Poškonių senumą rodo archeologiniai paminklai, kaimavietės plano struktūra ir savita senovinių gyvenviečių padėtis pagal Gaujos upelį. Už kilometro į pietryčius nuo kaimavietės yra išlikę 24 pilkapių grupė, datuojama V–VI a. Tai rodo, kad šiose apylinkėse jau pirmajame tūkstantmetyje gyveno žmonės. Istorijos šaltiniuose Poškonys pirmą kartą minimi 1713 m. LDK aktuose. Tuo metu kaimas priklausė Arlaviščių (Orlavciškių) dvarui, buvusiam tada dvarininkui Jonui Žemiai. Pagal 1713 m. dokumentą kaime buvo 5 sodybos. Šiame inventoriuje nurodytas Poškonis tikriausiai buvo seniausios kaime gyvenusios ir jam pavadinimą davusios šeimos palikuonis. Pagal sodybų ir pastatų išdėstymą kaimavietė yra gatvinė, rėžinė, užstatyta vienpusiai. Architektūriniu ir istoriniu požiūriu vertinga yra senoji gatvė. Sodybos statytos XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje.