Žuvinto biosferos rezervatas įsteigtas 2002 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Žuvinto valstybinio gamtinio rezervato, Žaltyčio botaninio – zoologinio ir Amalvo botaninio – zoologinio draustinių pagrindu, siekiant įgyvendinti tarptautinę biosferos pokyčių stebėsenos (monitoringo) programą bei atlikti gamtosaugos eksperimentus natūraliuose gamtinių bei ūkinei veiklai naudojamų teritorijų kompleksuose. Žuvinto gamtinis rezervatas įrašytas į Ramsaro konvencijos saugomų teritorijų sąrašą. Jam taip pat suteiktas „Natura 2000“ teritorijos statusas. Tai Paukščiams svarbi teritorija.

Žuvinto gamtinis rezervatas – pirmoji Lietuvos saugoma teritorija. Tai pirmasis ir vienintelis biosferos rezervatas Lietuvoje. Jis įrašytas į UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ pasaulinį biosferos rezervatų sąrašą.

Žuvinto pelkė ir ežeras – unikali Lietuvos šlapynė. Čia – natūralios gamtos ir laukinių paukščių karalija. Seklus ežeras nusėtas švendrynų salelių. Žuvintas – viena svarbiausių vietų retųjų rūšių paukščiams, kitiems gyvūnams, grybams ir augalams, čia radusiems savo namus, ar tūkstantiniams migruojančių sparnuočių pulkams. Čia vis dar gyvena meldinė nendrinukė – viena rečiausių Europoje paukščių rūšių. Lietuva yra tarp keturių šalių, kuriose šis globaliai nykstantis sparnuotis dar peri. Buktos miškas – Lietuvos vidurio lygumos mišriųjų miškų su skroblynais etalonas.

Didžiausia biosferos rezervato vertybė ir jo simbolis – Žuvinto ežeras – nuo seno saugomas kaip svarbiausia Pietų Lietuvos paukščių buveinė. Jis eutrofinis, labai seklus (vidutinis gylis – 0,6 m), apsuptas Žuvinto palių. Vakaruose prie Žuvinto palių ošia Buktos miškas – plačialapių miško su skroblais etalonas.

Žuvinto biosferos rezervatas išsiskiria gamtinių buveinių įvairove, kurios sudaro sąlygas didelei gyvūnų ir augalų rūšių įvairovei.  Europos Bendrijos svarbos buveinės (kodas ir pavadinimas): 7110 aktyvios aukštapelkės, 7120 degradavusios aukštapelkės, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 3160 natūralūs distrofiniai ežerai, 6210 stepinės pievos, 6270 rūšių turtingos ganyklos ir ganomos pievos, 6450 aliuvinės pievos, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 7160 nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7230 šarmingos žemapelkės, 9050 žolių turtingi eglynai, 9080 pelkėti lapuočių miškai, 9160 skroblynai, 91D0 pelkiniai miškai, 91E0 aliuviniai miškai, 9010 vakarų taiga, 9020 plačialapių ir mišrūs miškai.

Bendras augalų rūšių skaičius – 987, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 30 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 2515. Žinduolių – 45, iš jų 3 saugomos Europos Bendrijos, 6 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 234, iš jų 42 saugomos Europos Bendrijos, 58 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 23, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos. Varliagyvių ir roplių – 15, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 2020, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 21 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Grybų – 292, iš jų 6 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Žuvinto biosferos rezervate skirti 3 gamtiniai rezervatai ir 6 draustiniai (1 botaninis, 5 botaniniai-zoologiniai).

Biosferos rezervato gamtiniuose rezervatuose saugoma: Buktbalės – etaloninės plačialapių miškų bendrijos, Europos Bendrijos svarbos skroblynų, pelkėtų lapuočių miškų, aliuvinių miškų buveinės ir saugomų rūšių (lancetinių dumblialaiškių, miškinių dirsuolių, miškinių glažučių, pelkinių šindrų, žalsvažiedžių blandžių, baltnugarių genių, pilkųjų gervių) radavietės ir buveinės; Liūliškynės – drėgnų plačialapių miškų bendrijos, Europos Bendrijos svarbos skroblynų, pelkėtų lapuočių miškų, aliuvinių miškų buveinės ir saugomų rūšių (miškinių varnalėšų, žalsvažiedžių blandžių, baltnugarių genių, pilkųjų gervių) radavietės ir buveinės; Žuvinto – didžiausias Lietuvoje pelkinis kompleksas su ežeru, svarbi vandens paukščių perėjimo ir apsistojimo migracijų metu vieta.

Liepakojų botaniniame draustinyje saugomos Europos Bendrijos svarbos šarmingų žemapelkių buveinės, saugomų rūšių (dvilapių purvuolių, gelsvųjų gegūnių, meldinių nendrinukių) radavietės ir perimvietės.

Botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose saugoma: Amalvo – Amalvo pelkės dalis ir ežeras, biologinė įvairovė ir būdingas kraštovaizdis bei saugomų rūšių (švygždų, tetervinų, mėlyngurklių, didžiųjų baublių, plovinių vištelių) perimvietės, migruojančių paukščių susitelkimo vietos, atkuriamos pažeistos Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinės; Kiaulyčios – pelkių ir pievų paukščiai, viksvynų bendrijos, Europos Bendrijos svarbos melvenynų, aliuvinių pievų, šienaujamų mezofitų pievų, tarpinių pelkių ir liūnų, nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, pelkėtų lapuočių miškų, pelkinių miškų buveinės, saugomų rūšių (gelsvųjų gegūnių, siauralapių gencijonų, liekninių švylių, laplandinių karklų, mažųjų suktenių, raudonpilvių kūmučių, meldinių nendrinukių, griežlių, švygždų, pievinių lingių, mėlyngurklių, raudonkojų tulikų, paprastųjų griciukų) radavietės ir perimvietės; Paželsvių – etaloninės drėgnų plačialapių miškų bendrijos, Europos Bendrijos svarbos skroblynų, pelkėtų lapuočių miškų, aliuvinių miškų, žolių turtingų eglynų buveinės, saugomų rūšių (europinių miežvienių, tuščiavidurių rūtenių, miškinių glažučių, stačiųjų atgirių, žalsvažiedžių blandžių, retažiedžių miglių, baltnugarių genių, juodųjų gandrų, mažųjų erelių rėksnių, baltamargių šaškyčių) radavietės ir perimvietės; Žaltyčio – tipinis eutrofinis ežeras su būdinga augalija ir gyvūnija, didžiųjų baublių, plovinių vištelių, migruojančių vandens paukščių sankaupų vietos; Želsvos – Pietvakarių Lietuvai būdingos etaloninės plačialapių miškų su skroblais bendrijos, Europos Bendrijos svarbos skroblynų, pelkėtų lapuočių miškų, aliuvinių miškų buveinės, saugomų rūšių (gebenių lipikių, europinių miežvienių, krūmelinių vikių, baltamargių šaškyčių) radavietės ir buveinės.

Žuvinto biosferos rezervate yra 1 gamtos paveldo objektas (Grįstakelio ąžuolas), saugoma 10 kultūros paveldo objektų.