BDAR

Privatumo politika

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.

Plačiau

Trakų istorinis nacionalinis parkas

Karaimų g. 5, LT­21104 Trakai
54.653, 24.918
Kaip atvykti?
  • galves-ezeras-5d611a3f41720.jpg
  • galves-ezeras-5d611a41c9226.jpg
  • uzutrakio-dvaras-ir-parkas-5d611ada5c5aa.jpg
  • uzutrakio-dvaras-ir-parkas-5d611adaea455.jpg
  • apzvalgos-aikstele-5d611cc55e24c.jpg
  • buvusi-uzutrakio-dvaro-spirito-varykla-5d611c9a4bb70.jpg
  • kenesa-trakuose-5d611d489d2fe.jpg
  • plomenu-ezeras-5d611a71b697c.jpg
  • varnikiu-botaninio-zoologinio-draustinio-pazintinis-takas-5d611c3a58169.jpg
  • varnikiu-botaninio-zoologinio-draustinio-pazintinis-takas-5d611c39ec418.jpg
  • varniku-pelkynai-5d611a8dd8852.jpg

Duomenys

Įsteigimo metai

1991 m.

Plotas

8146 ha

Direkcija

Karaimų g. 5, LT­21104 Trakai
Tel. nr.
El. paštas
http://www.seniejitrakai.lt

Steigimo tikslai

Trakų istorinis nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos valstybingumo istoriniam centrui Trakuose – pilių kompleksams, Trakų miesto ir jo apylinkių kultūros ir gamtos vertybėms, kitiems objektams ar jų kompleksams, istorinio nacionalinio parko kraštovaizdžiui, etnokultūriniam paveldui saugoti, tvarkyti ir naudoti. Trakų istorinis nacionalinis parkas kol kas vienintelis istorinis nacionalinis parkas Lietuvoje. Trakų apylinkės – ištisi Lietuvos istorijos ir archeologijos klodai. Čia susipynusi Trakų ir visos Lietuvos istorija. Istorinio nacionalinio parko branduolys – Trakų salos ir Pusiasalio pilių kompleksas bei Trakų senamiestis, besidriekiantis siaurame pusiasalyje tarp Galvės, Totoriškių ir Bernardinų ežerų. Miesto gynybinė bei užstatymo sistema tiesiogiai įtakota gamtinės aplinkos savitumų.

Išskirtinė vertė

Trakų istorinis nacionalinis parkas – mažiausias iš Lietuvos nacionalinių parkų. Jo kraštovaizdis atspindi žmogaus ir gamtos darnaus sambūvio istoriją bei Lietuvos gyventojų gebėjimą išmintingai naudoti gamtinę aplinką valstybės kūrimui, savigynai ir saviraiškai, nesumenkinant gamtos vertybių ir grožio. Branduolys – tarp ežerų įsiterpęs Trakų senamiestis su Salos bei Pusiasalio pilimis, Vytauto Didžiojo funduota bažnyčia su mediniu miestu. Tikslingai suformuoto kultūrinio kraštovaizdžio perlas – Užutrakio dvaro sodybos ansamblis su E. F. Andre suprojektuotu parku.

Valstybingumo pėdsakus kraštovaizdyje paliko Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė su iškilių istorinių asmenybių gyvenimu bei veikla. Čia vyko svarbūs Europos istorijos įvykiai, išliko vertingiausias Lietuvių tautos bei tautinių mažumų (karaimų, totorių, lenkų, rusų) dvasinis ir medžiaginis paveldas, kultūrinės tradicijos. Galvės ežero pakrantėje – viena gražiausių regyklų Lietuvoje, Kęstučio kalnas, atveriantis įspūdingą vaizdą į Kęstutaičių tėvoniją, leidžiantis visais pojūčiais aprėpti didžiąją dalį nacionalinio parko erdvių, vertybių.

Nepaisant intensyvaus teritorijos apgyvendinimo ir naudojimo, išliko didelė natūralių ekosistemų įvairovė su Europos Bendrijos svarbos buveinėmis bei retų augalų ir gyvūnų rūšimis.

Kraštovaizdis

Nacionalinis parkas yra Dzūkų aukštumos miškingųjų ir mažai sukultūrintų didžiųjų ežerynų juostos pakraštyje, jos fliuvioglacialinių bei moreninių darinių areale ir atstovauja unikalios istorinės kultūrinės bei nenuotakinės hidrologinės ekosistemos kraštovaizdžiui. Tai ekologiškai jautrią kultūrinio kraštovaizdžio struktūrą turintis šalies nacionalinis parkas, išsiskiriantis ypač svarbiais šalies kultūros paveldo objektais bei dideliu rekreaciniu ir pažintiniu turistiniu potencialu. Jis reprezentuoja Lietuvos valstybingumo istorinį centrą Trakuose ir jo artimąją aplinką. Kompleksinės išskirtinės kultūrinio kraštovaizdžio vertės požiūriu Trakų istorinis nacionalinis parkas priskiriamas aukščiausiai kategorijai.

