Vištyčio regioniniame parke saugomas Sūduvos kalvyno kraštovaizdis, jo gamtinė ekosistema bei kultūros paveldo vertybės. Jis įsteigtas išsaugoti:

• aukščiausią Lietuvoje Suvalkų moreninės aukštumos dalį su Pavištyčio, Dunojaus viršukalnėmis, neįprasta reljefo sąskaida pasižymintį Kylininkų moreninį masyvą, tarpgūbriniame duburyje telkšantį Vištyčio ežerą;
• kultūros paveldo vertybes;
• gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją.

Regioninis parkas yra šiaurvakarinėje Jotvingių (Suvalkų, Sūduvos) aukštumos moreninio masyvo ekosistemos centrinėje dalyje, kuriai būdingas kalvotas bei ežeruotas kraštovaizdis bei istoriškai vertingi apgyvendinimo sistemos fragmentai. Tai vienintelis Suvalkijos regiono regioninis parkas, saugantis raiškiausią šios etnokultūrinės zonos ežeruoto kalvoto kraštovaizdžio etaloną, turintis unikalių kultūros ir gamtos paveldo objektų bei pasižymintis dideliu rekreaciniu–turistiniu potencialu.

Vištyčio regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: mažai miškingo sukultūrinto bei mažai urbanizuoto stambaus ežero duburio, miškingų stačiašlaičių moreninių kalvynų ir gūbrių, sukultūrintų bei mažai sukultūrintų stačiašlaičių moreninių kalvynų, moreninių plokščiakalvių (zvoncų), keiminių smulkiai ežeruotų kalvynų, limninių (ežerinių) terasų, sukultūrinto fliuvioglacialinio kalvyno, erozinių šlaitų, fliuvialinės protakos, žemapelkių bei mišraus tipo pelkių, istorinio urbanistinio komplekso.

Europos Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 3160 natūralūs distrofiniai ežerai, 4030 viržynai, 6210 stepinės pievos, 6230 rūšių turtingi briedgaurynai, 6410 melvenynai, 6430 eutrofiniai aukštieji žolynai, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 9050 žolių turtingi eglynai, 9070 medžiais apaugusios ganyklos, 9080 pelkėti lapuočių miškai, 9160 skroblynai, 91D0 pelkiniai miškai, 91E0 aliuviniai miškai.

Bendras augalų rūšių skaičius – 724, iš jų 1 saugoma Eu­ropos Bendrijos, 21 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 764. Žinduolių – 31, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos rau­ donąją knygą. Paukščių – 128, iš jų 48 saugomos Europos Bendrijos, 23 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų –23. Varliagyvių ir roplių – 14, iš jų 7 saugomos Europos Bendrijos, 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestubu­rių – 568, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 11 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Vištyčio regioniniame parke skirti 2 gamtiniai rezervatai ir 8 draustiniai (1 kraštovaizdžio, 2 geomorfologiniai, 2 botaniniai-zoologiniai, 2 telmologiniai, 1 urbanistinis).

Gamtiniuose rezervatuose saugoma: Drausgirio – būdingi Sūduvos aukštumai gryni ir mišrūs ąžuolų medynai su didele augalų ir gyvūnų rūšių įvairove, europinio miežvienio, aukštojo eraičino ir kitų retų augalų augavietės, juodojo gandro, mažojo erelio rėksnio ir kitų gyvūnų rūšių buveinės; Grybingirio – ūkinės veiklos beveik neliesti Sūduvos aukštumos mišrieji miškai su augalų ir gyvūnų rūšių įvairove, didžiojo skydvabalio, machaono, juodojo peslio ir kitų gyvūnų rūšių buveinės.

Kylininkų kraštovaizdžio draustinyje saugomas raiškus Kylininkų tarpliežuvinio moreninio masyvo kraštovaizdis, pasižymintis reljefo sąskaida, gausiais nedidelio ploto pelkiniais kompleksais, botaninėmis ir zoologinėmis vertybėmis: saugomų augalų – dėmėtųjų gegūnių, vyriškųjų gegužraibių, paprastųjų kardelių, pievinių plaurečių, vėjalandžių šilagėlių populiacijomis, saugomų paukščių – juodųjų gandrų, mažųjų erelių rėksnių, gervių, švygždų, griežlių, žaliųjų meletų buveinėmis, kūmučių, machaonų, marmurinių auksavabalių, medicininių dėlių buveinėmis.

Geomorfologiniuose draustiniuose saugoma: Pavištyčio – aukščiausia Lietuvoje Suvalkų moreninės aukštumos dalis su Dunojaus, Pavištyčio, Stankūnų viršukalvėmis, Vyžainos senkloniu (dubakloniu); Stirniškių – raiškus moreninis šlaitas ir keiminės kalvos.

Botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose saugoma: Tadarinės – plačialapių miškų bendrijos, seni ąžuolynai, gervių, mažųjų erelių rėksnių, juodųjų gandrų, vapsvaėdžių ir vištvanagių veisimosi ir maitinimosi vietos, tuščiavidurių rūtenių ir kitų saugomų augalų augavietės; Vištytgirio – būdingos plačialapių miškų bendrijos su gausia ir įvairiarūše augalija ir gyvūnija.

Telmologiniuose draustiniuose saugoma: Paširvinčio – savitas Paširvinčio pelkinis kompleksas; Sūrinio – aukštapelkė su Sūrinio ežerėliu.

Vištyčio urbanistiniame draustinyje saugoma Vištyčio miestelio dalies urbanistinė struktūra su keturkampe gotikine aikšte ir bažnyčia, gatvių tinklas, aikštės išplanavimas, erdvinė kompozicija.

Vištyčio regioniniame parke yra 2 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai – Vištyčio akmuo (gamtos paminklas) ir Dabravolės daugiakamienė liepa. Regioniniame parke yra 17 nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių, iš jų 2 kultūros paminklai.