1992 m.
Dieveniškių istorinis regioninis parkas vienintelis toks Lietuvoje. Jis įsteigtas išsaugoti:
- ypač vertingus gamtos ir kultūros paveldo požiūriu Poškonių ir Žižmų etnokultūrinius kompleksus, Dieveniškių urbanistinį kompleksą, jo planinę ir erdvinę struktūrą, unikalų Rimašių kaimą, Norviliškių vienuolyno kompleksą, Bėčionių piliakalnį, Dieveniškių, Skaivonių, Senųjų Miežionių, Didžiulių, Stakų, Poškonių pilkapius, Moko, Žižmų, Jankelių akmenis, Gaujos ir Stakų kraštovaizdžio bei Dieveniškių geomorfologinį kompleksus;
- gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją.
Tai vienintelis valstybinis parkas išsidėstęs senojo reljefo, suformuoto priešpaskutiniame Medininkų ledynmetyje ir stipriai paveikto periglacialinių procesų, areale. Jis išsiskiria ir išlikusių senųjų valakinių gatvinių kaimų ar jų fragmentų gausa ir atstovauja jų kraštovaizdžiui. Itin vertingi gatviniai kaimai su gerai išlikusia rėžine žemėvalda. Gausu pilkapių ir pilkapynų, didžiausi jų – Stakų ir Poškonių. Savitas Dieveniškių miestelis, šalies pakraštyje rymantis Norviliškių vienuolynas. Unikali Dieveniškių šnekta. Didžiausia biologine įvairove pasižymintis Gaujos slėnis.
Istorinio regioninio parko kraštovaizdis pasižymi gamtos bei kultūros paveldo savitumu ir nemažu pažintiniu turistiniu potencialu. Dieveniškių istorinio regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: senojo reljefo lėkštašlaičių miškingų kalvynų, senojo reljefo lėkštašlaičių agrarinių kalvynų, senojo reljefo miškingų moreninių pakilumų, senojo reljefo agrarinių moreninių pakilumų, miškingo senvagiuoto nedidelės natūralios upės slėnio, fliuvioglacialinių protakų, senojo reljefo erozinių šlaitų, senojo reljefo raguvynų, žemapelkių ir etnokultūrinės užstatos arba jos fragmentų.
Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės (kodas ir pavadinimas): 9020 plačialapių ir mišrūs miškai, 2330 nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, 3260 upių sraunumos su kurklių bendrijomis, 4030 viržynai, 5130 kadagynai, 6230 rūšių turtingi briedgaurynai, 6410 melvenynai, 6430 eutrofiniai aukštieji žolynai, 7160 nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7230 šarmingos žemapelkės, 9050 žolių turtingi eglynai.
Bendras augalų rūšių skaičius – 542, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 16 įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 727, iš jų 26 saugomos Europos Bendrijos, 30 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Dieveniškių istoriniame regioniniame parke skirti 9 draustiniai (4 kraštovaizdžio, 1 geomorfologinis, 3 etnokultūriniai, 1 urbanistinis).
Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Bėčionių – Bėčionių, Kaziulių, Pulkės ir Skraičionių kaimų tradicinis rėžinis kraštovaizdis, Bėčionių piliakalnis; Gaujos – upės slėnio kraštovaizdis su gatviniais Gudelių, Pagaujėnų, Girdžiūnų kaimais, natūralia upės vaga ir senvagėmis, natūraliomis paupio pievomis, saugomų rūšių (didžiojo ir šiaurinio auksinukų, auksuotosios šaškytės, rudakio satyriuko, ovaliosios geldutės, žvilgančiosios riestūnės, kalninės arnikos, daugiaskilčio varpenio, plačialapės gegūnės, patvankinio pataisuko) ir Europos Bendrijos svarbos žemyninių smėlynų, vandenų, pievų, pelkių, viržynų ir krūmynų buveinėmis; Norviliškių – Norviliškių palivarko sodybos pastatų kompleksas, Norviliškių Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo motinos bažnyčia ir jų apylinkės; Stakų – moreninių slėniuotų aukštumų miškingas kraštovaizdis su aukštomis plokščiakalvėmis, konglomerato luistais, Stakų ąžuolu, saugomų augalų (kardalapio garbenio, geltonžiedžio pelėžirnio, plunksninės pliusnės) ir Europos Bendrijos svarbos miškų buveinėmis.
Dieveniškių geomorfologiniame draustinyje saugomas pakraštinių moreninių darinių ruožo Medininkų aukštumoje fragmentas su Moko ir Žižmų akmenimis, Senųjų Miežionių ir Dieveniškių pilkapynais.
Etnokultūriniuose draustiniuose saugoma: Poškonių – Poškonių, Didžiulių, Grybiškių, Kmelninkų, Lastaučikų, Padvarių, Siaurimų, Šiudainių etnokultūriniai gatviniai rėžiniai kaimai su savita planine, erdvine, tūrine ir užstatymo struktūra, kaimų rėžine žemėnauda, kultūros paveldo objektai ir jų aplinka, tradicinė statinių architektūrinė išraiška, etninės tradicijos bei tradicinė gyvensena; Rimašių – Pupiškių ir Rimašių etnokultūriniai gatviniai rėžiniai kaimai su savita planine, erdvine, tūrine ir užstatymo struktūra, kaimų rėžine žemėnauda, kultūros paveldo objektai ir jų aplinka, tradicinė statinių architektūrinė išraiška, etninės tradicijos bei tradicinė gyvensena; Žižmų – etnokultūrinis gatvinis rėžinis kaimas su savita planine, erdvine, tūrine ir užstatymo struktūra, kaimo rėžine žemėnauda, kultūros paveldo objektai ir jų aplinka, tradicinė statinių architektūrinė išraiška, etninės tradicijos bei tradicinė gyvensena.
Dieveniškių urbanistiniame draustinyje saugoma Dieveniškių miestelio urbanistinė (planinė, erdvinė, tūrinė) struktūra su centrine aikšte ir Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčios statinių kompleksu bei kitais istoriniais statiniais, tradicinis teritorijos ir atskirų sklypų užstatymo tipas, tradicinė statinių architektūrinė išraiška ir jų aplinka.
Dieveniškių istoriniame regioniniame parke yra 10 gamtos paveldo objektų: Moko, Šaltinių, Poškonių, Dailidžių, Kalvių, Stakų akmenys, Rimašių akmenynas, Grybiškių ir Stakų ąžuolai, Grybiškių pušis. Regioniniame parke saugoma 19 kultūros paveldo objektų.