BDAR

Privatumo politika

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.

Plačiau

Aukštadvario regioninis parkas

Dariaus ir Girėno g. 2, Aukštadvaris LT­21253 Trakų r.
54.579, 24.524
Kaip atvykti?
  • 1-aukstadvario-regioninio-parko-pritaikymas-lankymui-5ba8ac8a35699.jpg
  • 1-aukstadvario-regioninio-parko-pritaikymas-lankymui-5ba8ac8751ffa.jpg
  • 1-aukstadvario-regioninio-parko-pritaikymas-lankymui-5ba8acf06383a.jpg
  • 1-aukstadvario-regioninis-parkas-5ba8ae2eecceb.jpg
  • 1-aukstadvario-regioninis-parkas-5ba8ae22bc5d2.jpg
  • 1-aukstadvario-regioninis-parkas-5ba8ae110adf1.jpg
  • 1-aukstadvario-regioninis-parkas-5ba8ae180e424.jpg
  • 1-aukstadvario-regioninis-parkas-5ba8ae341a20e.jpg
  • 1-aukstadvario-regioninis-parkas-5ba8ae0721de1.jpg
  • 1-aukstadvario-regioninis-parkas-5ba8ae24347a6.jpg
  • 1-aukstadvario-regioninis-parkas-5ba8ae27658c8.jpg
  • 1-aukstadvario-regioninio-parko-pritaikymas-lankymui-5ba8ac943ad84.jpg
  • 1-aukstadvario-regioninio-parko-pritaikymas-lankymui-5ba8ac705f01a.jpg

Duomenys

Įsteigimo metai

1992 m.

Plotas

17004 ha

Direkcija

Dariaus ir Girėno g. 2, Aukštadvaris LT­21253 Trakų r.
Tel. nr.
El. paštas
https://arp.lt/

Steigimo tikslai

Aukštadvario regioniniame parke saugomas Verknės ir Strėvos aukštupių kraštovaizdis. Jis įsteigtas išsaugoti:

  • ypač vertingą gamtos požiūriu Aukštadvario kalvyną su Verknės ir Strėvos ežeringais aukštupiais;
  • kultūros paveldo vertybes, iš jų – unikalų Aukštadvario miestelio urbanistinį kompleksą (bažnyčią ir vienuolyno kompleksą, parką su želdiniais ir pirmąja Lietuvoje upėtakių auginimo tvenkinių sistema, hidroelektrinę, Aukštadvario piliakalnį bei Kartuvių kalną), Bagdanonių hidroelektrinę su protakomis, Lavariškių, Mošos, Pamiškės, Žuklijos ir Strėvos piliakalnius;
  • gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją.

Išskirtinė vertė

Itin įvairus, vaizdingas Aukštadvario kalvyno su Verknės ir Strėvos ežeringais aukštupiais kraštovaizdis su giliomis duobėmis (velniaduobėmis), aukštomis kalvomis, ežerais, upių ištakomis, išskirtinai gausia biologine įvairove. Čia ir Pietų Europos stepinės pievos, ir Vakarų Sibiro taigos buveinės. Ne tik Lietuvoje žinoma unikali paslaptinga Velnio duobė. Tik šio regioninio parko vandens telkiniuose auga paprastasis rėžiukas. Regioninį parką kerta senasis Karališkasis vieškelis.

Kraštovaizdis

Regioninis parkas yra centrinėje Dzūkų aukštumos miškingųjų ežerynų ir fliuvioglacialinių bei moreninių darinių zonoje, Verknės ir Strėvos aukštupiuose. Jo kraštovaizdis pasižymi mišria struktūra, dideliu rekreaciniu bei pažintiniu turistiniu potencialu. Aukštadvario regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: mažai sukultūrintų patvenktinių ežerų kompleksų, miškingų bei mažai sukultūrintų ežeruotų dubaklonių, miškingų stačiašlaičių moreninių kalvynų ir gūbrių, miškingų ir sukultūrintų banguotų fliuvioglacialinių pakilumų, miškingų ir sukultūrintų nedidelių upių erozinių slėnių, miškingų ir mažai sukultūrintų plačių fliuvioglacialinių protakų, gilių erozinių slėniukų, raiškių termokarstinių daubų ir mažai urbanizuotų paežerių.

Biologinė įvairovė

Europos Bendrijos svarbos buveinės (kodas ir pavadinimas): 9160 skroblynai, 5130 kadagynai, 3140 ežerai su menturdumblių bendrijomis, 3260 upių sraunumos su kurklių bendrijomis, 6210 stepinės pievos, 6410 melvenynai, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 7210 žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7230 šarmingos žemapelkės, 7160 nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7220 šaltiniai su besiformuojančiais tufais, 9010 vakarų taiga, 9050 žolių turtingi eglynai, 9080 pelkėti lapuočių miškai, 91D0 pelkiniai miškai, 6230 daug rūšių turintys briedgaurynai.