Trakų istorinio nacionalinio parko kraštovaizdžio įvairovę šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: tarpežerų susiformavusio istorinio miesto su pilimis, mažai urbanizuotos smėlingos lygumos su piliaviete, mažai urbanizuotų paežerių, mažai sukultūrintų stambių ežerų kompleksų, mažai sukultūrinto mažų ežerų ežeryno, miškingo ežeruoto dubaklonio, sukultūrinto nedidelės upės erozinio slėnio, sukultūrintų banguotų moreninių pakilumų, miškingų stačiašlaičių plokščiakalvių (keimų), miškingų fliuvioglacialinių kalvynų ir gūbrių, miškingų ir sukultūrintų banguotų fliuvioglacialinių pakilumų, stambių mišraus tipo pelkynų bei gilių erozinių lobų.

Biologinė įvairovė

Europos Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 3150 natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 3140 ežerai su menturdumblių bendrijomis, 3160 Natūralūs distrofiniai ežerai; 7110 aktyvios aukštapelkės, 6210 Stepinės pievos; 6510 Šienaujamos mezofitų pievos; 7220 Šaltiniai su besiformuojančiais tufais; 7230 šarmingos žemapelkės, 6410 melvenynai, 9020 plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 žolių turtingi eglynai, 91D0 pelkiniai miškai 9010 Vakarų taiga; 9080 Pelkėti lapuočių miškai; 9070 Medžiais apaugusios ganyklos.

Bendras augalų rūšių skaičius – 1 324, iš jų 3 saugomos Europos Bendrijos, 42 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 109. Žinduolių – 42, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 8 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 240, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 6 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 24, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 2 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių – 17, iš jų 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 23, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 19 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Rezervatai, draustiniai

Kultūros ir gamtos paveldo vertybėms išsaugoti Trakų istoriniame nacionaliniame parke skirti 2 kultūriniai rezervatai ir 11 draustinių (1 archeologinis, 1 urbanistinis, 1 kraštovaizdžio architektūros, 2 architektūros, 1 kraštovaizdžio, 3 hidrografiniai, 1 botaninis-zoologinis, 1 ornitologinis).

Nacionalinio parko kultūriniuose rezervatuose saugoma: Trakų salos ir pusiasalio pilių – pilių kompleksas; Senųjų Trakų piliavietės – Senoji Trakų piliavietė.

Senųjų Trakų archeologiniame draustinyje saugomos archeologinių radinių teritorijos.

Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje saugoma istoriškai susiklosčiusi Trakų miesto planinė erdvinė struktūra, jos ryšio su gamtine aplinka, užstatymo elementų ir formų visuma.

Užutrakio parko kraštovaizdžio architektūros draustinyje saugoma Užutrakio buvusio dvaro sodyba.

Architektūros draustiniuose saugoma: Senųjų Trakų kaimo – būdingi šio šalies regiono kaimai, jų planinė erdvinė struktūra, senos etnografinės sodybos, jų pastatai, želdiniai ir kiti seno kaimo elementai; Varnikėlių ir Serapiniškių kaimo – būdingi šio šalies regiono kaimai, jų planinė erdvinė struktūra, senos etnografinės sodybos, jų pastatai, želdiniai ir kiti seno kaimo elementai.

Kudrionių kraštovaizdžio draustinyje saugomas Kudrionių kraštovaizdis.

Hidrografiniuose draustiniuose saugoma: Galvės ir Akmenos ežerų – Trakų ir jų apylinkių savitumą lemiantys ežerai; Bražuolės – Bražuolės upelio aukštupio hidrografinė struktūra.

Varnikų botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomas miško ir pelkės kompleksas.

Plomėnų ornitologiniame draustinyja saugoma Plomėnų pelkė su paukščių įvairove.

Paveldo objektai

Trakų istoriniame nacionaliniame parke yra 118 kultūros paveldo objektų.

Lankomi objektai

Skirta lankytojams

Muziejus, ekspozicija

Istorinių parkų pažinimo centras

Pažintinis, mokomasis takas

Varnikų pažintinis takas

Kempingas

Kempingas slėnyje
;

Produkto ženklas

Traku istorinis NP

Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Juo tapo stilizuotas etnografinis paukštis.

Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai.

Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Tokiu būdu siekiama skatinti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas gyvenantiems saugomose teritorijose, skatinti partnerystę tarp vietos gyventojų ir saugomos teritorijos direkcijos.

Saugomų teritorijų produkto gaminių, paslaugų pasiūla gali būti įvairiausia: tai medus, žolelių arbata, uogienės, tai ir apgyvendinimo, maitinimo, gido paslaugos, tradicinių amatų dirbiniai ir t.t.

Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Jis skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, savo veikla prisidedantiems prie darnaus vystymosi vertybių plėtojimo Lietuvos saugomose teritorijose.

Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai. Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų.

