BDAR

Privatumo politika

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.

Plačiau

Kurtuvėnų regioninis parkas

Parko g. 2, Kurtuvėnai, LT­80223, Šiaulių r.
55.828, 23.049
Kaip atvykti?
  • kurtuvenu-regioninis-parkas-5d3d924f0b6f5.jpg
  • kurtuvenu-regioninis-parkas-5d3d941d71ae4.jpg
  • kurtuvenu-regioninis-parkas-5d3d918da5109.jpg
  • kurtuvenu-regioninis-parkas-5d3d91809cc5a.jpg
  • kurtuvenu-regioninis-parkas-5d3d91ee1ce62.jpg
  • kurtuvenu-regioninis-parkas-5d3d93a6bf8ae.jpg
  • kurtuvenu-regioninis-parkas-5d3d93f5282e7.jpg
  • kurtuvenu-regioninis-parkas-5d3d933c659d7.jpg
  • kurtuvenu-regioninis-parkas-5d3d91e065550.jpg
  • kurtuvenu-regioninis-parkas-5d3d939de9d17.jpg

Duomenys

Įsteigimo metai

1992 m.

Plotas

17266 ha

Direkcija

Parko g. 2, Kurtuvėnai, LT­80223, Šiaulių r.
Tel. nr.
El. paštas
https://www.krpd.lt

Steigimo tikslai

Kurtuvėnų regioniniame parke saugomas Kurtuvėnų miškingo, ežeringo kalvyno kraštovaizdis. Jis įsteigtas išsaugoti:

  • ypač vertingus gamtos ir kultūros paveldo požiūriu Pagėluvio, Raudos, Ilgos, Raudsparnės, Girnikų, Svilės, Vainagių Šonos kraštovaizdžio, Bulėnų telmologinį, Dirvonų, Paraudžių, Vijurkų, Pustlaukio, Targių, Šilkalnio geomorfologinius, Ventos - Dubysos perkaso hidrografinį, Gudmoniškės botaninį, Padubysių, Pabijočių botaninius – zoologinius kompleksus;
  • Ventos ir Dubysos upių aukštupių ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą Vakarų ir Vidurio Lietuvos augaliją ir gyvūniją su retųjų augalų bendrijomis.
  •  kultūros paveldo vertybes: Kurtuvėnų dvaro sodybos kompleksą, Bubių dvaro sodybos ir kitų dvarų išlikusius fragmentus, Ventos – Dubysos kanalo liekanas, Girnikų kalną, Jusaičių alkakalnį, Bubių, Kurtuvėnų, Vainagių, Gabriejolės, Galvydiškės, Pageluvio, Šilo Pavėžupio piliakalnius, Dengtilčio, Mirskiškės vandens malūnus, kt.;
  • Žemaitijos etnografinio regiono etnokultūros tradicijas ir papročius (statybos, amatų, nematerialaus paveldo).

Išskirtinė vertė

Itin įvairus gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis: ežeringas miškingas kalvynas, išvagotas upių slėniais, žemyninės kopos, pelkės ir išskirtiniai kultūriniai kraštovaizdžio plotai. Hidrografinė vertybė – Pagėluvio ežerynas – dešimties ežerėlių vėrinys. Didelė biologinė įvairovė. Vieni iš didžiausių Lietuvoje Svilės šaltiniai. Savitas kultūros paveldas: Senosios Žemaitijos paveldo dalis – Girnikų šventkalnis, Kurtuvėnų dvaro sodyba su didžiausiu Lietuvoje mediniu svirnu, šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, dvaras su mediniu svirnu ir žirgynu, hidrotechnikos paminklas – Dubysos – Ventos perkasas, senieji žuvininkystės tvenkiniai. Iki šių dienų krašto tradicijos gyvos Kurtuvėnų Užgavėnių šventėje, seniausio Žemaitijoje etnografinio ansamblio dainose, kulinariniame pavelde, vietos pasakojimuose ir legendose.

Kraštovaizdis

Kurtuvėnų regioninis parkas yra Žemaičių aukštumos centrinės dalies – takoskyrinio kalvyno rytinėje atšakoje, išsiskiriančioje dideliu fliuvioglacialinės akumuliacijos vaidmeniu ir atliekančioje ypač svarbias geoekologines funkcijas Žemaitijos regione. Regioninio parko kraštovaizdis pasižymi sudėtinga morfologine struktūra, gamtos bei kultūros paveldo objektais ir rekreaciniu bei pažintiniu turistiniu potencialu.