Bendras augalų rūšių skaičius – 954, iš jų 7 saugomos Europos Bendrijos, 76 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 1336. Žinduolių – 54, iš jų 18 saugomos Europos Bendrijos, 14 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 167, iš jų 39 saugomos Europos Bendrijos, 44 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 33. Varliagyvių ir roplių – 18, iš jų 9 saugomos Europos Bendrijos, 5 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 1 064, iš jų 8 saugomos Europos Bendrijos, 19 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Rezervatai, draustiniai

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Aukštadvario regioniniame parke skirti 1 gamtinis rezervatas ir 16 draustinių (7 kraštovaizdžio, 4 hidrografiniai, 1 botaninis, 1 botaninis-zoologinis, 1 archeologinis, 1 istorinis, 1 urbanistinis).

Mergiškių gamtiniame rezervate saugoma Mergiškių kalvų miško ekosistema su Europos Bendrijos svarbos Skroblynų buveinėmis, į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir/ar Europos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių sąrašą įrašytų rūšių (europinių miežvienių, miškinių eraičinų, purpurinių plokščiavabalių, baltajuosčių juodsprindžių, baltnugarių genių) populiacijomis ir buveinėmis.

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Mergiškių – Aukštadvario kalvyno – paskutiniojo (Nemuno) apledėjimo moreninių aukštumų geomorfologinio etalono – kalvotas, daubotas miškingas kraštovaizdis su aukščiausia Dzūkų aukštumos vieta – Gedanonių kalva, Velnio, Antaveršio, Albinavos ir Gelionių duobėmis, Škilietų glaciokarstiniais ežerais, Amerikos lobu, Ustronės riedulynu, Vaitkūnų keimine terasa, Lavariškių ir Pamiškės piliakalniais, Akmenių pilkapynais, mitologiniu Mergiškių akmeniu, Mergiškių senosiomis kapinėmis, Mergiškių dvarvietės želdiniais, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių (didžiųjų auksinukų, pleištinių skėčių, raudonpilvių kūmučių, ūdrų, žalsvažiedžių blandžių, žirnialapių vikių, raudonsparnių meškučių, baltajuosčių juodsprindžių, grakščiųjų skėčių, juodųjų gandrų, mažųjų erelių rėksnių, žvirblinių pelėdų) buveinėmis; Saloviškių – ežeringo, miškingo dubaklonio kraštovaizdis su Saloviškių pilkapynu, Vytautavos šv. Antano Paduviečio bažnyčia, Vytautavos senovės gamybos vieta (stiklo lydymo krosnimi), saugomų gyvūnų rūšių (didžiųjų dančiasnapių, pilkųjų meletų) buveinėmis; Spindžiaus – Strėvos aukštupio dubaklonių, miškų, pelkių ir ežerų kraštovaizdis su Strėvos įgriuvomis, savito hidrologinio režimo Spindžiaus ežeru, Lausgenių velniabale ir raudonžemio išeigomis, Spindžiaus kaimo šaltiniu, Šaltinių kalneliu, Strėvos, Lausgenių ir Drabužninkų (Danosų) pilkapynais, istorine Karališkosios virtuvės vietove, Europos Bendrijos svarbos Ežerų su menturdumblių bendrijomis, Stepinių pievų, Tarpinių pelkių ir liūnų, Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, Žemapelkių su šakotąja ratainyte, Šaltinių su besiformuojančiais tufais, Šarmingų žemapelkių, Vakarų taigos, Žolių turtingų eglynų, Pelkėtų lapuočių miškų, Pelkinių miškų, Aliuvinių miškų buveinėmis, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių (plačialapių klumpaičių, vėjalandžių šilagėlių, žvilgančiųjų riestūnių, skiauterėtųjų tritonų, ūdrų, tulžių, raudonųjų garbenių, tamsialapių skliautalūpių, širdinių dviguonių, gelsvųjų gegūnių, prūsinių begalių, kalninių arnikų, siauralapių plaučių, didžiažiedžių juodagalvių, baltnugarių genių, didžiųjų dančiasnapių) populiacijomis ir buveinėmis; Strėvos aukštupio – Daugirdiškių moreninio masyvo pietinės dalies miškingas agrarinis kraštovaizdis su raiškiomis pakraštinės akumuliacijos reljefo