Tai puslankio formos užliejamų pievų juosta dešiniajame Nemuno krante, priešais Ragainę (dabar Neman). Viena raiškiausių Nemuno žemupio kilpų – Ragainės vingis su senvaginiais ežerais ir užliejamomis pievomis – saugoma hidrografiniame draustinyje. Senvaginių ežerėlių čia apie 30, bet tik 4 didžiausieji turi vardus. Tai Merguva, Bitežeris, Juodežeris, Bevardis.  Ragainės vingis pasižymi ypatinga biologine įvairove. Čia auga tiek Lietuvoje, tiek Europoje retos augalų bendrijos. Po potvynio  pievose įsikuria stirnos, žalčiai, Nemuno pakrantėse gyvena ūdros, didelė retų  paukščių įvairovė – medšarkės, kukučiai, griežlės. Iš Šereiklaukio miško grobio ieškoti atskrenda juodieji ir rudieji pesliai, jūriniai ereliai. Ragainės pavadinimas liudija, kad didelė dalis šių pievų  priklausė Ragainės gyventojams. Tai viena iš nedaugelio vietų Lietuvoje, kurioje yra stovėjęs pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Jis  kunigavo Ragainėje 1549–1563 m. Šienapjūtę Ragainės klebonijai priklausiusiose prievose tekdavo prižiūrėti pačiam M. Mažvydui. Ragainės vingio vietovę ir Ragainę seniau jungė keltas.