Kurtuvėnų regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: miškingo bei sukultūrinto stačiašlaičio išplautinio salpinio slėnio, miškingų smėlingų fliuvioglacialinių kalvynų, mažai sukultūrintų smėlingų kalvynų, miškingų fliuvioglacialinių pylimų (eskerių), stambių miškingų keimų ir smėlingų keiminių terasų, miškingų stačiašlaičių raguvynų bei erozinių šlaitų, miškingų bei mažai sukultūrintų mažų ežerų, miškingų pelkėtų ežeruotų duburių, miškingos molingos limnoglacialinės lygumos, sukultūrintų bei mažai sukultūrintų moreninių kalvynų, sukultūrintų bei mažai urbanizuotų smėlingų pakilumų, mažai sukultūrintų bei sukultūrintų tvenkinių kompleksų ir miškingų bei mažai sukultūrintų nedidelių upių slėnių.

Kraštovaizdžio savitumą ir įvairovę sukuria Vainagių–Raudsparnės bei Paraudžių kalvynai su aukščiausiomis Raudsparnės, Dūkštos, Girnikų kalvomis, Ventos ir Dubysos upių slėniai bei tarp jų esantis senslėnis, Pageluvio ežerynas, Ilgos, Bulėnų, Pabijočių pelkynai, Pustlaukio termokarstinės duobės, Targių ozai, Juodlės–Svilės žemyninių kopų grandinė, Vijurkų raguvynas.

Biologinė įvairovė

Europos Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 3160 natūralūs distrofiniai ežerai, 6430 eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 aliuvinės pievos, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 7110* aktyvios aukštapelkės, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės,

7210* žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7230 šarmingos žemapelkės, 9010* vakarų taiga, 9050 žolių turtingi eglynai, 9060 spygliuočių miškai ant ozų, 9080* pelkėti lapuočių miškai, 91D0* pelkiniai miškai, 91E0* aliuviniai miškai.

 

Bendras augalų rūšių skaičius – 1003, iš jų 3 saugomos Europos Bendrijos, 30 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 1 475. Žinduolių – 49, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 6 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 175, iš jų 30 saugomos Europos Bendrijos, 34 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 17, iš jų 1 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių – 14, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 1 234, iš jų 5 saugomos Europos Bendrijos, 19 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Rezervatai, draustiniai

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Kurtuvėnų regioniniame parke skirta 18 draustinių (7 kraštovaizdžio, 4 geomorfologiniai, 1 hidrografinis, 1 botaninis, 2 botaniniai-zoologiniai, 1 telmologinis, 2 genetiniai).

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Girnikų – aukštai iškylantis Dubysos slėnio atkirstas moreninis masyvas su Girnikų kalnu; Ilgos – unikalus plokščiadugnis, užpelkėjęs, ežeringas Ilgežerio duburys – Ilgos upės ištakos ir užpelkėjęs Juodlės ežero duburys, vertingas botaniniu ir zoologiniu požiūriais, Gabriejolės piliakalnis; Pageluvio – vaizdingas Pageluvio kraštinių moreninių darinių bei prieledyninio baseino aplygintas ruožas su liekaniniais ir termokarstiniais Šermukšnyno, Raudinuko, Širvos, Kurtuvos, Dubuko, Barsukyno, Geluvos ežerėliais, taip pat reti augalai (tridantė bazanija, skėstalapiai paparčiai, bukalapės saulašarės) ir kultūros paveldo objektai; Raudos – Raudos upelio ištakos su Raudinuko ežeru, Raudos klonis, suformuotas ledyninių tirpsmo vandenų, ryškiausia Sodeliukų moreninio gūbrio dalis, ryškus Dirvonų kanjoninio tipo klonis ir Paraudžių erozinis kalvynas su archeologinėmis vertybėmis; Raudsparnės – Raudsparnės moreninis masyvas su aukštomis, mišku apaugusiomis plokščiakalvėmis, Dūkstos ežeras ir kultūros vertybės; Svilės – antropogenizuotas, geomorfologiniu ir hidrografiniu požiūriais vertingas, stambiai kalvotas, daubotas, moreninio masyvo kraštovaizdis su unikaliu hidrogeologiniu gamtos paminklu – Svilės šaltiniais ir eolinėmis reljefo formomis; Vainagių – Vainagių miškas, Vainagių, Lestoniškės, Ešerinio ežerai, Vainagių–Šoniuko–Galvydiškės–Smirdelės pelkės, natūralios Šonos, Šonelės, Šventjonio ir Smirdelės upelių vagos atkarpos, natūralus Vainagių upelis, vienas aukščiausių, mažai performuotas fliuvioglacialinių procesų, moreninis masyvas su ryškiu sudėtingos konfigūracijos kloniu ir Vainagių piliakalnis.

