Ant Vištyčio ežero kranto įsikūrusi viena seniausių Vilkaviškio rajono gyvenviečių, kuriai karalius Ž. Augustas 1570 m. pagal pasirašytą privilegiją suteikė Magdeburginę savivaldos teisę. Vištyčio kaimas tapo miesteliu, kuriam buvo suteiktas anstpaudas ir herbas su vienaragio atvaizdu. Vištytis garsėjo kaip daugiatautis kraštas, kuriame gyveno vokiečiai, rusai, lietuviai, žydai. Apie 1912 m. miestelyje stovėjo keturi maldos namai: sinagoga, cerkvė, evangelikų liuteronų ir katalikų bažnyčios. Miestelyje išlikęs XVIII a. gatvių tinklas, keturkampė aikštė, stovi Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia, Vytauto paminklas bei 1829 m. pastatyta Švč. Trejybės bažnyčia - vienas pagrindinių miestelio architektūros akcentų.