Tytuvėnų regioninis parkas įsteigtas išsaugoti:

• Tytuvėnų apylinkių ežeruotą pelkėtą miškingą kraštovaizdį su Gauštvinio, Apušies, Giliaus, Bridvaišio ežerų grandine;
• kultūros paveldo vertybes, iš jų Tytuvėnų ir Šiluvos architektūrinius urbanistinius kompleksus, piliakalnius;
• gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją.

Tytuvėnų regioninis parkas yra Rytų Žemaičių pakilumos (plynaukštės) kraštovaizdžio rajono fliuvioglacialinių be moreninių darinių sąlyčio zonoje, kuriai būdingas Dubysos vidurupio ir Šušvės aukštupio takoskyrinės ekosistemos kraštovaizdis. Pasižymi ypatinga sakralinio kultūros paveldo objektų svarba, dideliu piligriminio turizmo potencialu.

Tytuvėnų regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: miškingų banguotų fliuvioglacialinių pakilumų, sukultūrintų banguotų moreninių pakilumų, miškingų bei mažai sukultūrintų fliuvioglacialinių kalvynų, miškingų moreninių lygumų, miškingų banguotų fliuvioglacialinių lygumų, miškingų bei sukultūrintų moreninių kalvynų ir gūbrių, urbanizuotos banguotos fliuvioglacialinės pakilumos, miškingo bei mažai sukultūrinto fragmentuoto dubaklonio ežerų,erozinių raguvynų, miškingų pelkėtų ir ežeruotų pelkinių duburių ir stambių durpynų kompleksų.

Europos Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 3140 ežerai su menturdumblių bendrijomis, 3150 natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 3160 natūralūs distrofiniai ežerai, 6230 rūšių turtingi briedgaurynai, 6270 rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos, 6410 melvenynai, 6450 aliuvinės pievos, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7230 šarmingos žemapelkės, 9010 vakarų taiga, 9020 plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 žolių turtingi eglynai, 9080 pelkėti lapuočių miškai, 9180 griovų ir šlaitų miškai, 91D0 pelkiniai miškai, 91E0 aliuviniai miškai.

Bendras augalų rūšių skaičius – 603, iš jų 32 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 787. Žinduolių – 37, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 4 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 142, iš jų 14 saugomos Europos Bendrijos, 23 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių – 11. Bestuburių – 586 rūšys, iš jų drugių – 550, iš jų 18 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Tytuvėnų regioniniame parke skirti 1 gamtinis rezervatas ir 11 draustinių (2 kraštovaizdžio, 1 geomorfologinis, 2 botaniniai-zoologiniai, 3 telmologiniai, 1 genetinis, 1 urbanistinis, 1 architektūrinis).

Užpelkių gamtiniame rezervate saugoma šlapių ir pelkėtų lapuočių miškų ekosistema su Europos bendrijos svarbos buveinėmis (pelkėti lapuočių ir aliuviniai miškai), saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač baltijinės gegūnės, raudonosios gegūnės, žalsvažiedės blandies, stačiojo atgirio, didžiojo auksinuko, baltmargės šaškytės, rudakio satyriuko, akiuotojo satyro buveinėmis.

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Bridvaišio – raiškaus fliuvioglacialinio pakraštinio gūbrio ir jo aplinkinių miškingų pelkinių kompleksų bei Bridvaišio ežero gliaciokarstinės dubės kraštovaizdis, Europos Bendrijos svarbos pelkėtų lapuočių ir pelkinių miškų buveinės, spėjamas kapinynas, vadinamas Pile; Gomertos – ypač raiškaus Rytų Žemaičių plynaukštės fliuvioglacialinio ledyno pakraščio kalvyno su subglacialinėmis ir gliaciokarstinėmis reljefo formomis kraštovaizdis, pasižymintis didele geomorfologine, hidrologine, botanine-zoologine, archeologine, mitologine ir istorine verte, su Butkių miško ir Šaukoto miško paprastosios eglės populiacijomis, Europos Bendrijos svarbos šarmingų žemapelkių, nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, tarpinių pelkių ir liūnų, vakarų taigos, plačialapių ir mišrių miškų, žolių turtingų eglynų, pelkėtų lapuočių miškų, aliuvinių miškų ir pelkinių miškų buveinėmis, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač raibosios gegūnės, paprastosios tuklės, pelkinės laksvos, dėmėtosios gegūnės, stačiojo atgirio, dvilapio purvuolio, liekninio beržo, ūdros, šarvuotosios skėtės, baltakaktės skėtės, auksuotosios šaškytės, didžiojo auksinuko buveinėmis.