Geomorfologiniuose draustiniuose saugoma: Pustlaukio – smulkiai kalvotas, daubotas masyvas, performuotas ryškias daubas palikusių termokarstinių procesų; Šilkalnių – raiškus Ventos vidurupio senslėnis su ypač retu Žemaitijai paslėnio erozinio raguvyno kompleksu; Targių – unikalus ozų kompleksas; Vijurkų – Dubysos aukštupio slėnio ruožas su ryškiausiu eroziniu kalvynu dešiniajame krante.

Dubysos-Ventos perkaso hidrografiniame draustinyje saugomas Ventos–Dubysos senslėnis su perkasu.

Gudmoniškės botaniniame draustinyje saugoma Gudmoniškės (Pūstpelkės) pelkė ir melsvojo mėlityno bendrijos su augalais, įrašytais į Lietuvos Raudonąją knygą (raktažolė pelenėlė, vienlapis gedutis, dvilapis purvuolis, gausios gegūnių rūšys).

Botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose saugoma: Pabijočių – pelkinis kompleksas su būdingomis Žemaičių aukštumai biocenozėmis, retais augalais, įrašytais į Lietuvos Raudonąją knygą (stačiasis atgiris, paprastosios tuklės, gegūnės) ir savita entomofauna (auksuotoji šaškytė, nendrinukas, pelkinis šerdinukas); Padubysių – nykstantys ir reti augalai (pūkuotoji apuokė, paprastasis burbulis, dėmėtoji gegūnė) ir jų augavietės, retosios vabzdžių rūšys (didysis puikiažygis, marmurinis auksavabalis, juodasis apolonas, auksuotoji šaškytė).

Bulėnų telmologiname draustinyje saugomas pelkinis kompleksas su būdingomis Žemaičių aukštumai biocenozėmis. Genetiniuose draustiniuose saugoma: Linartų – pušų populiacijų genetinė įvairovė; Sodeliukų – pušų populiacijų genetinė įvairovė.

Paveldo objektai

Kurtuvėnų regioniniame parke yra 30 gamtos paveldo objektų, iš jų 1 gamtos paminklas – Svilės šaltiniai. Kiti įspūdingiausi gamtos paveldo objektai: Pustlaukio duobė, Targių ozai, Barsukyno ozas, Martyno, Linartų, Vėžalių (Perkūno), Bulėnų rieduliai, Penkios Bubių tuopos, Zuikiškės ąžuolas, Napoleono pušis.

Lankomi objektai

Skirta lankytojams

;

Produkto ženklas

Kurtuvenu RP

Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Juo tapo stilizuotas etnografinis paukštis.

Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai.

Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Tokiu būdu siekiama skatinti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas gyvenantiems saugomose teritorijose, skatinti partnerystę tarp vietos gyventojų ir saugomos teritorijos direkcijos.

Saugomų teritorijų produkto gaminių, paslaugų pasiūla gali būti įvairiausia: tai medus, žolelių arbata, uogienės, tai ir apgyvendinimo, maitinimo, gido paslaugos, tradicinių amatų dirbiniai ir t.t.

Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Jis skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, savo veikla prisidedantiems prie darnaus vystymosi vertybių plėtojimo Lietuvos saugomose teritorijose.

Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai. Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų.

Tad atvykę į Dzūkijos nacionalinį parką, galite įsigyti vietos meistrų sukurtų juodosios keramikos dirbinių, o keliaudami po Rambyno regioninį parką nepamirškite įsigyti medaus, kurį bitutės renka užliejamose Nemuno pievose ar Sirvėtos regioninio parko miškuose surinktos žolelių arbatos.

Saugomų teritorijų produkto ženklu siekiama skatinti vietos gyventojus užsiimti gamtai draugiška veikla, o parkų lankytojus - įsigyti išskirtinių, autentiškų, ekologiškų produktų.

Dokumentai, norint gauti ST produkto ženklą:

ST_prod_zenklo_KOMISIJOS_REGLAMENTAS_14.docx

ST_prod_zenklo_naudojimo_gaires_12.pdf

ST_prod_zenklo_NUOSTATAI_12.docx

ST_prod_zenklo_PARAISKA_12.docx

SUTARTIS_su_partneriu_pvz_12.doc

Lankytojo atmintinė

LEIDŽIAMA:

  • poilsiauti tik tam tikslui įrengtose vietose – poilsiavietėse, atokvėpio vietose;
  • stovyklauti (statyti palapines) tik įrengtose stovyklavietėse;
  • laužus kūrenti tik įrengtose laužavietėse.

