BDAR

Privatumo politika

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.

Plačiau

Pajūrio regioninis parkas

Placio g. 54, Karklės k., LT­92383 Klaipėdos r.
55.807, 21.073
Kaip atvykti?
  • 1-pajurio-regioninis-parkas-5d0771bf028a5.jpg
  • 1-pajurio-regioninis-parkas-5d0771ca9f980.jpg
  • 1-pajurio-regioninis-parkas-5d0771cef0041.jpg
  • 1-pajurio-regioninis-parkas-5d076f9808ecc.jpg
  • 1-pajurio-regioninis-parkas-5d0771de15699.jpg
  • 1-pajurio-regioninis-parkas-5d0771d93c156.jpg
  • 1-pajurio-regioninis-parkas-5d0771d6e6586.jpg
  • 1-pajurio-regioninis-parkas-5d076f351418c.jpg
  • 1-pajurio-regioninis-parkas-5d07718801e7c.jpg
  • 1-pajurio-regioninis-parkas-5d076f530b683.jpg
  • 1-pajurio-regioninis-parkas-5d076f4be2beb.jpg
  • 1-pajurio-regioninis-parkas-5d076f48011de.jpg
  • 1-pajurio-regioninis-parkas-5d076f100de7f.jpg
  • 1-pajurio-regioninis-parkas-5d076f011890e.jpg

Duomenys

Įsteigimo metai

1992 m.

Plotas

5847 ha

Direkcija

Placio g. 54, Karklės k., LT­92383 Klaipėdos r.
Tel. nr.
El. paštas
https://www.pajuris.info/

Steigimo tikslai

Pajūrio regioninis parkas įsteigtas išsaugoti:

  • Lietuvos pajūrio žemyninės dalies kraštovaizdį su pajūrio pakrantės kopų juosta, Didžiuoju ir Mažuoju pajūrio skardžiais, jūrinės lygumos Plocio ežeru, litorininės jūros suformuotu Nemirsetos kopagūbriu ir pajūriniais žemyniniais skardžiais, jūrinius riedulynus, etnografinį Karklės kaimą;
  • gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją, retų augalų bendrijas ir augavietes, svarbias vandens paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietas.

Išskirtinė vertė

Ardomas jūros krantas su Didžiuoju ir Mažuoju pajūrio skardžiais, jūrinis riedulynas, pajūrio pakrantės kopų juosta. Saugomas neužstatyto žemyninio Lietuvos pajūrio, atviros Baltijos jūros akvatorijos kraštovaizdis, natūralios pajūrio smiltpievės. Peri jūriniai ereliai. Jūros pakrante driekiasi paukščių migracijos kelias, žiemoti jūroje susirenka per 10 000 paukščių. Yra XIX a. pabaigoje vokiečių statyta laivų gelbėjimo stotis. Senasis Karklės žvejų kaimas kadaise driekėsi pajūriu net 11 km. Čia savitas povandeninis kultūros paveldas. Išlikęs itin senas amatas – gintaro gaudymas graibštais.

Kraštovaizdis

Pajūrio regioninis parkas yra svarbioje jungiamojoje zonoje tarp Klaipėdos ir Palangos kraštovaizdžio kompleksų ir reprezentuoja Mažosios Lietuvos etnokultūrinio regiono istorinę Pilsoto žemę. Ypatingą vietą jo tapatybei turi Karklės kaimas, Olando kepurės skardis ir Plazės (Plocio) gamtinio rezervato smiltpievių–smėlynų kompleksas.

Pajūrio regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: natūralios abrazinio kranto sausumos (skardis, nuošliaužos, paplūdimys), natūralios akumuliacinio kranto sausumos (apsauginis pylimas, paplūdimys), natūralios smėlingos Baltijos pajūrio žemumos, Litorinos jūros kranto, miškingos bei mažai sukultūrintos Baltijos leduotojo ežero terasinių lygumų, lėkštašlaičio pelkėto ežero, sukultūrintos mažai urbanizuotos moreninės lygumos, sukultūrintos moreninės pakilumos, sukultūrintų bei mažai urbanizuotų moreninių kalvyngūbrių, Baltijos pajūrio gyvenviečių, atvirosios Baltijos jūros akvatorijos akumuliacinės priekrantės nuolaidumos, atvirosios Baltijos jūros akvatorijos abrazinės priekrantės nuolaidumos, abraduojamos priekrantės zonos ir akumuliuojamos priekrantės zonos.

Biologinė įvairovė

Europos Bendrijos svarbos buveinės (kodas ir pavadinimas): 2110 užuomazginės pustomos kopos, 1170 rifai, 2120 baltosios kopos, 2130 pilkosios kopos, 2170 kopų gluosnynai, 2180 medžiais apaugusios pajūrio kopos, 2320 pajūrio smėlynų tyruliai, 6210 stepinės pievos, 6510 šienaujamos mezofitų pievos.