formomis ir rininiais ežerais, Strėvos piliakalniu ir kapinynu, Bagdononių hidroelektrine, saugomų gyvūnų rūšių (didžiųjų plukenių, kalninių jonažolių, sibirinių visgių, trižiedžių lipikų, švygždų, putpelių, pievinių lingių) populiacijomis ir buveinėmis; Verknės aukštupio – Verknės aukštupio kraštovaizdis su Gilandžio, Gilušio, Pakalnių, Pieskio ir Solio ežerais, Verknės senvagių ir pratekamaisiais ežerais, etnokultūrinio Pakalninkų kaimo užstatymo pobūdžiu ir erdvine kompozicija, Grinkavos užtvanka, Europos Bendrijos svarbos Ežerų su menturdumblių bendrijomis, Upių sraunumų su kurklių bendrijomis, Karbonatinių smėlynų smiltpievių, Stepinių pievų, Eutrofinių aukštųjų žolynų, Šienaujamų mezofitų pievų, Tarpinių pelkių ir liūnų, Žemapelkių su šakotąja ratainyte, Šarmingų žemapelkių, Pelkėtų lapuočių miškų buveinėmis, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių (dvilapių purvuolių, didžiųjų auksinukų, raudonpilvių kūmučių, ūdrų, paprastųjų tuklių, vienalapių gedučių, šakotųjų ratainyčių, menturlapių ežeručių, gegūnių, griežlių, švygždų, putpelių) populiacijomis ir buveinėmis; Verknės – Verknės ir jos intakų slėnių kraštovaizdis su Paverknės, Rangavos ir Šafarnės šaltiniais, Šafarnės alko akivarais (velniabalėmis), glaciokarstiniu Tameliuko ežeru, Toliotonių (Valuikų) pilkapiais, Tamelių I pasaulinio karo vokiečių karių ir Aukštadvario žydų kapinėmis, Aukštadvario hidroelektrine, Europos Bendrijos svarbos Šarmingų žemapelkių, Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buveinėmis, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių (tulžių, pelkinių uolaskėlių, melsvųjų gencijonų, daugiamečių blizgių, paprastųjų rėžiukų, miškinių varnalėšų, Meinshauzeno plūdžių, griežlių, švygždų, pievinių lingių) populiacijomis ir buveinėmis, lašišinių žuvų nerštavietėmis; Vilkokšnio – Vilkokšnio ežero dubaklonio kraštovaizdis su terasomis, sufoziniais cirkais, eroziniais raguvynais, Verknės ištakomis, Žaliųjų Prūdelių ir Panošiškių šaltiniais, Žuklijų piliakalniais ir papėdės gyvenviete, Žaliosios šventviete ir pilkapių vieta, Alkaičio (Žaliosios) mitologiniu akmeniu, Tolkiškių dvaro senųjų kapinių kompleksu, Europos Bendrijos svarbos Kadagynų, Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, Šarmingų žemapelkių, Vakarų taigos, Žolių turtingų eglynų buveinėmis, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių (plačialapių klumpaičių, dvilapių purvuolių, žvilgančiųjų riestūnių, niūriaspalvių auksavabalių, ūdrų, tulžių, didžiųjų baublių, pievinių lingių, griežlių, švygždų) populiacijomis ir buveinėmis.

Hidrografiniuose draustiniuose saugoma: Antakmenių – Antakmenių ežero hidrografinė struktūra ir apyežerio kraštovaizdis, Mošos ežeras ir paežerės pelkės; Strėvos ištakų – Strėvos upės ištakos su pratekamais Gubiškių (Šėmuko), Strėvytės (Mackantiškių) ir Babruko (Senkiškių) ežerais; Tabaliukų – raiškūs nedidelių glaciokarstinių ežerėlių dubenys ir hidrologinis režimas su būdingomis paežerių pelkių ir miškų ekosistemomis; Verniejaus – savitas nenuotakaus Verniejaus ežero hidrologinis režimas, Verniejaus ežero salos, Degusio, Ilgio, Laužaraisčio ir Skričio ežerų sistema, būdingos paežerių pievų, pelkių ir miškų ekosistemos.

Skrebio botaniniame draustinyje saugoma didele biologine įvairove pasižyminti Skrebio miško ekosistema su Europos Bendrijos svarbos Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių arba aštrių bendrijomis, Žolių turtingų eglynų, Skroblynų, Pelkinių miškų, Aliuvinių miškų buveinėmis, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių (stačiųjų vaisginų, baltajuosčių juodsprindžių, baltnugarių genių) populiacijomis ir buveinėmis.