PRAŠOME:

  • saugoti aplinką, gamtos bei kultūros vertybes, tausoti gamtos išteklius, nelaužyti medžių, krūmų, neskinti retų augalų, neardyti skruzdėlynų, paukščių lizdų, nebaidyti perinčių paukščių, netrikdyti gyvūnų, nekeisti jų aplinkos;
  • apie pastebėtus gamtos ar kultūros paveldo vertybių niokojimo atvejus ar kitus pažeidimus pranešti policijai, aplinkos apsaugos inspekcijai ar regioninio parko direkcijai;
  • saugiai elgtis su ugnimi – prižiūrėti užkurtą laužą, nepalikti neužgesintų laužų;
  • pastebėjus gaisrą imtis visų galimų priemonių jam likviduoti, o jei tai neįmanoma, nedelsiant pranešti priešgaisrinės apsaugos tarnybai ar regioninio parko direkcijai;
  • nešiukšlinti pakelėse, paežerėse ir kitose vietose, išvykstant palikti poilsiavietę, stovyklavietę tvarkingą, jei yra atliekų rūšiavimo konteineriai, rūšiuoti atliekas pagal instrukcijas;
  • laikytis automobilių važiavimo, stovėjimo miškuose ir paežerėse reikalavimų, statyti transporto priemones tam tikslui įrengtose aikštelėse ir kelių kelkraščiuose, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų ir nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei nedaroma žala aplinkai;
  • tausoti statinius, įrenginius lankytojams, pamačius juos niokojančius asmenis apie tai pranešti regioninio parko direkcijai ar policijai;
  • laikytis plaukiojimo vandens telkiniuose taisyklių;
  • uogaujant, grybaujant, žvejojant laikytis Mažųjų miško turtų naudojimo ir Mėgėjiškų žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių;
  • nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, netriukšmauti, garsiai neleisti muzikos ar kitaip trukdyti kitų lankytojų ar vietos gyventojų poilsio, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui;
  • iškilus įvairiems klausimams kreiptis į regioninio parko direkcijai.

NELEIDŽIAMA:

  • lankytis telmologiniuose, zoologiniuose draustiniuose nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d., išskyrus bendro naudojimo kelius bei dirbamus laukus;
  • leisti bėgioti palaidiems šunims, maudyti juos paplūdimiuose ar kitose žmonių susitelkimo vietose;
  • užkasti šiukšles ir atliekas;
  • deginti sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, buitines atliekas;
  • ardyti, gadinti šlaitus ar kitaip skatinti žemės paviršiaus eroziją;
  • savavališkai įrengti sūpuokles, kitus poilsio ar sporto įrenginius.

Direkcijos teikiamos paslaugos

Pažintinės kelionės (ekskursijos) po Kurtuvėnų regioninį parką vadovo paslauga (1 valanda) 1

 

lietuvių, užsienio kalbomis

30,00

Žygio pėsčiomis ir žirgais organizavimas ir/ar pravedimas

 

Žygis pėsčiomis su žygio vadovu (direkcijos specialistu) (1 valanda) 1

30,00

 

Žygis žirgais su žygio vadovu (direkcijos specialistu) (1 valanda) 2

25,00

Dauginama iš asmenų skaičiaus

-

Teminių mokomųjų programų organizavimas, pravedimas

 

Gamtos pamokos, gamtosauginės mokomosios programos (edukacijos) organizavimas, pravedimas lietuvių kalba

 

Edukacinių programų „Laimės pasaga“,  „Žirgo draugystė“ organizavimas 1

5,00

Dauginama iš asmenų skaičiaus

 

Edukacinė programa „Gyvojo žirgo muziejus“ (30 min.) 3, ***

3,00

Dauginama iš asmenų skaičiaus

 

Dalyvio mokestis viešai skelbiamuose direkcijos renginiuose 1

3,00

Dauginama iš asmenų skaičiaus

Mokomųjų ir pažintinių stovyklų organizavimas, vedimas 1

 

1 diena (8 val.) be laikino apgyvendinimo

15,00

Dauginama iš asmenų skaičiaus

 

1 para su laikinu apgyvendinimu

25,00

Dauginama iš asmenų skaičiaus

Naudojimasis direkcijos sukurta infrastruktūra, patalpomis ir kt.

