BDAR

Privatumo politika

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.

Plačiau

Būtini slapukai

Būtini slapukai įgalina pagrindines tinklapio funkcijas.Svetainė negali tinkamai veikti be šių slapukų, juos galima išjungti tik pakeitus naršyklės nuostatas.

Statistikos slapukai

Analitiniai slapukai padeda mums tobulinti mūsų tinklalapį, renkant ir pateikiant informaciją apie jo naudojimą.

Kernavės valstybinis kultūrinis rezervatas

Kerniaus g. 4A, Kernavė, LT­19172 Širvintų r. sav.
54.879, 24.844
Kaip atvykti?
  • muziejine ekspozicija po atviru dangumi.jpeg
  • muziejine ekspozicija po atviru dangumi.jpg
  • rezervatas2.jpg
  • S. Kvietka - muziejus po atviru dangumi iš dangaus.jpg
  • muziejine ekspozicija po atviru dangumi (2).jpg
  • muziejine ekspozicija po atviru dangumi (3).jpg
  • muziejus2.jpg

Duomenys

Įsteigimo metai

1987 m.

Plotas

194 ha

Regiono parko grupė

Kerniaus g. 4A, Kernavė, LT­19172 Širvintų r. sav.
Tel. nr.
El. paštas
public://2020-07/Kernaves.png

Steigimo tikslai

Kernavės kultūrinio rezervato steigimo tikslas – išsaugoti Kernavės – senosios Lietuvos sostinės – teritorinį kultūros paveldo objektų (vertybių) kompleksą, jo teritorijoje esančias vertybes, organizuoti nuolatinius mokslinius jų tyrimus bei reikiamai jas tvarkyti, eksponuoti ir propaguoti.

Išskirtinė vertė

Kernavės archeologinė vietovė – unikalus daugiasluoksnis priešistorinių ir istorinių vertybių kompleksas. Tai integralaus, istoriškai susiklosčiusio ir mažai pakitusio kultūrinio kraštovaizdžio pavyzdys. Kernavė ypač svarbi Baltijos regiono priešistorei pažinti. Įvairių laikotarpių gyvenviečių kultūriniai sluoksniai ir laidojimo paminklai aprėpia visas epochas nuo ankstyvojo epipaleolito iki ankstyvųjų viduramžių. Kernavės senojo miesto vietos ir kultūriniai piliakalnių sluoksniai glaudžiai susiję su Lietuvos istoriniais įvykiais. Iki XIV a. pabaigos Kernavė buvo vienas svarbiausių besiformuojančios Lietuvos valstybės ekonominių ir politinių centrų, dažnai įvardijamas kaip senosios Lietuvos sostinės vieta.

Paveldo objektai

Kernavės kultūriniame rezervate saugomas ir naudojamas visas kultūros paveldo objektų (vertybių) kompleksas, kuriame į Kultūros vertybių registrą įtrauktos 16 archeologinių ir 3 architektūrinės vertybės. Tarp jų – 4 Kernavės piliakalniai, Kernavės senojo miesto vieta, Kernavės senosios bažnyčios vieta, Kernavės senovės gyvenvietė, Kriveikiškio piliakalnis ir kapinynas bei kitos:

  • Kernavės piliakalnis, vadinamas Aukuro kalnu, Barščių kalnu, Šventu kalnu, Kernavės piliakalnis II, vadinamas Mindaugo sostu, Kernavės piliakalnis III su gyvenviete (piliakalnis, vadinamas Lizdeikos kalnu, Smailiakalniu, Kriveikiškių piliakalniu, ir gyvenvietės vieta), Kernavės piliakalnis IV, vadinamas Pilies kalnu, Įgulos kalnu, piliaviete;
  • Kernavės senojo miesto vieta, vadinama Žemutiniu miestu, Kernavės senojo miesto vieta II;
  • Kernavės kapinynas, Kernavės senosios bažnyčios vieta, Kernavės senovės gyvenvietė;
  • Kriveikiškio piliakalnis, Kriveikiškio kapinynas, Kriveikiškio kaimavietė, Kriveikiškio dvarvietė;
  • Semeniškių senovės gyvenvietė, Semeniškių senovės gyvenvietė II, Semeniškių kapinynas;
  • medinė koplytėlė (XVIII a.), mūrinė koplytėlė-mauzoliejus (XIX a.), klebonija (1881 m.).

Rezervate taip pat saugomi nekilnojamosios kultūros vertybės požymius turintys objektai: 2 brastos per Nerį ir Kernavės viršutinio senojo miesto vieta.

Rezervato buferinės apsaugos zonoje yra 5 įvairaus amžiaus senovės gyvenvietės Semeniškių k., taip pat trečioji brasta per Nerį.

Lankomi objektai

Gamtos paveldo objektas

Kernavės Pilkoji tuopa

Skirta lankytojams

Muziejus, ekspozicija

Kernavės archeologinės vietovės muziejus Muziejinė ekspozicija po atviru dangumi

Pažintinis, mokomasis takas

Balto kalno pažintinis takas

Lankytojo atmintinė

LEIDŽIAMA:

  • lankytis kultūriniame rezervate;
  • naudotis infrastruktūra;
  • fotografuoti ir filmuoti nekomerciniais tikslais.

PRAŠOME:

  • saugoti kultūros paveldo objektus (vertybes) ir gamtinę aplinką;
  • laikytis šiomis taisyklėmis nustatytų ir stenduose bei ženkluose nurodytų draudimų ir apribojimų;
  • tinkamai naudotis Rezervato aplinkoje esančiomis poilsiavietėmis, saugiai elgtis su ugnimi ir užgesinti ugnį išvykstant, nepažeisti kitų rezervato lankytojų teisių bei interesų;
  • apie pastebėtus kultūros paveldo objektų (vertybių) ir gamtinės aplinkos niokojimo atvejus pranešti kultūrinio rezervato direkcijai;

NELEIDŽIAMA:

  • vykdyti ūkinę veiklą ir nesuderintus su direkcija žemės judinimo darbus;
  • daryti žalą kultūros paveldo objektams (vertybėms), niokoti bei teršti gamtinę aplinką;
  • lipti piliakalnių ar kitais šlaitais bei leistis nuo jų tam neįrengtose vietose ar kitaip skatinti žemės paviršiaus eroziją;
  • gadinti informacinę ir ekspozicinę įrangą bei niokoti infrastruktūros įrenginius;
  • kirsti medžius ir krūmus;
  • važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, mopedais, dviračiais visame rezervate, išskyrus rezervato tvarkymo plane (planavimo schemoje) pažymėtu ir įrengtu kietos dangos vietinės reikšmės vidaus keliu;
  • trukdyti rezervate vykdomiems darbams ir moksliniams tyrimams;
  • stovyklauti, kurti laužus tam tikslui nenumatytose ir neįrengtose vietose.

Virtualūs turai

Kernavės piliakalnis, vadinamas Aukuro kalnu, Barščių kalnu, Šventu kalnu


Kernavės piliakalnis II, vadinamas Mindaugo sostu


Kernavės piliakalnis III, vadinamas Lizdeikos kalnu


Kernavės piliakalnis IV, vadinamas Pilies kalnu, Įgulos kalnu, piliaviete


Kernavės Kriveikiškio piliakalnis ir kapinynas


Kernavės senosios bažnyčios vieta


Kernavės kapinynas


Balto kalno atodanga ir apžvalgos aikštelė


Muziejinė ekspozicija po atviru dangumi (XIII-XIV a. Kernavės amatininkų kiemų rekonstrukcijos(skansenas)


Kernavės archeologinės vietovės muziejus