Bendras augalų rūšių skaičius – 257, iš jų 13 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 291. Žinduolių – 39, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 61, iš jų 13 saugomos Europos Bendrijos, 9 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių – 9, iš jų 1 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 172, iš jų 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Rezervatai, draustiniai

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Pajūrio regioniniame parke skirti 1 gamtinis rezervatas ir 6 draustiniai (3 kraštovaizdžio, 1 botaninis-zoologinis, 1 talasologinis, 1 etnokultūrinis).

Plazės (Plocio) gamtiniame rezervate saugomas savitas žemyninio pajūrio natūralių pievų ruožo gamtinis kraštovaizdis, liekaninės kilmės Plocio ežeras su apyežeriu ir Mažasis klifas (pajūrio skardis), šiam pajūrio ruožui būdingų augalų ir gyvūnų rūšinė sudėtis, Europos Bendrijos svarbos užuomazginių pustomų kopų, baltųjų kopų, pilkųjų kopų, kopų gluosnynų, medžiais apaugusių pajūrio kopų, pajūrio smėlynų tyrulių, stepinių pievų, šienaujamų mezofitų pievų buveinės, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų augalų ir gyvūnų rūšys, ypač pajūrinė linažolė ir dirvoninis kalviukas.

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Nemirsetos – litorininės jūros kopagūbrio fragmentas Nemirsetoje, mozaikiškas pajūrio kopų, smėlynų, pievų ir miškų kompleksas, pajūrio kopų juosta, pajūrio smiltpievės su būdinga ir reta pajūrio augalija, Europos Bendrijos svarbos užuomazginių pustomų kopų, baltųjų kopų, pilkųjų kopų, kopų gluosnynų, medžiais apaugusių pajūrio kopų, pajūrio smėlynų tyrulių, stepinių pievų, šienaujamų mezofitų pievų buveinės, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų augalų ir gyvūnų rūšys, ypač pajūrinė linažolė ir dirvoninis kalviukas; Olandų kepurės – Didysis klifas (pajūrio skardis) – unikalus Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio elementas, pajūrio kraštovaizdžiui būdinga brandžių pušynų ekosistema; Šaipių – Karklės–Šaipių kalvagūbrio ir dubaklonio kraštovaizdis, mozaikiškas miškų, pelkių ir drėgnų pajūrio pievų kompleksas su tipiška pajūrio natūralių pievų žoline augalija, tradiciškai susiformavusi mozaikiška žemėnaudos struktūra, Europos Bendrijos svarbos užuomazginių pustomų kopų, baltųjų kopų, pilkųjų kopų, kopų gluosnynų, medžiais apaugusių pajūrio kopų, pajūrio smėlynų tyrulių, stepinių pievų, šienaujamų mezofitų pievų buveinės, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų augalų ir gyvūnų rūšys, ypač pajūrinė linažolė ir dirvoninis kalviukas.

Kalotės botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomos augalų (nariuotosios ilgalūpės, gebenlapės veronikos, daugiametės blizgės, baltijinės gegūnės) ir gyvūnų (rudojo peslio, vidutinio dančiasnapio, pelėsakalioį, didžiojo baublio, vištvanagio, žaliosios meletos, kukučio, putpelės) rūšys, jų bendrijos, migruojantys paukščiai ir jų susitelkimo vietos, Girulių miško biologinė įvairovė, užmirkusio miško ekosistemos.

Karklės talasologiniame draustinyje saugomas unikalus jūrinis kompleksas, pasižymintis didele biologine įvairove Lietuvos pajūryje, jūrinio riedulyno biotopai su midijų bendrijomis, banguolių kolonijomis, žuvų neršto ir maitinimosi vietomis, Europos Bendrijos svarbos rifų buveinė, sibirinių gagų, klykuolių, didžiųjų dančiasnapių ir mažųjų kirų žiemojimo ir migracinių sankaupų vietos, upinė nėgė.

Karklės etnokultūriniame draustinyje saugoma Karklės kaimo gatvių planinė struktūra, sodybų erdvinio planavimo principai, susiformavusi žemėnaudos struktūra.

Paveldo objektai

Pajūrio regioniniame parke yra vienas gamtos paveldo objektas - Olandų Kepurės skardis ir 22 kultūros paveldo objektai. 

Lankomi objektai

Skirta lankytojams

;

Produkto ženklas

Pajurio RP

Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Juo tapo stilizuotas etnografinis paukštis.

Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai.

Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Tokiu būdu siekiama skatinti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas gyvenantiems saugomose teritorijose, skatinti partnerystę tarp vietos gyventojų ir saugomos teritorijos direkcijos.

Saugomų teritorijų produkto gaminių, paslaugų pasiūla gali būti įvairiausia: tai medus, žolelių arbata, uogienės, tai ir apgyvendinimo, maitinimo, gido paslaugos, tradicinių amatų dirbiniai ir t.t.

Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Jis skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, savo veikla prisidedantiems prie darnaus vystymosi vertybių plėtojimo Lietuvos saugomose teritorijose.

Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai. Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų.

Tad atvykę į Dzūkijos nacionalinį parką, galite įsigyti vietos meistrų sukurtų juodosios keramikos dirbinių, o keliaudami po Rambyno regioninį parką nepamirškite įsigyti medaus, kurį bitutės renka užliejamose Nemuno pievose ar Sirvėtos regioninio parko miškuose surinktos žolelių arbatos.

