Rambyno regioniniame parke saugomas unikalus Nemuno žemupio kraštovaizdis. Jis įsteigtas išsaugoti:

• Nemuno žemupio kraštovaizdį su senvaginiais ežerais – Bitežeriu, Juodežeriu, Merguva – Ragainės vingio kilpoje; Vilkyškių moreninį kalvagūbrį su eroziniu palikuoniu – Rambyno kalnu, vertingas Rambyno miško ir Nemuno pievų biocenozes;
• Mažosios Lietuvos kultūros paveldo vertybes;
• gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją.

Mažas, bet labai įdomus. Saugomas itin vertingo Nemuno slėnio fragmento kraštovaizdis su garsiuoju Rambyno kalnu, Ragainės vingiu, Jūros ir Nemuno santaka, su daugybe žiogių – senvaginių ežerėlių. Ypatingą kraštovaizdžio akcentą suteikia ties slėnio posūkiu iškilęs status Nemuno šlaitas – Rambynas – tapęs reikšmingu orientyru keleiviams ir ypatingą mitologinę bei simbolinę prasmę įgijusia vieta – garsia senąja šventviete. Mažosios Lietuvos panteonas – Bitėnų kapinaitės, priglaudusios Vydūno, Martyno Jankaus ir kitų žymių asmenybių palaikus. Menamos knygnešių istorijos. Saugoma baltųjų gandrų kolonija. Tik čia auga vaistinė raitinytė.

Rambyno regioninis parkas yra raiškiame Nemuno slėnio Ragainės vingio ir jo paslėnio su Vilkyškių ir Šereitlaukio kalvagūbriais gamtiniame–kultūriniame komplekse. Pasižymi Mažosios Lietuvos kultūros paveldo objektų gausa, dideliu rekreaciniu ir pažintiniu turistiniu potencialu.

Rambyno regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: sukultūrinto plataus terasinio slėnio, santykinai natūralaus bei mažai sukultūrinto stačiašlaičio slėnio ir smėlingo paslėnio, sukultūrinto bei urbanizuoto stačiašlaičio moreninio kalvyngūbrio, miškingo priemolingo–smėlingo kalvyngūbrio, mažai sukultūrinto smėlingo šlaitinio kalvyno, miškingų fliuvioglacialinių nuolaidumų, miškingų smėlingų raguvotų šlaitų, miškingų bei sukultūrintų smėlingų lygumų, stambių senvagių, patvenktų upelių ir etnokultūrinės kraštovaizdžio užstatos.

Europos Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 9010 vakarų taiga, 9020 plačialapių ir mišrūs miškai, 9080 pelkėti lapuočių miškai, 9160 skroblynai, 9180 griovų ir šlaitų miškai, 9190 sausieji ąžuolynai, 91D0 pelkiniai miškai, 91E0 aliuviniai miškai, 6210 stepinės pievos, 6430 eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 aliuvinės pievos, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai.

Bendras augalų rūšių skaičius – 703 iš jų 27 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 500. Žinduolių – 29, iš jų 8 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 206, iš jų 23 saugomos Europos Bendrijos, 24 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių – 5, iš jų 2 Lietuvos raudonojoje knygoje. Rastos 257 naktinių drugių rūšys, žinomos 3 vabzdžių rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Rambyno regioniniame parke skirti 8 draustiniai (1 kraštovaizdžio, 2 geomorfologiniai, 1 hidrografinis, 1 botaninis, 1 botaninis-zoologinis, 1 architektūrinis, 1 urbanistinis).

Rambyno kraštovaizdžio draustinyje saugomas vieno unikaliausių ir raiškiausių Lietuvoje kalvagūbrio erozinio palikuonio – Rambyno kalno kraštovaizdis su žymiausia lietuvių tautos šventviete, etnokultūriniu požiūriu vertingi Bardėnų ir Bitėnų kaimai, aušrininko Martyno Jankaus sodyba Bitėnuose, senosios evangelikų liuteronų kapinės Bardėnuose, Bitėnuose ir Lumpėnuose, Vilhelmo Storostos-Vydūno, Martyno Jankaus ir kitų Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų kapai, būdingos Rambyno miško biocenozės – pušynai su šluotsmilgėmis, pušynai su šertvėmis, Europos Bendrijos svarbos griovų ir šlaitų miškų buveinės, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač smiltyninio gvazdiko, iečialapės kalpokės, porinio česnako, Branto pelėausio, rudojo nakvišos buveinės, didžiausia Lietuvoje baltųjų gandrų kolonija Bitėnų kaime.

