniškės mitologinius akmenis, Gudmoniškės (Pūstpelkės) pelkę, Europos Bendrijos svarbos 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, 7230 Šarmingų žemapelkių, 9080 Pelkėtų lapuočių miškų bei saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač gelsvosios gegūnės (Dactylorhiza ochroleuca), raibosios gegūnės (Dactylorhiza cruenta), raktažolės pelenėlės (Primula farinosa), melsvojo mėlito (Sesleria caerulea), daugiamečio patvenio (Swertia perennis), paprastosios tuklės (Pinguicula vulgaris), rudakio satyriuko (Coenonympha hero), auksuotosios šaškytės (Euphydryas aurinia), buveines: Pabijočių – išsaugoti vertingą Bijotės-Lygės-Kumpės tarpežerio kompleksą su būdingomis Žemaičių aukštumai biocenozėmis, Europos Bendrijos svarbos 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 7230 Šarmingų žemapelkių, 9010 *Vakarų taigos, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų bei saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač gelsvosios gegūnės (Dactylorhiza ochroleuca), paprastosios tuklės (Pinguicula vulgaris), vienalapio gedučio (Malaxis monophyllos), dvilapio purvuolio (Liparis loeselii), pelkinės raistenės (Hydrocotyle vulgaris), pelkinės uolaskėlės (Saxifraga hirculus), šarvuotosios skėtės (Leucorrhinia pectoralis), keturdantės suktenės (Vertigo geyeri), buveines; Padubysių – išsaugoti miškų ir pelkių, šaltiniuotų miško upelių ir jų intakų pakrantes, Europos Bendrijos svarbos 9010 *Vakarų taigos, 91D0 *Pelkinių miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų bei saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač pūkuotosios apuokės (Trichocolea tomentella), retažiedės miglės (Poa remota), siauralapės gegūnės (Dactylorhiza traunsteineri), tamsiosios šaškytės (Melitaea diamina), ulduko (Columba oenas), buveines.

Bulėnų telmologiname draustinyje saugomas pelkinis kompleksas su būdingomis Žemaičių aukštumai biocenozėmis. Linartų ir Sodeliukų genetinių draustinių tikslai:  –  išsaugoti pušies populiacijos genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šios populiacijos atsikūrimą arba atkūrimą jos dauginamąja medžiaga.

Kurtuvėnų regioniniame parke yra 24 gamtos paveldo objektai, iš jų 1 gamtos paminklas – Svilės šaltiniai. Kiti įspūdingiausi gamtos paveldo objektai: Pustlaukio duobė, Barsukyno ozas, Martyno, Bulėnų I ir II, Linartų akmenys, Penkios Bubių tuopos, Zuikiškės ąžuolas, Pociškės, Napoleono pušys. Regioniniame parke saugoma 54 nekilnojamos kultūros paveldo vertybės ir jų kompleksai, iš jų 6 turi paminklo statusą.