Saugomų teritorijų produkto ženklu siekiama skatinti vietos gyventojus užsiimti gamtai draugiška veikla, o parkų lankytojus - įsigyti išskirtinių, autentiškų, ekologiškų produktų.

Dokumentai, norint gauti ST produkto ženklą:

ST_prod_zenklo_KOMISIJOS_REGLAMENTAS_20.docx

ST_prod_zenklo_naudojimo_gaires_18.pdf

ST_prod_zenklo_NUOSTATAI_18.docx

ST_prod_zenklo_PARAISKA_18.docx

SUTARTIS_su_partneriu_pvz_18.doc

Lankytojo atmintinė

LEIDŽIAMA:

  • poilsiauti tik tam tikslui įrengtose vietose – poilsiavietėse, atokvėpio vietose;
  • stovyklauti (statyti palapines) tik įrengtose stovyklavietėse;
  • laužus kūrenti tik įrengtose laužavietėse.

PRAŠOME:

  • saugoti aplinką, gamtos bei kultūros vertybes, tausoti gamtos išteklius, nelaužyti medžių, krūmų, neskinti retų augalų, neardyti skruzdėlynų, paukščių lizdų, nebaidyti perinčių paukščių, netrikdyti gyvūnų, nekeisti jų aplinkos;
  • apie pastebėtus gamtos ar kultūros paveldo vertybių niokojimo atvejus ar kitus pažeidimus pranešti policijai, aplinkos apsaugos inspekcijai ar regioninio parko direkcijai;
  • saugiai elgtis su ugnimi – prižiūrėti užkurtą laužą, nepalikti neužgesintų laužų;
  • pastebėjus gaisrą imtis visų galimų priemonių jam likviduoti, o jei tai neįmanoma, nedelsiant pranešti priešgaisrinės apsaugos tarnybai ar regioninio parko direkcijai;
  • nešiukšlinti pakelėse, paežerėse ir kitose vietose, išvykstant palikti poilsiavietę, stovyklavietę tvarkingą, jei yra atliekų rūšiavimo konteineriai, rūšiuoti atliekas pagal instrukcijas;
  • laikytis automobilių važiavimo, stovėjimo miškuose ir paežerėse reikalavimų, statyti transporto priemones tam tikslui įrengtose aikštelėse ir kelių kelkraščiuose, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų ir nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei nedaroma žala aplinkai;
  • tausoti statinius, įrenginius lankytojams, pamačius juos niokojančius asmenis apie tai pranešti regioninio parko direkcijai ar policijai;
  • laikytis plaukiojimo vandens telkiniuose taisyklių;
  • uogaujant, grybaujant, žvejojant laikytis Mažųjų miško turtų naudojimo ir Mėgėjiškų žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių;
  • nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, netriukšmauti, garsiai neleisti muzikos ar kitaip trukdyti kitų lankytojų ar vietos gyventojų poilsio, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui;
  • iškilus įvairiems klausimams kreiptis į regioninio parko direkciją.

NELEIDŽIAMA:

  • lankytis telmologiniuose, zoologiniuose (teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, ornitologiniuose) draustiniuose nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d., išskyrus bendro naudojimo kelius bei dirbamus laukus;
  • leisti bėgioti palaidiems šunims, maudyti juos paplūdimiuose ar kitose žmonių susitelkimo vietose;
  • užkasti šiukšles ir atliekas;
  • deginti sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, buitines atliekas;
  • ardyti, gadinti šlaitus ar kitaip skatinti žemės paviršiaus eroziją;
  • savavališkai įrengti sūpuokles, kitus poilsio ar sporto įrenginius.

Direkcijos teikiamos paslaugos

Pažintinės kelionės (ekskursijos) ar žygio vadovo (gido) paslaugos:  
lietuvių kalba, 1 val./grupei 14,50 €
užsienio kalba, 1 val.grupei 23,20  €
II pasaulinio karo artilerijos baterijos lankymas, jos aplinkos fotografavimas, filmavimas   1,00  €
II pasaulinio karo artilerijos patalpose renginių organizavimas   
1 valandai 29,00  €
II pasaulinio karo artilerijos baterijos ir jos aplinkos fotografavimas, filmavimas komerciniais tikslais  
1 valandai 14,50  €
Žvejybinės ir rekreacinės įrangos išvežimo į pajūrį Karklės kaime organizavimas  
1 dienai 5,00  €
1 metams 20,00  €

 

Daugiau informacijos Pajūrio regioninio parko interneto svetainėje

Virtualūs turai

Pajūrio regioninio parko lankytojų centro kompozicija „Jūros ir sausumos sankirta“

Olandų kepurės skardis

Pajūrio mažasis skardis

Smėlynų tyruliai

Plazės ežeras

Nemirsetos smiltpievės

Nemirsetos Litorinos jūros kranto fragmentas

Kukuliškių piliakalnis 

Kalotės ežeras

Kukuliškių baterija