ŽYGIS „NAUJOS SMEGDUOBĖS LIETUVOJE“

Liepos 13 d. 17:00 - 20:00 Žygio startas: Biržų regioninio parko lankytojų centras, Rotušės g. 10, Biržai (56.20248, 24.75542)

Liepos 13 d. 17 val. kviečiame į žygį biržų regioniniame parke „Naujos smegduobės Lietuvoje“, kurio metu iš arti susipažinsite su karsto procesu – nuo pradžios vykstančios požeminiuose sluoksniuose iki sukuriamų paviršinių formų.

Pamatysite ryškiausias senas smegduobes: Karvės olą, geologų duobę, Lapės ir Barsuko olas ir aplankysite unikaliuosius Kirkilų karstinius ežerėlius. Taip pat išvysite augmenijoje besislepiančias naujas karstines įgriuvas ir sužinosite kiek per metus jų atsiveria.

Biržų kraštas jau nuo seno garsėja savo geologiniais ypatumais, tai Lietuvos kampelis, kuriame griūna žemė sukurdama smegduobes, upių slėniuose atsidengia Devono periodą menančios uolienos, trykšta supuvusiais kiaušiniais dvokiantys šaltiniai ir aptinkamas vienintelis Lietuvoje ponoras. Visus šiuos gamtos reiškinius sukūrė karsto procesas.

Karstas – tai geologinių procesų ir reiškinių visuma susijusi su uolienų tirpimu, požeminių tuštumų ir specifinių paviršinių karstinio reljefo formų susidarymu. Šiaurės Lietuvoje devono periode, prieš maždaug 350 milijonų metų šioje vietovėje tyvuliavo negili lagūna, kurios vanduo nebuvo gėlas. Vandenyje ištirpusios druskos, lagūnos dugne nusėsdavo, sukurdamos ištisus sluoksnius šių druskų, kurios vėliau tapo uolienomis. Skirtingai nei kitur, Biržų rajone gipso ir dolomito klodai yra labai arti žemės paviršiaus, todėl gana stipri sąveika su besifiltruojančiu paviršiniu vandeniu ir po žeme esančiu gruntiniu ir požeminiu vandeniu. Šis vanduo tirpias uolienas, kaip gipsą ir dolomitą tirpina, taip sudarydamas požemines tuštumas, kuriose vanduo dar intensyviau skalauja ir tirpina uolienas. Galiausiai, pasunkėjus viršutiniams kvartero nuogulų sluoksniams arba ištirpus požeminių tuštumų luboms šios įgriūna, sukurdamos paviršines įdubas, įgriuvas ir įslūgas. Karsto procesas vyksta ir šiomis dienomis, nebuvo metų, kad neatsivertų nei viena smegduobė.

Biržų regioninis parkas – tai Šiaurės Lietuvoje esantis geologinio paveldo regioninis parkas, užimantis 14 406 ha ir išsidėstęs Biržų bei Pasvalio rajonuose. Šiame parke siekiama išsaugoti Lietuvos karstinio regiono kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Parkas išsiskiria geologiniu paveldu – karsto procesas aktyviai keičia reljefą ir kraštovaizdį. Seniausiame dirbtiniame Širvėnos ežere kadaise augo plūduriuojantysis agaras, kuris vaizduojamas ir regioninio parko emblemoje. Dabar ežeras yra paukščių buveinė, čia aptinkama juodoji žuvėdra ir didysis baublys. Parkas išsiskiria ir kultūriniais objektais – bastioninio tipo Biržų pilimi, Astravo dvaro rūmais ir ilgiausiu Lietuvoje pėsčiųjų tiltu.

Žygio startas: Biržų regioninio parko lankytojų centras (56.20248, 24.75542)

Žygio finišas: Kirkilų karstiniai ežerėliai (56.24805, 24.69153)

Žygio vadovas: Kęstutis Baronas

Žygio maršrutas: Biržų regioninio parko lankytojų centras (kelionė automobiliais) – Karvės ola– Geologinis takas (kelionė automobiliais) – Kirkilų karstiniai ežerėliai.

Žygio trukmė – apie 3 val.

Žygis nemokamas. Registracijos į renginį formą rasite čia

O tuos, kurie negalės atvykti į žygį, tiesioginę renginio transliaciją su LRT Radijų laidų vedėju, žurnalistu Ignu Krupavičiumi kviečiame stebėti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Facebook paskyroje 

SAUgoma ir TAU!