Verknės botaniniame-zoologiniame draustinyje saugoma didele biologine įvairove pasižyminčio pelkėto Verknės upės slėnio ties Stanuliškių kaimu ekosistema su Europos Bendrijos svarbos Upių sraunumų su kurklių bendrijomis, Karbonatinių smėlynų smiltpievių, Stepinių pievų, Rūšių turtingų briedgaurynų, Melvenynų, Šienaujamų mezofitų pievų, Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, Šarmingų žemapelkių, Aliuvinių miškų buveinėmis, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių (dvilapių purvuolių, didžiųjų auksinukų, pleištinių skėčių, raudonpilvių kūmučių, ūdrų, daugiamečių patvenių, siauralapių gencijonų, žaliųjų plateivių, paprastųjų kardelių, dėmėtųjų gegūnių, mažųjų gegužraibių, šakotųjų ratainyčių, Meinshauzeno plūdžių, pilkažalių žvilgūnų, didžiųjų baublių, pievinių lingių, griežlių, švygždų) populiacijomis ir buveinėmis.

Mošos archeologiniame draustinyje saugomas vertingas I tūkstantmečio archeologijos paminklų kompleksas, susidedantis iš Mošos piliakalnio su papėdės gyvenviete, Mošos ir Skrebio pilkapynų.

Aukštadvario istoriniame draustinyje saugomas Aukštadvario piliakalnio, papėdės gyvenvietės ir dvaro sodybos su parku ir tvenkiniais kompleksas – vertinga kultūrinė vietovė, vienas ankstyviausių krašto apgyvendinimo židinių, istorinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybinis ir administracinis centras.

Aukštadvario urbanistiniame draustinyje saugoma Aukštadvario miestelio istorinės dalies urbanistinė (planinė, erdvinė, tūrinė) struktūra, kurioje dominuoja Šv. Dominyko bažnyčios su Domininkonų vienuolynu kompleksas ir miestelio centre esanti turgaus aikštė su šuliniu, tradicinis teritorijos užstatymo tipas, tradicinė statinių architektūrinė išraiška, kultūros paveldo objektai ir jų aplinka bei kultūrinis sluoksnis.

Paveldo objektai

Aukštadvario regioniniame parke yra 9 gamtos paveldo objektai, iš jų 2 gamtos paminklai – Velnio duobė ir Nikronių akmuo. Regioniniame parke saugomi 42 kultūros paveldo objektai.

Lankomi objektai

Skirta lankytojams

Produkto ženklas

Aukstadvario RP

Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Juo tapo stilizuotas etnografinis paukštis.

Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai.

Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Tokiu būdu siekiama skatinti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas gyvenantiems saugomose teritorijose, skatinti partnerystę tarp vietos gyventojų ir saugomos teritorijos direkcijos.

Saugomų teritorijų produkto gaminių, paslaugų pasiūla gali būti įvairiausia: tai medus, žolelių arbata, uogienės, tai ir apgyvendinimo, maitinimo, gido paslaugos, tradicinių amatų dirbiniai ir t.t.

Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Jis skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, savo veikla prisidedantiems prie darnaus vystymosi vertybių plėtojimo Lietuvos saugomose teritorijose.

Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai. Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų.

Tad atvykę į Dzūkijos nacionalinį parką, galite įsigyti vietos meistrų sukurtų juodosios keramikos dirbinių, o keliaudami po Rambyno regioninį parką nepamirškite įsigyti medaus, kurį bitutės renka užliejamose Nemuno pievose ar Sirvėtos regioninio parko miškuose surinktos žolelių arbatos.

Saugomų teritorijų produkto ženklu siekiama skatinti vietos gyventojus užsiimti gamtai draugiška veikla, o parkų lankytojus - įsigyti išskirtinių, autentiškų, ekologiškų produktų.

Dokumentai, norint gauti ST produkto ženklą:

ST_prod_zenklo_KOMISIJOS_REGLAMENTAS_2.docx

ST_prod_zenklo_naudojimo_gaires_1.pdf

ST_prod_zenklo_NUOSTATAI_1.docx

ST_prod_zenklo_PARAISKA_1.docx

SUTARTIS_su_partneriu_pvz_1.doc

Rankų darbo gaminiai

Poškučio kalvė - Martynas Breikštas Rimutis Brazinskas

Paslaugos

UAB ,,Aerodream" UAB ,,Vilkokšnio vingis", Dalgedų sodyba Gražinos Ulevičienės sodyba „Pušyno krantas" Laurynas Baltrūnas - stovyklavietė ,,Škilietai" - (Biker camp) Česlovas Žilionis Jadvygos sodyba Pramogų - nuotykių parkas ,,Ąžuolynė"

Maisto produktai

S. Zabarausko įmonė Laima Gruzdienė

Lankytojo atmintinė

LEIDŽIAMA:

  • poilsiauti tik tam tikslui įrengtose vietose – poilsiavietėse, atokvėpio vietose;
  • stovyklauti (statyti palapines) tik įrengtose stovyklavietėse;
  • laužus kūrenti tik įrengtose laužavietėse.