 

Naudojimasis dvaro sodybos ar Jautmalkės gamtos mokyklos teritorija renginiams (1 diena 8 val.)*

5,00

Dauginama iš asmenų skaičiaus

 

Naudojimasis kroketo aikšte ir žaidimo įranga (1 valanda)

5,00

 

Naudojimasis svirno patalpomis (1 valanda)

60,00

 

Naudojimasis ratinės patalpomis (1 valanda)

85,00

 

Naudojimasis konferencijų sale Gyvojo žirgo muziejuje (1 valanda)

                20,00

 

Naudojimasis dvaro rūmų terasa (1 valanda)

                30,00

Laikina apgyvendinimo paslauga (1 para)

 

Jautmalkės gamtos mokykloje

 

1 lova * (su patalyne)

20,00

-

 

1 lova * (be patalynės)

14,00

-

 

Kempinge „Kurtuvėnai“

 

Asmens mokestis (virtuvė, dušas, tualetas)

 

vaikams nuo 7 metų ir suaugusiems4

5,00

Dauginama iš asmenų skaičiaus

 

Vieta kemperiui arba automobiliui su priekaba (asmens mokestis, elektra, vanduo, kanalizacija)

10,00

-

 

Vieta palapinei (be vietos automobiliui)

4,00

 

Vieta automobiliui (1 vnt.)

3,00

 

Vieta motociklui (1 vnt.)

2,00

 

Papildomos paslaugos asmeniui (dušas, virtuvėlė, tualetas, elektra, nuotekos, naminio gyvūno mokestis ir kt.):

 

prisijungimas prie elektros (1 lizdas)

3,00

 

prisijungimas prie vandens, kanalizacijos

(1 prisijungimas)

3,00

 

dušas negyvenantiems kempinge (1 kartas)

3,00

 

tualetas negyvenantiems kempinge

(1 kartas)

0,50

 

naminio gyvūno mokestis (1 gyvūnas)

2,00

 

skalbimo mašina, džiovyklė (1 žetonas)

3,00

 

Gamtotvarkos ar kitų priemonių įgyvendinimas saugomose teritorijose ratiniu traktoriumi ir kita technika, pasirašius apsaugos sutartį, susijusią su atvirų buveinių, rūšių išsaugojimu, geros būklės palaikymu

1 valanda su vairuotoju

50,00

-

 

Gyvojo žirgo muziejuje teikiamos paslaugos

 

Jojimas savarankiškai aikštėje (manieže)

 

15 min.

10,00

-

 

30 min.

15,00

-

 

1 valanda

20,00

-

 

Jojimas ratu aikštėje/manieže

 

1 mažas ratas

2,00

-

 

1 didelis ratas

5,00

-

 

Individuali jojimo pamoka

 

45 min.

25,00

-

 

Jojimo mokyklos mokiniams 45 min.

 

15,00

-

 

Fotosesija su 1 žirgu dvaro teritorijoje

(1 valanda)

30,00

 

Pasivažinėjimas brička (iki 6 asmenų)

 

15 min.

10,00

 

 

30 min.

20,00

-

 

1 val.

40,00

-

 

Pasivažinėjimas autentiška karieta (iki 4 asmenų)

 

30 min.

50,00

-

 

1 valanda

80,00

-

 

Jojimo mokykla

 

4 kartai per mėnesį

50,00

-

 

8 kartai per mėnesį

90,00

-

 

20 kartų per 3 mėnesius

150,00

 

1 Paslauga teikiama, kai susidaro 10 asmenų grupė. Paslaugą galima teikti ir 1–2 asmenims ar grupei iki 10 asmenų, jei jie sutinka mokėti 10 asmenų grupei taikomą kainą (nurodyta kaina 1 asmeniui dauginama iš 10-ties).

2 Paslauga teikiama grupei iki 8 asmenų.

3 Paslauga teikiama, kai susidaro 5 asmenų grupė. Paslaugą galima teikti ir 1–2 asmenims ar grupei iki 5 asmenų, jei jie sutinka mokėti 5 asmenų grupei taikomą kainą (kaina 1 asmeniui dauginama iš 5-ių).

 

Vitualūs turai

Kurtuvėnų regioninio parko lankytojų centro ekspozicija

„Kraštovaizdžio įvairovė“

Girnikų kalnas ir kraštovaizdis nuo jo

Pageluvio ežerynas

Pustlaukio duobė

Targių ozai -  miškas

Kurtuvėnų dvaro sodyba

Svilės šaltiniai

Ventos-Dubysos kanalas

Juodlės ežero pakrantės 

Jautmalkės gamtos mokykla