Tad atvykę į Dzūkijos nacionalinį parką, galite įsigyti vietos meistrų sukurtų juodosios keramikos dirbinių, o keliaudami po Rambyno regioninį parką nepamirškite įsigyti medaus, kurį bitutės renka užliejamose Nemuno pievose ar Sirvėtos regioninio parko miškuose surinktos žolelių arbatos.

Saugomų teritorijų produkto ženklu siekiama skatinti vietos gyventojus užsiimti gamtai draugiška veikla, o parkų lankytojus - įsigyti išskirtinių, autentiškų, ekologiškų produktų.

Dokumentai, norint gauti ST produkto ženklą:

ST_prod_zenklo_KOMISIJOS_REGLAMENTAS_27.docx

ST_prod_zenklo_naudojimo_gaires_25.pdf

ST_prod_zenklo_NUOSTATAI_25.docx

ST_prod_zenklo_PARAISKA_25.docx

SUTARTIS_su_partneriu_pvz_25.doc

Lankytojo atmintinė

LEIDŽIAMA:

  • poilsiauti tik tam tikslui įrengtose vietose – poilsiavietėse, atokvėpio vietose;
  • stovyklauti (statyti palapines) tik įrengtose stovyklavietėse;
  • laužus kūrenti tik įrengtose laužavietėse.

PRAŠOME:

  • saugoti aplinką, gamtos bei kultūros vertybes, tausoti gamtos išteklius, nelaužyti medžių, krūmų, neskinti retų augalų, neardyti skruzdėlynų, paukščių lizdų, nebaidyti perinčių paukščių, netrikdyti gyvūnų, nekeisti jų aplinkos;
  • apie pastebėtus gamtos ar kultūros paveldo vertybių niokojimo atvejus ar kitus pažeidimus pranešti policijai, aplinkos apsaugos inspekcijai ar nacionalinio parko direkcijai;
  • saugiai elgtis su ugnimi – prižiūrėti užkurtą laužą, nepalikti neužgesintų laužų;
  • pastebėjus gaisrą imtis visų galimų priemonių jam likviduoti, o jei tai neįmanoma, nedelsiant pranešti priešgaisrinės apsaugos tarnybai ar nacionalinio parko direkcijai;
  • nešiukšlinti pakelėse, paežerėse ir kitose vietose, išvykstant palikti poilsiavietę, stovyklavietę tvarkingą, jei yra atliekų rūšiavimo konteineriai, rūšiuoti atliekas pagal instrukcijas;
  • laikytis automobilių važiavimo, stovėjimo miškuose ir paežerėse reikalavimų, statyti transporto priemones tam tikslui įrengtose aikštelėse ir kelių kelkraščiuose, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų ir nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei nedaroma žala aplinkai;
  • tausoti statinius, įrenginius lankytojams, pamačius juos niokojančius asmenis apie tai pranešti nacionalinio parko direkcijai ar policijai;
  • laikytis plaukiojimo vandens telkiniuose taisyklių;
  • uogaujant, grybaujant, žvejojant laikytis Mažųjų miško turtų naudojimo ir Mėgėjiškų žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių;
  • nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, netriukšmauti, garsiai neleisti muzikos ar kitaip trukdyti kitų lankytojų ar vietos gyventojų poilsio, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui;
  • iškilus įvairiems klausimams kreiptis į nacionalinio parko direkcijai.

NELEIDŽIAMA:

  • lankytis telmologiniuose, zoologiniuose (teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, ornitologiniuose) draustiniuose nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d., išskyrus bendro naudojimo kelius bei dirbamus laukus;
  • leisti bėgioti palaidiems šunims, maudyti juos paplūdimiuose ar kitose žmonių susitelkimo vietose;
  • užkasti šiukšles ir atliekas;
  • deginti sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, buitines atliekas;
  • ardyti, gadinti šlaitus ar kitaip skatinti žemės paviršiaus eroziją;
  • savavališkai įrengti sūpuokles, kitus poilsio ar sporto įrenginius.

Direkcijos teikiamos paslaugos

Pažintinės kelionės (ekskursijos) ar žygio vadovo (gido) paslaugos:  
lietuvių kalba, 1 val./grupei 40,00 €
užsienio kalba, 1 val.grupei 50,00 €
Ekspozicijos, įrengtos ne iš projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas ir priežiūra“ lankymas 3,00 €

 

Daugiau informacijos Trakų regioninio parko interneto svetainėje

Virtualūs turai

Istorinių parkų pažinimo centras

Trakų ežerynas

Senieji Trakai – Vytauto Didžiojo gimtinė

Užutrakio dvaro sodybos rūmai ir kiti pastatai

Užutrakio dvaro sodybos istorinis sodas ir erškėčių kolekcija

Bražuolės piliakalnis

Senamiestis su Trakų Šv. Dievo Motinos bazilika

Varnikų botaninis-zoologinis draustinis

Mažasis miestas