PRAŠOME:

  • saugoti aplinką, gamtos bei kultūros vertybes, tausoti gamtos išteklius, nelaužyti medžių, krūmų, neskinti retų augalų, neardyti skruzdėlynų, paukščių lizdų, nebaidyti perinčių paukščių, netrikdyti gyvūnų, nekeisti jų aplinkos;
  • apie pastebėtus gamtos ar kultūros paveldo vertybių niokojimo atvejus ar kitus pažeidimus pranešti policijai, aplinkos apsaugos inspekcijai ar regioninio parko direkcijai;
  • saugiai elgtis su ugnimi – prižiūrėti užkurtą laužą, nepalikti neužgesintų laužų;
  • pastebėjus gaisrą imtis visų galimų priemonių jam likviduoti, o jei tai neįmanoma, nedelsiant pranešti priešgaisrinės apsaugos tarnybai ar regioninio parko direkcijai;
  • nešiukšlinti pakelėse, paežerėse ir kitose vietose, išvykstant palikti poilsiavietę, stovyklavietę tvarkingą, jei yra atliekų rūšiavimo konteineriai, rūšiuoti atliekas pagal instrukcijas;
  • laikytis automobilių važiavimo, stovėjimo miškuose ir paežerėse reikalavimų, statyti transporto priemones tam tikslui įrengtose aikštelėse ir kelių kelkraščiuose, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų ir nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei nedaroma žala aplinkai;
  • tausoti statinius, įrenginius lankytojams, pamačius juos niokojančius asmenis apie tai pranešti regioninio parko direkcijai ar policijai;
  • laikytis plaukiojimo vandens telkiniuose taisyklių;
  • uogaujant, grybaujant, žvejojant laikytis Mažųjų miško turtų naudojimo ir Mėgėjiškų žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių;
  • nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, netriukšmauti, garsiai neleisti muzikos ar kitaip trukdyti kitų lankytojų ar vietos gyventojų poilsio, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui;
  • iškilus įvairiems klausimams kreiptis į regioninio parko direkcijai.

NELEIDŽIAMA:

  • lankytis telmologiniuose, zoologiniuose (teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, ornitologiniuose) draustiniuose nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d., išskyrus bendro naudojimo kelius bei dirbamus laukus;
  • leisti bėgioti palaidiems šunims, maudyti juos paplūdimiuose ar kitose žmonių susitelkimo vietose;
  • užkasti šiukšles ir atliekas;
  • deginti sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, buitines atliekas;
  • ardyti, gadinti šlaitus ar kitaip skatinti žemės paviršiaus eroziją;
  • savavališkai įrengti sūpuokles, kitus poilsio ar sporto įrenginius.

Direkcijos teikiamos paslaugos

Pažintinės kelionės (ekskursijos) ar žygio vadovo (gido) paslaugos:  
lietuvių kalba, 1 val./asm. 2,80 €
užsienio kalba, 1 val./asm. 5,00 €
lietuvių kalba, 1 val./grupei 21,00 €
užsienio kalba, 1 val.grupei 24,00 €
Pažintinės kelionės pėsčiomis, dviračiais, valtimis, kitomis plaukiojimo priemonėmis organizavimas:  
su kelionės vadovu - direkcijos specialistu 20,00 €
Amatų mokymo (žvakių liejimo) paslauga  
1 asmeniui 3,00 €
Etnokultūrinių papročių, apeigų pažinimo programos organizavimas  
Kulinarinio paveldo degustavimas, 1 asmeniui 5,00 €
Edukacinė paslauga – teminės mokomosios programos organizavimas  
1 asmeniui 1,00-2,00 €
Fotografavimas ir filmavimas žmogaus poveikiui jautriose teritorijose 20,00 €

 

Daugiau informacijos Aukštadvario regioninio parko interneto svetainėje

Virtualūs turai

Aukštadvario regioninio parko lankytojų centro ekspozicija

„Karališkasis vieškelis“

Kalvynas, kraštovaizdis nuo Tado Blindos kalvos

 

Aukštadvario piliakalnis

 

Velnio duobė

 

Žuklijų piliakalnis

 

Strėvos įgriuva

 

Nikronių akmuo

 

 Gelionių kalva

 

Adomo Mickevičiaus ąžuolas

 

Drabužininkų pilkapynas