Vičių geomorfologiniame draustinyje saugomas raiškus Vičių fliuvioglacialinis pakraštinis gūbrys su Europos Bendrijos svarbos vakarų taigos, žolių turtingų eglynų, pelkėtų lapuočių, pelkinių ir aliuvinių miškų buveinėmis.

Botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose saugoma: Apušio – Apušio ežeras ir jo apyežeris su Europos Bendrijos svarbos natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių ir aštrių bendrijomis, melvenynų, šienaujamų mezofitų pievų, nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, tarpinių pelkių ir liūnų, šarmingų žemapelkių ir aliuvinių miškų buveinėmis, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač raktažolės pelenėlės, baltijinės ir raudonosios gegūnių, didžiojo baublio, švygždos, didžiojo auksinuko, kraujalakinio melsvio ir auksuotosios šaškytės buveinėmis; Užpelkių – Užpelkių mišką su Europos Bendrijos svarbos šienaujamų mezofitų pievų, aliuvinių pievų, melvenynų, šarmingų žemapelkių, vakarų taigos, plačialapių ir mišrių miškų, žolių turtingų eglynų, pelkėtų lapuočių miškų, aliuvinių miškų ir pelkinių miškų buveinėmis, didele augalų bendrijų įvairove, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač vyriškosios gegužraibės, baltijinės, aukštosios ir raudonosios gegūnių, raktažolės pelenėlės, paprastosios tuklės, stačiojo atgirio, žalsvažiedės blandies, plunksninės pliusnės augavietėmis, ūdros, baltmargės šaškytės, didžiojo auksinuko, pilkosios gervės, mažojo erelio rėksnio, vapsvaėdžio, pilkosios meletos buveinėmis, akmenų rūžas, Didįjį Tytuvėnų akmenų rūžos akmenį.

Telmologiniuose draustiniuose saugoma: Sandrausiškės – Šiluvos tyrelio durpyne išlikęs natūralus pelkių masyvas su Europos Bendrijos svarbos tarpinių pelkių ir liūnų ir pelkinių miškų buveinėmis; Šiluvos tyrelio – natūrali Plekaičių pelkė su Europos Bendrijos žolių turtingų eglynų, vakarų taigos ir pelkinių miškų buveinėmis, pilkųjų gervių perimvietėmis; Šimšos – Šimšos pelkinis kompleksas su Europos Bendrijos svarbos šarmingų žemapelkių ir pelkėtų lapuočių miškų buveinėmis, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, ypač raktažolės pelenėlės, raudonosios gegūnės, gelsvosios gegūnės, baltijinės gegūnės, tulžio ir juodosios meletos buveinėmis.

Šiluvos miško pušies genetiniame draustinyje saugoma Šiluvos miško paprastosios pušies populiacijos genetinė įvairovė.

Šiluvos urbanistiniame draustinyje saugoma istoriškai susiklosčiusi Šiluvos miestelio planinė ir erdvinė struktūra, Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilikos kompleksas.

Tytuvėnų architektūriniame draustinyje saugomas Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis.

Tytuvėnų regioniniame parke yra 5 gamtos paveldo objektai, iš jų 2 – gamtos paminklai (Akmenės akmuo ir Rinkšelių akmuo), 43 kultūros paveldo objektai, iš jų 8 - kultūros paminklai.