Geomorfologiniuose draustiniuose saugoma: Bitėnų – raiškus erozinis keturių kalvų kompleksas, natūralaus Bitės upelio slėnio atkarpa, Velnio kalnas ir jo aplinka, pilkosios gervės perėjimo vietos; Vilkyškių – raiškus paskutinio apledėjimo moreninio gūbrio įvairialypių kalvų kompleksas, gamtos paveldo objektai – Raganų eglė ir Vilkyškių ąžuolų alėja, raiški Šereitlaukio griova ir šaltinis, būdingos miško biocenozės ir mėlyninių pušynų su paprastaisiais ąžuolais bendrijos, Europos Bendrijos svarbos griovų ir šlaitų miškų ir pelkėtų lapuočių miškų buveinės, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač smiltyninio gvazdiko, pūkuotosios apuokės, žalsvažiedės blandies, juodojo apolono ir machaono buveinės, Opstainio (Vilkyškių) piliakalnis su senovės gyvenviete, Opstainio piliakalnis, laidojimo vietos – Vilkyškių miestelio, Opstainio ir Opstainėlių (Keleriškių) kaimų evangelikų liuteronų senosios kapinės, Vilkyškių dvaro savininkų Dreslerių kapai.

Ragainės vingio hidrografiniame draustinyje saugoma viena raiškiausių Nemuno žemupio kilpų – Ragainės vingis su unikaliais senvaginiais ežerais ir užliejamomis pievomis, Nemuno krantinė ir Ragainės vingio senkelio ruožai, Europos Bendrijos svarbos stepinių pievų, eutrofinių aukštųjų žolynų, aliuvinių pievų ir šienaujamų mezofitų pievų buveinės, saugomų gyvūnų rūšių, ypač ūdros, vėlyvojo šikšnio, rudosios nakvišos ir griežlės buveinės.

Šilėnų botaniniame draustinyje saugomos būdingos Bitėnų miško biocenozės su retomis miško bendrijomis – pušynai su šluotsmilgėmis, Europos Bendrijos svarbos vakarų taigos, plačialapių ir mišrių miškų, pelkėtų lapuočių miškų, stepinių pievų, karbonatinių smėlynų pievų, eutrofinių aukštųjų žolynų ir šienaujamų mezofitų pievų buveinės, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač plikažiedžio linlapio, smiltyninio gvazdiko, tamsialapės skiautalūpės, vaistinės raitinytės, raudonžiedžio bėručio, iečialapės kalpokės, porinio, dirvinio ir kampuotojo česnakų, Šneiderio kirmvabalio, rudojo nakvišos buveinės, Bitėnų-Šilėnų kaimo evangelikų liuteronų senųjų kapinių kompleksas.

Bitėnų botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomos būdingos Bitėnų girios biocenozės su retomis miško bendrijomis – beržynai su šluotsmilgėmis, beržynai su blakstienuotosiomis viksvomis, uosynai su jonpaparčiais, taip pat būdingiausios mėlyninių pušynų su paprastaisiais ąžuolais bendrijos, Europos Bendrijos svarbos vakarų taigos, plačialapių ir mišrių miškų, pelkėtų lapuočių miškų, griovų ir šlaitų miškų, aliuvinių miškų, šienaujamų mezofitų pievų, stepinų pievų, tarpinių pelkių ir liūnų buveinės, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač plunksninės pliusnės, plačialapės plikūnės, rudojo nakvišos, Šneiderio kirmvabalio, didžiosios miegapelės, pilkosios gervės buveinės, Drąsučių sufozinis cirkas ir šaltinis, Meškos vingio griova, istorinės alėjos ir Dalnico palivarko sodybos vieta.

Šereitlaukio architektūriniame draustinyje saugomas architektūros, istorijos ir archeologijos paveldo vertybių kompleksas Šereitlaukyje (Šereiklaukyje), Jūros ir Nemuno santakoje – Šereiklaukio dvaro sodybos pastatų kompleksas su alėjų tinklu ir parku, tvenkiniais, koplyčios ir kapinių vieta (Koplyčkalniu), Šereitlaukio senovės gyvenvietė (Sidabrakalnis), saugomų šikšnosparnių rūšių – šiaurinio ir vėlyvojo šikšnio, rudojo nakvišos, šikšniuko nykštuko, rudojo ausylio buveinės.

Vilkyškių urbanistiniame draustinyje saugomas Vilkyškių miestelio senosios dalies gatvių tinklas, užstatymo pobūdis ir erdvinė kompozicija, architektūriniu ir istoriniu požiūriu vertingi statiniai ir kompleksai – evangelikų liuteronų bažnyčios ir klebonijos kompleksas, buvusio dvaro sodyba su parku, buvusios mokyklos sodyba, evangelikų liuteronų pirmosios senosios kapinės, saugomų šikšnosparnių rūšių – šiaurinio ir vėlyvojo šikšnio, rudojo nakvišos buveinės.

Rambyno regioniniame parke yra 2 valstybės saugomi botaniniai gamtos paveldo objektai – gamtos paminklas (Raganų eglė) ir Vilkyškių ažuolų alėja. Yra 6 kultūros paminklai, 29 valstybės saugomi kultūros paveldo objektai ir/ar kompleksai. Žymiausias nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas, geotopas – Rambyno kalnas.